Žargonybės, profesionalizmai ir vertalai

Kiekviena tauta, kiekvienas žmogus, kaip medis, turi savo šaknis. Nuo seniausių laikų mūsų senoliai laistė ir maitino jas gražia lietuviška kalba, skambia daina. Tauta negali gyvuoti be savosios kalbos ir istorijos, o lietuvių kalba ir istorija ypatinga. Tai patvirtina ir gerai žinomi žymaus prancūzų kalbininko A.Meilleto žodžiai: „Tas, kas nori žinoti, kaip kalbėjo mūsų proseneliai, turi atvažiuoti pasiklausyti, kaip kalba lietuvis valstietis“.
„Visais amžiais žmonės kalbėjo savo gimtąja kalba ir visados rūpinosi ją išlaikyti, turtinti, tobulinti ir gražinti. Nėra tokios menkos tautos, nėra tokio niekingo žemės užkampio, kur nebūtų vartojama sava kalba.“ Taip gražiai ir vaizdingai XVI amžiuje apie gimtąją kalbą kalbėjo lietuvių raštijos kūrėjas Mikalojus Daukša. Jis kaip ir daugelis kitų XVI – XIX amžiaus kalbininkų (Martynas Mažvydas, Konstantinas Sirvydas, Kristijonas Donelaitis, Dionizas Poška, Simonas Daukantas) rūpinos, gražino, turtino, tobulino, ugdė lietuvių kalbą.
Daugybė lietuvių kalbos žodžių yra tokie patys kaip ir senųjų kalbų (lotynų, senovės indų, senųjų persų, germanų), jie nagrinėjami daugelio kalbininkų visame pasaulyje. Nagrinėjant įvairias kalbos kultūros temas kalbininkai neretai pastebi ypatingą lietuvių pomėgį lengvai savintis tarptautinius žodžius, neieškant jiems atitikmenų, nekuriant naujadarų. Žmonės negerbdami gimtosios kalbos, iškraipo žodžius, vartoja vulgarias, dažnai svetimų kalbų frazes. Dėl to šnekamojoje kalboje gausu vertalų, žargonizmų bei profesionalizmų. Užsienio kalbų mokėjimas – tai bendravimo laisvė, bet kaip rašė lietuvių kalbininkas J.Jablonskis „Maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti“.
Tauta siekianti būti kultūringa ir išsilavinusi privalo tobulinti savo bendrinę kalbą, rūpintis kalbos taisyklingumu ir grynumu.
Lietuvių kalba yra užteršta vulgariais, netaisyklingais, iškraipytais žodžiais, kuriuos kalbininkai vadina žargonu. Tai yra šnekamoji kalba priklausanti kokiai nors veiklos sričiai, kurios narius jungia bendri socialiniai ar profesiniai interesai. Žargonu kalba moksleiviai, studentai, gatvės jaunimas, karininkai, sportininkai, menininkai, aktoriai, ekonomistai... Socialinis žargonas – tai kasdienio bendravimo kalba aprėpianti įvairias gyvenimo sritis, o profesinis žargonas (profesionalizmas) gali būti suprantamas tik tam tikros profesijos atstovams. Todėl žargonu kalbančio ekonomisto...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!