Viskas apie kelius

Kelio apibrėžimas • Kelias  tai aplinka, kurioje arba kuria važiuoja transporto priemonė, atlikdama savo funkcijas. • 3 kelių rūšys: • natūralūs; • pagerinti natūralūs; • dirbtiniai. Pagrindinės pagerintų ir dirbtinių kelių formavimo priežastys • Pagerintų • Ekonominis augimas reikalavo susisiekimo kelių, kurie geriau tenkino rajono gyventojų transportinius poreikius: mažos išlaidos, didelis greitis ir patikimumas (“greitai, pigiai ir maloniai”). Tad atsirado poreikis gerinti esančius natūralius susisiekimo kelius. • Dirbtinių • Keičiantis inžinerinėms žmogaus galimybėms, atsirado ir naujos efektyvesnės transporto priemonės, kurių panaudojimui pagerintų natūralių kelių (atsižvelgiant į transporto priemonės masę, gabaritus bei greitį) teikiamų galimybių jau nebeužteko. Žymaus kelių patobulinimo buvo galima pasiekti tik specialios statybos pagalba. Pirmieji keliai • Pirmieji takai, kuriais tikriausiai naudojosi ir žmonės buvo „nutiesti“ gyvūnų. Pastarieji kelius išmindavo migruodami arba keliaudami ieškoti maisto ir vandens. • Maždaug 10 000 m pr. Kr. tokie takai visų pirma buvo naudojami keliautojų vidutinio klimato juostose, o vėliau, atsitraukus ledynams, jie nusidriekė ir į šiaurines žemyno teritorijas. Čia žemdirbių bendruomenės pradėjo rastis apie 9000 m pr. Kr., o 8000 m pr.Kr. nusistovėjus klimatui, nusistovėjo ir gyvūnų migracijos bei žmonių kelionės takai. • Pirmieji žmonių takai sujungė jų gyvenvietes ir vandens telkinius bei derlingas maisto ištekliais arba turtingas gamtiniais ištekliais vietoves. • Vėliau bendruomenių plėtra sąlygojo ir prekių mainus bei prekybos atsiradimą. O tam kaip ir dabar reikėjo transporto. Kelių poreikį ypatingai paskatino rato išradimas, maždaug 3000 m. pr.Kr. Kinija ir “Šilko kelias” • Vienas iš seniausių ir labiausiai žinomų kelių yra Šilko kelias, kuris radosi maždaug 2600 m. pr.Kr. • Kinai atradę šilką, siųsdavo šį gaminį keliais į Indiją, Vidurinės Azijos šalis bei Europą. • Tai buvo labiau prekybinis maršrutas nei kelias Šilko kelias Egipto karalystės keliai • Ypač garsūs yra Vidurinės karalystės (XXXV a. iki m. e.) keliai. Juos galima suskirstyti į 2 kategorijas: • a) Keliai religinėms procesijoms: • - Tėbuose buvo kelias palei Nilo krantą, jungiantis pagrindines šventyklas ir gyvenamuosius kvartalus. • - Achetatone buvo pagrindinė gatvė, kuri vadinosi Faraono keliu. Šis kelias buvo grįstas akmenimis, iš abejų pusių apželdintas palmėmis. • - Paminėtinas kelias jungiantis Deir-el-Bachri šventyklą prie Nilo pakrantės su maldos namais dykumoje. Šio kelio ilgis buvo apie 1200 metrų, o bendras plotis – 33 metrai. • b) Keliai statyboms aptarnauti • Tyrinėjimai rodo, kad egiptiečiai tiesė kelius, kurie pagrinde buvo skirti akmens luitų, reikalingų piramidžių statybai gabenimui iš jų “gamybos” vietų. Persijos imperijos keliai • Persijoje buvo gerai išvystytas kelių tinklas, nes persai tiesė juos administraciniams, strateginiams ir prekybos tikslams. • Jau IV a. pr. m. e. šiuose keliuose veikė pašto ryšis (keliuose kas 25 km buvo stotys, kuriose kurjeriai galėjo sustoti, pailsėti ir pasikeisti). Romėnų keliai • Romėnų