Žemaitės „Marti“ Katrės paveikslas

Žemaitės apsakyme „Marti“ veikėja Katrė vaizduojama kaip Vingių priešingybė – tvarkinga, veikli, moderniai mąstanti moteris.
Vestuvių epizode atskleidžiama, į kokią aplinką atiteka Driežų Katrė. Pirmiausia pamatome apleisto Vingių ūkio kiemą, kuriame purvo iki kelių, tvoros sulūžusios, trobesiai sukrypę. Nemenką marčios kraitį kraitvežiai velka į „sukrypusią, sulūžusiomis durimis klėtį“. Katrė, nors ir šiurpsta nuo tokio vaizdo, tačiau nepasiduoda, galvoja, ką galima būtų pakeisti: „greit sumojo, jog čia reikia nustumdyti pakalniui mėšlus į laidarį, porą vežimų žvyro papilti, takus akmenėliais išdėlioti“. Vingienei- ji pajuodėlė, didnosė, pataikūnė. Katrė pasibaisi Vingių gyvenimu, ją žeidžia atšiaurūs anytos žodžiai, girto šešuro kalbos, snaudžiantis per vestuves vyras. Bet vis dėlto Katrė nepalūžta: ji stengiasi pritapti prie savo naujos šeimos, daro tvarką ir švarina namus, bando išjudinti ištižėlį vyrą. Tačiau visos Katrės pastangos yra bergždžios, nes prieš ją Vingiai yra iš anksto nusistatę. Katrė ištekėjo už Jonuko per prievartą be meilės, dėl naudos, pinigų, žemės. Nenorėjo Katrė tekėti, bet jos tėvas įsitikinęs, kad žemė – gero šeimos gyvenimo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!