Žemaičių tarmė

Žemaičių tarmė

Žemaičių tarmės istorija

Šiuo metu išskiriamos dvi pagrindinės žemaičių tarmės susikūrimo versijos:

• Atsiskyrimas nuo bendros lietuvių prokalbės apie XV amž.
• Žemaičių genčių ir kalbos būta jau IV-V amž., iš baltų kalbų vykstant skilimui į lietuvių, latvių, žemaičių kalbas.

Žemaičių tarmė yra žymiai modernesnė nei aukštaičių, įtakos turėjo kitos gentys

Žemaičių tarmės istorija. Literatūra

Žemaičių tarmei susiformuoti ir įsitvirtinti labai padėjo XVIII-XIX žemaičių veikėjai, dažniausiai rašę knygas žemaitiškai. Viena svarbiausių žemaitiškų knygų — Motiejaus Valančiaus „Žyvatas“. Žemaitiškai rašė ir Dionizas Poška, Simonas Stanevičius, Simonas Daukantas ir kiti.

Žemaičių tarmė dabar

Nors ir nedaug buvo trūkę XX a. pr. , kad žemaičių tarmės pagrindu būtų formuojama valstybinė kalba, tačiau visgi, kalba formuota vakarų aukštaičių tarmės pagrindu. Tiesa, nepaisant to žemaitiškai šiame krašte kalbama iki šiol (sakoma, kad žemaitiškai kalbančiųjų vis dar yra 200 000 – 500 000 gyv.). Sudaryta žemaitiška abėcėlė, gramatika, fonetikos, morfologijos bei kitos gramatikos taisyklės.

Žemaičių tarmė dabar. Išlikimo klausimas

Nepaisant to, kad žemaičių tarmė gyva iki šiol, kyla klausimas ar dar šnekės žemaitiškai ateities kartos? Jau dabar matoma žemaitiškai šnekančiųjų skaičiaus mažėjimo tendencija. Taip nutinka dėl bendrinės kalbos didelės sklaidos, emigracijos į didžiuosius miestus, mišrių santuokų, galbūt nepakankamų pastangų vardan tarmės išsaugojimo.

Žemaičių tarmė šiandien. Bendruomeninė veikla

Nors dažnai baiminamasi, kad vyraujant žemaičių kalbos nykimo tendencijai, jos iš viso nebeliks, tačiau visgi, vietinės bendruomenės deda pastangas šią tarmę išsaugoti.

Pavyzdžiui: kabinami užrašai, vis dar kuriamos knygos žemaitiškai, vyksta renginiai, skatinantys žemaitiškos kultūros tąsą.

Žemaičių patarmės

Žemaičių tarmė turi tris patarmes:

• Šiaurės (dounininkų)
• Pietų (dūnininkų)
• Vakarų (donininkų, išnykusi)

Iš šių patarmių plačiausiai vartojama ir labiausiai nuo bendrinės kalbos nutolusi yra šiaurės žemaičių douninikų patarmė.

Šiaurės žemaičių patarmės ypatybės

• Vietoje dvibalsių uo, ie naudojami dvibalsiai ou, ėi

(pvz: duona - douna, pienas - pėins)

• Galūnės dažnai trumpinamos, išmetamos a, i (pvz: daržas - daržs; kampas - komps).
• Iš galūnės išmetus a, galūnėje esantis j netariamas (pvz: artojas - artuos).

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!