imperijos klestėjimo laikais jų keliai buvo nusidriekę beveik 53000 mylių. • Keliai buvo nutiesti nuo Britanijos vakaruose, iki dabartinio Irako teritorijos rytuose ir nuo Dunojaus upės centrinėje Europoje iki Šiaurinės Afrikos pakrančių pietuose. Romos imperija Imperijos kelių tinklas • Keliai, kurių likučiai yra matomi ir šiandien formavo tarsi voratinklį, kurio centre buvo Roma. Romos kelių klasifikacija • Romėnai klasifikavo savo kelius priklausomai nuo reikšmės: • Pagrindiniai - viae publicae (vieši keliai), kuriuos išlaikydavo valstybė. • Kariniai - viae militares, kuriuos statydavo ir išlaikydavo kariuomenė; • Vietiniai keliai - actus; • Nuosavi – privatae – kuriuos išlaikydavo ir prižiūrėdavo jų savininkai. Romėnų kelių tiesimo principai • Romėnų kelius sudarydavo pagrindas ir paviršius, kurių sudėtis skyrėsi priklausomai nuo turimų medžiagų ir dirvos tvirtumo. Tačiau bendra ypatybė buvo ta, kad: • keliai buvo statomi ant įvairaus aukščio pylimo (virš žemės lygio), kas užtikrindavo vandens nutekėjimą; • kelio pylimas buvo pradedamas pilti griovyje, kuris buvo kasamas tol, kol pasiekdavo tvirtą žemės sluoksnį. Pagrindiniai romėnų kelio elementai Nuotolio matavimas keliuose • Po 124 m pr. Kr. visi keliai buvo suženklinti. Juose, kas 1480 m (Romėnų mylia arba 1000 žingsnių) buvo pastatyti maliarijai – 20 colių skersmens kolonos ant stačiakampio pagrindo. Jos buvo kelių pėdų aukščio ir svėrė apie 2 tonas. Romos (auksinis meliarijus) Viduramžių keliai • V amžiuje žlugus Romos imperijai, nustota tiesti kelius storomis akmens medžiagų dangomis. • Viduramžiais dauguma karalysčių buvo susiskaldžiusios, tad nebuvo nei prekybos poreikių nei technologinių galimybių ir finansų romėnų keliams išlaikyti. Tokiu būdu romėnų laikų keliai be priežiūros ir dar veikiant blogoms klimato sąlygoms pavirto iš 4,5 m pločio ištaigingų kelių į takus skirtus arkliams prajoti. • Viduramžiais keliai paprastai, buvo gruntiniai, vietomis „pagerinti“ pabertu žvyru, nuo kelio pašalintomis kliūtimis bei primityviai numelioruotomis pelkėmis. Kelių tiesimo renesansas • Pirmosios pastangos gerinti kelius aprašytos Londone 1607 m. išleistame Tomo Procterio traktate. Autorius pabrėžė, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios keliai blogi ir purvini, yra ta, jog lietaus vanduo nenuteka, o vežimų ratai spausdami vis giliau minkština kelią ir ardo jo dangą. • XVIII a. augant prekių mainams pradėta naudoti vežimus, į kuriuos kinkydavo 1012 arklių, ir kurie galėdavo vežti iki 10 t masės krovinių. Jie gadino ir ardė kelių dangą, platindami ir gilindami vėžes įspaustas lengvesnių vežimų. Todėl visų pirma imtasi apribojimų į vežimą kinkomų arklių skaičiui, vežimo masei ar net rato pločiui.Tačiau 1806 m. Anglijos Parlamento komitetas atkreipė dėmesį į tai, kad pastarieji apribojimai nieko gera nedavė. • Tad išeitis buvo viena – reikalinga tobulesnė kelio konstrukcija. P. Trezaguet kelio konstrkcija T. Telford kelio konstrukcija J. McAdam kelio konstrukcija Asfalto dangų atsiradimas • Antroje XIX a. pusėje pradėtos rengti kelių dangos iš gamtinio asfalto uolienų. • 1829 m. Seiselės mieste (Šveicarija) buvo