XIX a. moters padėtis

Vienintelė visuotinai pripažinta institucija, kurioje moterys galėjo dalyvauti – bažnyčia.
Aktyvios socialinių procesų, visuomeninių ir politinių judėjimų dalyvės moterys suvokė savo nelygiavertę padėtį visuomenėje ir ėmė formuluoti specifinius savo poreikius atitinkančius reikalavimus.
Beveik iki trečio XIX a. ketvirčio moters padėtį visuomenėje apibrėžė tradicija. Šimtus metų buvo regima tik šeimoje ir per šeimą – kaip žmona, motina, šeimininkė.
Moters padėtį šeimoje bei visuomenėje beveik tris XIX amžiaus ketvirčius vienareikšmiškai apibrėžė tradicija. Šimtus metų moteris buvo regima tik šeimoje ir per šeimą – kaip žmona, motina, šeimininkė.
Apie XIX a. pirmojoje pusėje Europoje atsiradusią emancipuotą moterį Lietuvoje žinota tik iš nuogirdų. Lietuviškoje realybėje tokį moters tipą pastebėti dar labai sunku. Tačiau pirmiausia dėl politinių aplinkybių pakitusios Lietuvos visuomenės gyvenimo sąlygos atsiliepė ir moterų padėčiai: pamažu joms vėrėsi naujos veiklos sferos.
Tarp tradicinių moters – kaip motinos priedermių buvo ir vaikų auklėjimas. Katalikų tikėjimas tėvų, taigi ir motinos pareiga laikė išauklėti vaikus gerais katalikais. Visuomenė uždėjo šeimai pareigą dar ir auklėti gerus piliečius. Tėvai turėjo padėti labai tvirtus vaiko asmenybės, jo moralės pagrindus arba, kaip buvo sakoma, suformuoti jo širdį ir jausmus. Iš esmės reikalauta iš šeimos jau ankstyvoje vaikystėje suformuoti žmogų visam gyvenimui, kad asmenybės nebegalėtų paveikti gyvenime pasitaikančios amoralumo, silpnybių, pagundų bangos.
“pradinis moralinis žmonių giminės auklėjimas” buvo laikomas vienu iš svarbiausių moters tikslų, jai priskiriamų pareigų šeimoje. Nuo moters priklausė, su kokiomis dvasinėmis ir moralinėmis galiomis vaikas įžengs į suaugusiųjų pasaulį, kaip bus pasirengęs atlikti savo pareigas, įveikti pasitaikančius sunkumus.
Manau galima dar pagalvoti apie tai, kad moterys buvo skatinamos šviestis po antrojo sukilimo, kuomet prasidėjo spaudos draudimo metai, moterys slapta turėjo mokyti vaikus, kaikurios vedė į mokyklas – reiškia turėjo bent kažką išmanyti, pačios mokytis.
Todėl moteris buvo laikoma tikėjimo, doros, šeimos, pilietinių vertybių, tradicijų saugotoja ir perteikėja. Tam tikra prasme visuomenės ateitis buvo jos rankose.
Pakeisti moterų gyvenimo prioritetus buvo galima tik keičiant jų auklėjimo tikslus, patį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!