Vokietijos federacinė respublika. Pristatymas

Pagrindiniai šalies socialiniai aspektai • Gyventojų skaičius 82,3 mln. (2009m. duomenys); • Gimstamumas: 8,18 gimimų/1000 gyv. per metus (2009 m. apsk.); • Mirtingumas: 10,9 mirčių/1000 gyv. per metus (2009 m. apsk.) Etninės grupės Kalbinis pasiskirstymas • 67 % Vokietijos gyventojų moka bent vieną, • 27 % - bent dvi, ir • 8 % - bent tris kalbas neskaitant gimtosios. • Plačiausiai mokamos negimtosios kalbos yra anglų (56 %), prancūzų (15 %) ir rusų (5 %). • Balandžio 30 - ąją miestuose pastatomas May - tree. Tai aukštas medis storu kamienu, nudažytas mėlynai ir baltai, dekoruotas kaspinais ir žaisliukais. Gegužės 1– ąją jauni vyrai „vagia“ šiuos medžius iš kaimyninių miestų. Jei pavyksta pavogti medį, miestiečiai jį turi išsipirkti (mokama alumi). • Kalėdų šventimas prasideda gruodžio 6 - ąją - Šv.Nikolo dieną, kai prie židinių vaikai kabina kojinę. Naktį Šv.Nikolas nusileidžia kaminu su nuodėmių knyga. Jei vaikas buvo geras, jis kojinę pripildo saldumynais, jei negeras, kojinėje jis randa tik šakelę. • Papuošta Kalėdų eglutė Vokietijoje simbolizuoja Rojaus sodą ir dar vadinama „Rojaus medžiu“. Verslo normos • Vokiečiai smarkiai kliaunasi logika, sukaupia daug faktų ir svarstomiems klausimams pasirengia labai kruopščiai; • Su jais geriausia derėtis, ieškant sąlyčio taškų, pabrėžiant bendradarbiavimo solidarumą ir patikimumą; • Vokiečiai iš pat pradžių užduos sunkius klausimus. Jų manymu, prekių kokybė ir pristatymas laiku yra jų koziriai, ir jie to paties viliasi iš savo partnerių kuo mažesne kaina. Eksportas • Kas ketvirtas euras uždirbamas eksporto srityje, o daugiau nei kas penkta darbo vieta tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso nuo užsienio prekybos. • 1121 mlrd. eurų eksporto apimtimi, sudarančia trečdalį bendrojo socialinio produkto, 2009 m. • Vokietija po Kinijos (1202 mlrd. JAV dolerių) užima antrą vietą pasaulyje pagal prekių eksportą, o nuo 2003 m. iki 2008 m. ji šešis metus iš eilės buvo „pasaulio eksporto čempione". Pagrindinės pramonės sritys Importas • Tekstilė (29%) • Mediena bei medienos gaminiai (15%), • Maisto pramonės produktai (13 %) • Chemijos pramonės produkcija (10 %) Pajamų pasiskirstymas • BVP 1 gyv./metus 27000 EURŲ. BVP sukuria: • Aptarnavimo sfera 70% • Pramonė 29% • Žemės ūkis 1% • Šalis užima pirmaujančias vietas pagal daugelį ekonomikos rodiklių. LIETUVA-VOKIETIJA • Lietuvos eksportas į Vokietiją 2010 m. sudarė 5325,41 mln. LTL (1542,35 mln. EUR) arba 9,81 proc. viso eksporto (2 vieta eksporto partnerių sąraše po Rusijos). • Lietuvos importas iš Vokietijos 2010 m. sudarė 6667,94 mln. LTL (1931,17 mln. EUR) arba 10,94 proc. viso importo (2 vieta importo partnerių sąraše po Rusijos). 2010 m. Lietuvos importas iš Vokietijos, lyginant su 2009 m., padidėjo 32,29 proc. • Lietuvos ir Vokietijos užsienio prekybos balansas 2010 metais išliko neigiamas – -1342,54 mln. LTL (--388,83 mln. EUR). • MUITAI • LIZENZINĖS KVOTOS • Muitas - pagal muito tarifą nustatytas mokestis, kuriuo apmokestinamos eksportuojamos ir importuojamos prekės. • Prekėms ,kurios neviršija 150 eurų muitai nėra taikomi; • Dažniausiai didžiausi muitai taikomi iš natūralios odos pagamintiems gaminiams:pirštinėms, batams, piniginėms ir t.t. • Kvota - importo kiekio ribojimas. • Šias kvotas administruoja Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas (DG AGRI) ir Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.. Licencinės kvotos numeris visada prasideda skaičiais 