įrengtas pėsčiųjų takas, o keleriais metais vėliau pabandyta įrengti kelią asfaltine danga. • Tarptautiniu mastu tapo žinomos pirmosios asfalto dangos, įrengtos Paryžiuje, Santarvės aikštėje, ir Peterburge, Žiemos rūmų terasoje. • JAV pirmoji asfalto danga buvo įrengta 1871 m. • Paryžiuje 1854 m. kelių asfalto danga buvo 800 metrų, 1856 m.  8 kilometrai, o 1860 m.  jau 230 kilometrų. • Londone pirmosios asfalto dangos atsirado 1869 m., Berlyne  1877 m. Šiandieninis kelių transporto tinklas Lietuvoje. Jo komponentai Nagrinėjami klausimai • Kelio kokybės reikšmė; • Kelių transporto priemonių dimensijos; • LR kelių tinklas, jo charakteristikos, formavimo principas; • Pagrindiniai kelio elementai: • Trasa; • Išilginis profilis; • Skersinis profilis; • Danga; • Kelio kokybės reikšmė Kelių tinklas • Keliai, jungiantys miestus, gyvenvietes, pramonės centrus ir žemės ūkio įmones sudaro vieno ar kito rajono kelių tinklą. Jo konfigūracija ir tankis, vežamų keleivių ir krovinių apimtis priklauso nuo rajono plėtojimo lygio, geografinės padėties ir administracinės reikšmės. Kelio būklės reikšmė • Automobilių transporto priemonių darbo kokybė ir rodikliai labai priklauso nuo tinklo kelių būklės. Jeigu kelio būklė bloga, tai; • automobilio važiavimo greitis gali mažėti net 40...50 %, • degalų sąnaudos didėja 50...70 %, • transportavimo išlaidos išauga 50...60 %. Kelio būklės išlaikymas • Šiuolaikiniai automobilių keliai skiriami tik automobilių eismui; • Labai svarbu, kad transporto priemonės nežalotų kelio dangos, todėl kiekvienu keliu gali važiuoti tik projekte numatytos tam tikrų matmenų transporto priemonės; • Daugelyje šalių yra paruošti automobilių apkrovų ir gabaritų standartai, atsižvelgiant į kuriuos, yra sudarytos normos ir sąlygos keliams bei jų elementams projektuoti. Kelių transporto priemonių dimensijos Kelių transporto priemonių skirstymas • Kelių transporto priemonės skirstomos į keleivines ir krovinines. • Keleivinėms transporto priemonėms priskiriamos motorinės ir elektrinės transporto priemonės, pagamintos keleiviams vežti. Tai autobusai, troleibusai, lengvieji automobiliai, lengvieji automobiliai taksi. • Autobusas - motorinė transporto priemonė, skirta vežti žmonėms bei bagažui ir turinti daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas įskaitant vairuotojo vietą. • Troleibusas - autobusas, varomas kontaktiniu tinklu tiekiama elektros energija. • Lengvasis automobilis – motorinė kelių transporto priemonė, turinti ne daugiau kaip 9 sėdimas vietas, įskaitant vairuotojo vietą, skirta keleiviams bei bagažui vežti. • Lengvasis automobilis taksi – motorinė kelių transporto priemonė, skirta keleiviams ir bagažui vežti, turinti, įskaitant vairuotojo vietą, ne daugiau kaip 7 sėdimas vietas, įrengtą taksometrą bei atpažinimo ženklą – plafoną ir atitinkanti lengviesiems automobiliams taksi keliamus techninius reikalavimus. Techninius reikalavimus lengviesiems automobiliams taksi nustato Susisiekimo ministerija. • Krovininėms transporto priemonėms priskiriamos motorinės transporto priemonės ar jų junginiai (sąstatai), sukonstruoti, pritaikyti ir naudojami kroviniams