,,Vilnius. Miesto vartai“ eilėraščio analizė

Judita Vaičiūnaitė – XX a. pr. – 20 a. pabaigos aristokratiško būdo lietuvių poetė. Poezijoje atsikleidžianti miestą, kaip jaukią namų erdvę. Būtent apie tai yra rašoma eilėraštyje ,,Vilnius. Miesto vartai“.

Eilėraščio pavadinime yra nusakoma vyksmo vieta – Vilnius. Miesto vartai, tai žymieji Aušros vartai, vieni svarbiausių istorinių, kultūrinių ir religinių monumentų Vilniuje. Eilėraštis pradedamas laiko nusakymu - ,,Apyaušris. Aštrėja kaminai ir varpinės./ Nušvinta miesto vartai ‘‘. Apyaušris - tai dienos laikas, kada saulė tik ką pradeda kilti ir danguje pradeda nykti tamsa. Šį paros laiką galima asocijuoti su atgimimu. Tai atskleidžia Vilniaus miesto ir jo gyventojų prisikėlimą. Nušvitę miesto vartai, sukelia saugumo, tvirtumo jausmą, kadangi Aušros vartai, vieninteliai išlikę Vilniaus miesto gynybinės sienos vartai. Žodžiai: ,,Šaudyklų angos susitraukia. / Tirpsta mūšių triukšmas ir šešėliai“ nusako tragišką miesto praeitį, kurią slėgė okupacijos, karai ar kitos nuoskriaudos, keičianti rami bei darni ateitis. Vilniaus miestas piešiamas kaip architektūrinė, istorinė ir religinė erdvė: kaminai ir varpinės, miesto vartai, bažnyčios koplyčios žvakės suteikia eilėraščiui sakrališką jausmą. Iš žodžių: ,,virš kalvų,/ virš kylančių ir krintančių stogų suskambus varpui teik daug erdvės ir polėkio...“ galima suprasti, jog kalbantysis Vilnių stebi iš aukštai. Tai suteikia lyriniui subjektui būties pilnumą. Taip atsiskleidžia ryšys tarp jo ir miesto. Lyrinis ,,aš‘‘ jaučia gilų sąryšį miesto istorijai bei išgyvena jo skriaudas, grožisi miesto vartais, kurie ne tik architektūrinis paminklas, bet ir religinis. Gilų istorinį bei kultūrinį ryšį tarp kalbančiojo ir Vilniaus įprasmina šie žodžiai: ,,Suskilęs grindinys pakluso laiko valdai./Bučiuoju tavo plytą,/ tavo herbą,/ tavo viliojantį švelnų vardą/ ir pakeliu rūdijančius raktus...“. Suskilęs grindinys ir jo bučiavimas, dar kartą įrodo, kaip kalbantysis išgyvena sostinės praeitį. Herbo bučiavimas, tai pagarbos šaliai motyvas, rūdijantys raktai, tai miesto amžiškumo ir istorijos išsaugojimas. Paskutinė eilėraščio eilutė sudaro žiedinė kompoziciją ir pasikartoja perfrazuota eilėraščio pradžia: Apyaušris. Nušvinta miesto vartai. Apibendrinant, Juditos Vaičiūnaitės eilėraštyje ,,Vilnius. Miesto vartai‘‘ Vilnius vaizduojamas kaip istorijos paženklintas ir besikeičiantis miestas. Kalbantysis stebėdamas jį iš aukštai, jaučia intymų ryšį – ji gerbia jo praeitį, vertina grožį ir jaučia jam meilę. Tai eilėraštis apie miesto išlikimą bei istorinę jo atmintį.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!