09.4xxx. Garsiausi vokiški prekių ženklai Politinė sistema • Valstybė suskirstyta 16 žemių. Galioja 1990m. Konstitucija. • Aukščiausia valdžia – parlamentas. Sudarytas iš dviejų rūmų. Aukštesnieji rūmai – Bundesratas, žemesnieji – Bundestagas. Vyriausybės vadovas – federalinis kancleris – Angela Merkel. • Valstybės vadovas federalinis prezidentas oficialiai atstovauja šaliai. Nuo 2010m. Prezidentas Kristianas Vulfas. • Christian Wulff • Angela Merkel Tarptautinė politika • Tvarkyti tarpatautinę politiką - pagrindinė Vokietijos užsienio politikos užduotis. • Vokietija užima trečiąją vietą pagal įmokų dydį JTO. • Europos politikoje Vokietija siekia: • -aktyvesnio Europos bendradarbiavimo; • -stiprinti ir plėtoti ES; • -sustiprinti ES pozicijas santykiuose su užsienio šalimis, derybose dėl stojimo. Piniginis reguliavimas • Valstybė kuo mažiau kišasi į rinkos santykius ir jų neriboja. Tai paliekama komerciniams bankams ir kapitalo rinkai. • Vokietijos federalinis bankas - nacionalinės valiutos stabilumo garantija, reguliuojant pinigų apyvartą ir paskolų suteikimą valiutiniais-piniginiais svertais, rūpintis bankine atsiskaitymų sistema šalyje ir su kitomis valstybėmis. “Bundesbankas” atlieka pagrindinį vaidmenį pinigų apyvartoje: leidžia naujus banknotus, keičia susidėvėjusius, plečia atsiskaitymus negrynaisiais pinigais. Požiūris į užsienio verslininkus • Vokietijos Federacinė Respublika yra išvystytos socialinės rinkos ekonomikos šalis. • Vokietijoje yra verslo laisvė. Pagal verslo nuostatų (Gewerbeordung, GewO) 1 § 1 pastraipą verslo plėtra yra leidžiama kiekvienam, jei tik nėra įstatymo numatytų išimčių ar apribojimų. Tai iš principo nepriklauso nuo asmens amžiaus, kilmės ar išsilavinimo, tačiau reikia savo verslą užregistruoti vietinės savivaldybės verslo skyriuje (Gewerbeamt). Mokeščių sistema • Vokietijos mokesčių sistema apima beveik visas visuomenės veiklos sritis. Išskirtinis šios mokesčių sistemos bruožas – griežtas įvairių valdžios lygių kompetencijos ribojimas ir labai detalus mokesčių mokėjimo mechanizmas. • Pagal valdymo lygius Vokietijos mokesčius galima suskirstyti į federalinius, žemių, municipalinių bendruomenių, bažnyčių; • Vokietijoje imama apie 50 rūšių įvairių mokesčių ir taikoma 99 tarifai Mokeščių rūšys(1) • Pajamų mokestis sudaro beveik 40 proc. visų mokesčių įplaukų. Mokestį moka fiziniai asmenys iš darbo užmokesčio, kapitalo pajamos, depozitų, obligacijų ir kitų vertybinių popierių procentinių pajamų, nuomos pajamų, honoraro ir pan. • Korporacinis mokestis. Tai pelno mokestis, kurį moka juridiniai asmenys. • Verslo mokestis susideda iš kapitalo ir pajamų mokesčio. Mokesčius moka verslo įmonės, užsiimančios bet kokios rūšies veikla, išskyrus žemės ūkį, miškininkystės ir individualią darbinę veiklą. Mokeščių rūšys(2) • Žemės ir turto mokestis sudaro nedidelę bendrosios mokesčių sumos dalį – žemės – 1,4 proc. ir turto – 1 proc. žemės mokestį ima bendruomenės, žemės mokesčio objektas – žemės ir miškų ūkio įmonės; • Vartojimo mokesčiai. Tai PVM, akcizai . PVM sudaro gana didelę biudžeto pajamų dalį – 28 proc. • Kiti mokesčiai – tai bažnyčios, šunų, kazino ir lošimo namų, antrų namų mokesčiai. Informacijos šaltinių sąrašas • LINGĖ, Petras. Europos ir Azijos šalys. Kaunas:Lietuvos rytas, 1996. • MAŠALAITIS, Benjaminas. Pasaulio valstybės.Kaunas: Šviesa, 2007. • SAVICKIENĖ, Jūratė. Vokietijos ir Lietuvos verslo sistemos ypatumai. Kolpingo kolegija, 2006. [žiūrėta 2010 spalio 1d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!