vežti keliais. Tai krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės. • Krovininis automobilis - motorinė transporto priemonė, skirta vežti krovinius, vilkti priekabas ar puspriekabes. Traktoriai ir savaeigės (visureigės) mašinos nelaikomi krovininiais automobiliais. • Priekaba - transporto priemonė, kurią velka motorinė transporto priemonė. • Puspriekabė - su motorine transporto priemone sukabinta priekaba, kurios masės ir krovinio masės dalis tenka motorinei transporto priemonei. ES ir kitų teisinių aktų reglamentuojamos dimensijos • Maksimali apkrova perduodama dangai; • Maksimali pakrautos transporto priemonės masė; • Maksimalus transporto priemonės plotis; • Maksimalus transporto priemonės ilgis Maksimali ašies apkrova Maksimali pakrautos transporto priemonės masė Standi jungtis • Esant 2 ašims – 18 t Standi jungtis • Esant 3 ašims – 26 t; Standi jungtis • Esant 4 ašims – 32 t Priekaba • Dviašė – 18 t; • Triašė – 25 t. Balninis vilkikas • Dviašis – 18 t; • Triašis – 26 t. Autotraukinys • 2 ašis vilkikas+ 1 ašies puspriekabė – 26 t; • 2 ašis vilkikas + 2 ašė puspriekabė arba 3 ašis vilkikas+ 1 ašė puspriekabė – 35 t; • 2 ašis vilkikas + 3 ašė puspriekabė – 42 t; • 3 ašis vilkikas + 2 ašė puspriekabė – 42 t; • 6 ir daugiau ašių autotraukinys – 44 t. Autotraukiniai Vilkiko ir priekabos kombinacija • 4 ašys – 30 t; • 5 ašys – 34 t; • 5 ir daugiau ašys – 34 t; • 6 ir daugiau ašys – 34 t Vilkiko ir priekabos kombinacija Transporto priemonės ilgis • standžios jungties vilkiko arba priekabos – 12 m; • autotraukinio – 16,5 m; • puspriekabės (nuo galo iki pasukamojo kakliuko šerdeso – max 12 m + nuo šerdeso iki bet kurio priekinio taško – max 2,04 m) ; • vilkiko ir puspriekabės kombinacija – 18,75 m (jei vilkikas neturi savo talpos jis gali traukti 2 priekabas; tuomet sąstato ilgis neturi viršyti 22 m). Standi jungtis arba priekaba Puspriekabė Vilkiko ir puspriekabės kombinacija LR kelių tinklas, jo charakteristikos, formavimo principas Kelių klasifikacija • Keliai Lietuvoje skirstomi į valstybinės reikšmės, vietinės reikšmės bei miesto kelius (gatves). • -valstybinės reikšmės – tai keliai, kuriais vyksta tarptautinis ir vietinis intensyvus transporto priemonių eismas; • -vietinės reikšmės – keliai jungiantys rajoninius keliu, kaimus, taip pat keliai naudojami vietiniam susisiekimui. Valstybinės reikšmės kelių klasifikacija • Magistraliniais vadinami tarptautinio susisiekimo Lietuvos keliai. • Krašto keliai jungia magistralinius kelius, administracinius centrus ir didesnius miestus arba jungiasi ir tarpusavyje. • Rajoniniais laikomi keliai, jungiantys krašto kelius, miestus, gyvenvietes, kitus objektus, bet nepriskirti krašto kelių grupei. Pagrindinės LR kelių tinklo charakteristikos • Valstybinės reikšmės keliai sudaro apie 21,3 tūkst. km. 56,2 % valstybinės reikšmės kelių yra padengti asfalto danga. • didžiąją dalį (70 proc.) visų valstybinės reikšmės kelių sudaro rajoniniai keliai, krašto keliai apima 22 proc., o magistraliniai keliai – 8 proc. • Lietuvoje yra 521 km kelių su keturiomis eismo juostomis, iš kurių 417 km yra automagistralės (be vieno lygio