Vokiečių ordinų atsikraustymas į baltų žemes

8 KL. 2 tema Vokiečių ordinų atsikraustymas į baltų žemes.
XIII a. pradžioje baltų gentims iškilo didžiulė Kalavijuočių ir Kryžiuočių ordinų, skelbusių Rytų Pabaltijyje kryžiaus žygius, grėsmė.
I. 1201 m. prie Dauguvos upės žiočių vokiečių pirkliai ir misionieriai įkuria Rygos miestą.
1202 m. Rygos vyskupas Albertas vokiečių apsaugai nuo pagonių įkuria karinę vienuolių- karių organizaciją- KALAVIJUOČIŲ ORDINĄ. Kalavijuočių ordinas oficialiai vadinosi Kristaus karių brolija. Jam vadovauja magistras. Kariai - vienuoliai, sudarantys šį ordiną, vadinami broliais.
Užkariavo latgalių, lyvių, estų genčių žemes ir jose įkūrė Kalavijuočių ordino valstybę (dab. Latvija, Estija). Sostinė- Ryga.
Karas su lietuviais ir žemaičiais ordinui baigėsi pralaimėjimu.
Po Saulės mūšio 1236 m. ordinas nebeatsigavo. 1237 m. susijungė su Vokiečių ordinu. Buvo pavadintas Livonijos ordinu .
II. Vokiečių ordinas (Teutonų, arba Kryžiuočių ordinas)– riterių ordinas, įkurtas 1190 m. Akroje Trečiojo kryžiaus žygio metu kaip ligonių slaugos ordinas.
1226 m. atsikraustė į Kulmo žemę (dab. Lenkija),nukariavo prūsų žemes. Įkūrė Vokiečių ordino valstybę. Sostinė - Marienburgas. Kėlė grėsmę kuršiams, žemaičiams, lietuviams.
1410 m. pralaimėjo Žalgirio mūšį.
1525 m. išnyko, kai vietoj Vokiečių ordino buvo įkurta pasaulietinė Prūsijos kunigaikštystė.
Kalavijuočių ir kryžiuočių ordinų atsikraustymo į baltų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!