Katrės paveikslas Žemaitės apsakyme "Marti"

Lietuvių rašytoja Žemaitė savo apsdakyme “ Marti“ pavaizdavo kaime gyvenančios šeimos santykius, jų buitį, moters vietą šeimoje. Apsakyme išryškėja moters padėtis tuometiniame Lietuvos kaime. Ji beteisė, vyro ujama ir išnaudojama, susitaikiusi su likimu arba priėmusi vyrišką toną. Garbingą vietą šeimoje užtikrindavo moters atsineštas turtas – tiek kraitis, tiek pasoga.
Katrė ištekėjo už Jonuko per prievartą be meilės, dėl naudos, pinigų, žemės. Nenorėjo Katrė tekėti, bet jos tėvas įsitikinęs, kad žemė – gero šeimos gyvenimo pagrindas, o Vingių žemė buvo derlinga. Motinai gaila dukters, bet ji tikėjo, kad Katrė pamils Jonuką, pripras prie jo ir namus sutvarkys.
Senoji Vingienėnenori Katrės matyti marčia, bet Vingių šeima buvo įsiskolinusi, todėl Jonukas privalėjo vesti Katrę, kad sumokėtų skolas.
Negalėjo Katrė priprasti prie tokios netvarkos, o dar tie motinos užgauliojimai: „ Nauja gaspadinė atsirado! Ar seną paprotį varai? Šlavinėtis? Čia to nereikia. Jei purvų nebraidysi, duonos neėsi.“ Katrė nesuprato žodžio „ netvarka“. Ji buvo mokinama tvarkos, mandagumo, o Vingių namuose viskas buvo priešingai. Su ja visi elgėsi atgrasiai, žemino Katrę kaip tik mokėjo. Vyras iš po vestuvių visai dingęs. Pasijautė ji niekam nereikalinga, vieniša. Ką tik darė Katrė, vis peiktinai; vaikščiojo ar sedėjo, šnekėjo ar tylėjo, juokėsi ar verkė, darbavosi ar gulėjob – vis negerai ir negerai. Tėvas kitaip jos nevadino,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!