susikirtimų). • Valstybinės reikšmės kelių tinklo tankumas vienam tūkstančiui kvadratinių kilometrų  yra 326,5 km, su patobulinta danga 194,3 km. • Esamas Lietuvos kelių tinklas išsidėstęs pakankamai tolygiai, nėra apskričių, kuriose trūktų kelių. • Taigi galima teigti, kad Lietuvos automobiliniai keliai yra gana gerai pritaikyti krovinių ir keleivių vežimui, tačiau nemažą jų dalį dar reikėtų rekonstruoti į aukštesnę kategoriją. Kelių tinklo formavimo principas • Kelių tinklo pagrindą sudaro magistraliniai ir krašto keliai. Jie jungia svarbiausius pramonės ir rajonų centrus. • Prie šių kelių jungiami žemesnių kategorijų keliai, kuriais vyksta mažiau intensyvus eismas, o pastarieji susiejami su vietiniais keliais. • Taip formuojasi rajono ar tam tikros teritorijos kelių tinklas. Pagrindinis rodiklis, pagal kurį klasifikuojami keliai ir gatvės, yra numatomas perspektyvoje eismo intensyvumas. • Pagrindinis rodiklis, pagal kurį klasifikuojami keliai ir gatvės, yra numatomas perspektyvoje eismo intensyvumas. • Valstybiniai keliai pagal eismo intensyvumą, bei jų padėtį gyvenamųjų vietovių atžvilgiu skiriami į A, B ir C grupes: • A kategorijų grupę sudaro automagistralės (AM) ir keliai už gyvenamųjų vietovių ribų (AI, AII, AIII, AIV, AV ir AIv, AIIv, AIIIv kategorijos). • B kategorijų grupę sudaro keliai gyvenamųjų vietovių prieigose ir kai kuriais atvejais neužstatytose miestų teritorijose (BI, BII, BIII ir BIV kategorijos), kai jie nepriskirti AM ir AI kategorijoms. • C kategorijų grupę sudaro keliai, nutiesti per kaimų gyvenamąsias vietoves (CII, CIII ir CIV kategorijos). Kelių klasifikacija Projektuojant taikomi greičiai • projektinis greitis nustatomas atsižvelgiant į kelio kategoriją, vietovės reljefą bei eismo sąlygas. Pagal projektinį greitį apskaičiuojami mažiausias horizontaliųjų kreivių spindulys, didžiausias išilginis kelio nuolydis, mažiausias išgaubtųjų vertikaliųjų kreivių spindulys. • leidžiamasis greitis nustatomas Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtintomis kelių eismo taisyklėmis; • c) greitis v85, kuriuo netrukdomai švaria šlapia danga važiuoja 85 % srauto automobilių, taikomas mažiausiam horizontaliųjų kreivių spinduliui ir mažiausiam sustojimo matomumo atstumui nustatyti. Kelio trasa. Trasos elementai Kelio trasos elementai • Iš tiesių ir kreivių sudaryta linija, nužymėta vietovėje ir atitinkanti būsimo kelio ašį, vadinama kelio trasa. • Grafiškas trasos projekcijos atvaizdas horizontalioje plokštumoje tam tikru masteliu vadinamas trasos planu. • Kelio ašies žymėjimas žemėlapyje arba vietovėje vadinamas trasavimu. • Šiuolaikinių automobilių kelių trasa projektuojama trumpomis tiesėmis, kurias sujungia kreivės. Kreivės elementai yra: • spindulys, • kreivės ilgis, • bisektrisė, • tangente. Skaičiuojami horizontalios kreivės elementai Kelio išilginis profilis Kelio išilginio profilio elementai • Kelio išilginis profilis  tai kelio ašies projekcija vertikalioje plokštumoje. • Kelio išilginis profilis apibūdinamas projektine linija, kuri rodo būsimo kelio padėtį žemės paviršiaus atžvilgiu. • Vietos, kuriose kelias, iškasus gruntą, nutiesiamas žemiau žemės