Vokietijos kultūros savitumai ir nacionaliniai ypatumai

Daugelis istorinių įvykių klostėsi taip, kad Vokietijai iškilti, pasireikšti kaip vientisam dariniui iki nesenų laikų buvo labai sudėtinga, be kita ko, įtakos tam turėjo: jos vieta Centrinėje Europoje, feodalinis jos pobūdis su feodais ir kunigaikštystėmis, kurios sudarė „Vokietiją“, iškilimas iš Šventosios Romos imperijos ir Kaizerio Vilhelmo karūnavimas devynioliktame amžiuje. Po šimtmečius trukusių vidaus kovų sunkiai valdomai konfederacijai, sudarytai iš mažų germaniškų valstybėlių, suvienyti į vientisą politinį vienetą prireikė brutualios prūsų jėgos. Štai kodėl vokiečiai mėgsta struktūrą, tvarką ir organizaciją, nesvarbu, kaip tai pasiekiama – taisyklėmis ar nurodymais, ar galinga jėga, panaudota iš viršaus; būtent tas troškimas tvarkos ir normalios padėties, kartais bet kokia kaina, persmelkia vokiečių nacionalinę dvasią.
Vokietija, be kita ko, buvo viena iš didžiausių pasaulio religinių konfliktų scena, kurioje susidūrė kylantys protestantai ir jau egzistuojantys katalikai. Naujieji reformistai vokiškieji protestantai Šiaurėje kūrė kultūrą ne katalikų hierarchijos, mišių ir atsisakymo išsigelbėjimo dėl kitų valdžios pagrindu, bet pagrįstą suteikimu galios individams parodyti ir pranešti jų vertingumą per geranoriškus individualius veiksmus, arba „gerus darbus“ tiesiogiai sprendimų priėmėjui. Reformacija, pertvarkydama žemvaldžius ir baudžiauninkus į biurgerius, prekybininkus ir kapitalistus, greitai transformavo feodalinį pasaulį ir padėjo pagrindus moderniajam kapitalizmui bei mūsų komercijos kultūrai.
Galiausiai Vokietija per savo istoriją buvo tiltas, ir barjeras tarp Rytų ir Vakarų, tarp Šviečiamojo amžiaus ir Orientalizmo, tarp krikščioniškųjų Vakarų ir islamiškųjų Rytų. Šie veiksniai savaip veikė germanų kultūrinę elgseną.
Šiandien Vokietija demokratinė, Federacinė Respublika, sudaryta iš atskirų žemių, sujungtų parlamentine forma. Kancleris yra vykdomosios valdžios vadovas, renkamas Bundestago (Federalinio suvažiavimo), žemesniųjų iš dviejų esančių rūmų, sudarančių Vokietijos Parlamentą. Aukštesnieji rūmai yra Bundesratas, arba Federalinė Taryba.
Vokietija – Europos bendrijos narė. Jos atstovai 1991 m. sutarė įkurti Europos Sąjungą. Vokietija yra viena didžiausių Lietuvos ekonominių partnerių Vakaruose. 1998 m. pradžioje Lietuvoje veikė 971 bendra įmonė su šia šalimi. Jos investicijos į mūsų šalies ūkį sudarė 483,53 mln. JAV dolerių (arba 11,5% visų užsienio šalių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!