paviršiaus, vadinamos iškasomis, o ruožai, kur kelias nutiestas ant supilto sankasos grunto  pylimais. • Žemės paviršiaus liniją, pažymėtą išilginiame profilyje, apibūdina žemės paviršiaus altitudės, o projektinę liniją  projektinės altitudės. Projektinių ir žemės paviršiaus altitudžių skirtumas bet kuriame pjūvyje vadinamas darbo žyme . • Jeigu projektinė linija nužymėta virš žemės paviršiaus, tai sakoma, kad kelias nutiestas pylimu, o jeigu žemiau žemės paviršiaus  kelias nutiestas iškasoje. • Vietos, kuriose projektinė linija kerta žemės paviršiaus liniją (kelias nutiestas iš pylimo į iškasą arba atvirkščiai) vadinamos nuliniais taškais. Žemės sankasos darbo žymė Išilginio profilio elementų skaičiavimas • Projektinė linija pradedama projektuoti nuo kontrolinių taškų, t. y. ten, kur projektinės linijos padėtis būna fiksuota. • Nužymint projektinę liniją, tenka nustatyti jos altitudes. Projektinės linijos altitudes galima nustatyti žinant pradinio (kontrolinio) taško altitudę, atstumą iki nagrinėjamojo taško ir projektinės linijos nuolydį. • Norint kuo geriau patenkinti automobilių eismo reikalavimus, reikia projektuoti kelius, kurių projektinės linijos nuolydis kuo mažesnis. Kad automobiliai galėtų sklandžiai važiuoti nekeisdami darbo režimo, pageidautina tolygaus nuolydžio kelio ruožus daryti ganėtinai ilgus. • Kad kelio trasa būtų sklandi, tarp projektinės linijos lūžių rekomenduojama taikyti tokį mažiausią atstumą, vadinamą projektavimo žingsniu: AM kategorijos kelių  1 000 m, AI  800 m, AII  700 m, AIII ir AIV  500 m, AV ir BII  300 m, BIII, BIV, CIII ir CIV  250 m. IŠILGINIO PROFILIO ELEMENTŲ RODIKLIAI Vertikaliosios išgaubtos ir įgaubtos kreivės Kad eismas būtų saugus ir patogus, reikia kad: • kelio išilginis nuolydis neviršytų 3...3,5 %, • išgaubtųjų vertikaliųjų kreivių spindulys – 3500...20 000 m ir didesnis, • šios kreivės ilgis > 300 m, • įgaubtųjų vertikaliųjų kreivių spindulys ne mažesnis kaip 2 000...6 000 m, • šios kreivės ilgis – ne trumpesnis kaip 100 m. Kelio skersinis profilis Kelio skersinio profilio elementai • Kelio skersiniu profiliu vadinamas kelio pjūvio, statmeno kelio ašiai, vaizdas. Važiuojamosios dalies plotis • Nors vairuotojas stengiasi automobilį vairuoti tiesiai, tačiau faktiškai važiuoja sinusoidine trajektorija. Nuokrypis nuo šios trajektorijos tuo didesnis, kuo greičiau važiuoja automobilis, todėl tuo platesnė turi būti ir eismo juosta. • Eismo juostos plotis, reikalingas normaliai automobiliams važiuoti, susidaro iš automobilio kėbulo pločio, atstumo nuo šio kėbulo iki gretimos eismo juostos bei atstumo nuo rato iki važiuojamosios dalies briaunos. Atstumai priklauso nuo vairuotojų individualių sugebėjimų ir kinta tam tikrose ribose. Kelkraščio ir skiriamosios juostos plotis • Kelkraščiai yra rezervinė juosta važiuojamajai daliai platinti ar stiprinti, taip pat šoninė atrama dangai bei saugos juosta automobilio ratams nuvažiavus nuo dangos. Be to, remontuojant dangą, jais galima važiuoti. • Kelkraščio plotis turi būti toks, kad jame sustojęs automobilis netrukdytų eismui važiuojamojoje dalyje. • Kraštinės juostos daromos 0,75…0,25 m pločio. Jose klojama tokio pat tipo danga kaip ir važiuojamojoje dalyje, todėl važiuojamoji dalis pasidaro platesnė ir važiavimo sąlygos bei eismo saugumas kelyje gerėja. • Šoninės saugos juostos daromos pėsčiųjų ir dviratininkų eismo saugumui pagerinti. Saugos juostos plotis nustatomas atsižvelgiant į kelio leidžiamąjį greitį • Saugiam eismui užtikrinti priešpriešius automobilių srautus tikslinga atskirti. Paprasčiausia priemonė  dangos paviršiuje dažais pažymėta skiriamoji linija. Jos efektyvumas priklauso nuo vairuotojų drausmingumo. AM ir AI kategorijų kelių priešpriešiai automobilių srautai atskiriami skiriamąja juosta, kurios mažiausias plotis 5,0 m. Šioje juostoje daroma žalia veja, gali būti sodinami medžiai ir krūmai. Kelio juostų parametrai Kelio dangos konstrukcija Kelio danga • Automobilių kelių važiuojamosios dalies konstrukcija, sudaryta iš vieno ar kelių įvairaus stiprio medžiagų sluoksnių ir paklota ant žemės sankasos, vadinama danga. • Svarbiausios dangos ypatybės yra jos stipris, lygumas ir šiurkštumas. Dangos sluoksniai Dangų klasifikacija pagal konstrukcijos stiprį • Kapitalinės dangos, kurios yra labai stiprios, nes joms įrengti naudojamos aukštos kokybės akmens medžiagos bei rišikliai. Kapitalinio tipo dangos gali būti rengiamos įvairių kategorijų keliuose, kuriais ištisus metus intensyviai ir dideliu greičiu važiuoja įvairių tipų automobiliai. Kapitalinio tipo yra betono ir asfaltbetonio dangos. • Patobulintosios yra skaldos, žvyro ir tankių grunto mišinių, sustiprintų organiniais ar hidrauliniais rišikliais, dangos. Patobulintosios dangos atlaiko ne tokį intensyvų eismą kaip kapitalinio, tačiau automobiliai gali jomis patogiai važinėti ištisus metus. • Nerišliosios dangos rengiamos nedidelio eismo intensyvumo keliuose, kai važiuojama vidutiniu greičiu. Šios dangos dažniausiai konstruojamos nenaudojant rišiklių (skaldos, žvyro, stabilizuotų gruntų dangos, lauko bei skaldyto akmens grindiniai ir pan.).Po tam tikro laiko šios dangos gali būti stiprinamos (tada jos naudojamos kaip pagrindas patobulintajai dangai). • 4. Grunto dangos yra iš natūralaus, taip pat pagerinto ar sustiprinto įvairiomis priemaišomis grunto. Šio tipo dangoms naudojamos vietinės medžiagos, todėl ekonominiu požiūriu jos efektyvios. Gruntkeliais dažnai sunku pravažiuoti drėgmės periodų metu; be to šios dangos labai dulka. Kelio dangos konstravimas • Tam tikro intensyvumo eismui gali būti naudojamos įvairios konstrukcijos dangos, kurių stipris skiriasi nežymiai. Techniniu bei ekonominiu požiūriu racionaliausia laikoma danga, kurios įrengimo bei eksploatavimo išlaidos yra mažiausios. • Projektavimo normose ir taisyklėse dangas rekomenduojama skirti į SV ir I...VI konstrukcijos klases atsižvelgiant į krovininių automobilių eismo rodiklį VB (1 lentelė). • Apytikriai galima rekomenduoti dangos konstrukcijos klases ateities eismui pagal kelių kategorijas, kaip tai parodyta lentelėje (2 lentelė). • Eismo intensyvumas • Dangos konstrukcijos klasė • >3 200 • SV • 3 200…1 800 • I • 1 800…900 • II • 900…300 • III • 300…60 • IV • 60…10 • V •

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!