Vieno daikto istorija

Kiekvienas žmogus savo širdyje ar rankose turi daiktą, galintį sukelti prisiminimus, kuriuos turbūt buvai pamiršęs. Jų išmesti rankos nekyla bei skauda širdį, jei daiktą pameti. Tokį turiu ir aš. Tai maža porceliarinė mergaitė.
Beveik visą vasarą praleisdavau sodyboje. Ten su seneliais smagiai ir turiningai leisdavome laiką. Visą jaunąją vaikystę buvau labai smalsi, todėl kiekvienas nematytas daiktas suteikdavo džiaugsmo. Labai patikdavo apžiūrinėti sendaikčius ir klausytis istorijų kiaurą dieną. Tačiau senelio iš apdulkėjusio stalčiaus atnešta sena figūrėlė ir jos praeities istorija suteikė ne tuos jausmus, kuriuos jausdavau anksčiau. Ji buvo mano mamos.
Rankose telpanti mergaitė buvo apsirėdžiusi geltona lyg sviestas suknele, prašmatniais bateliais ir mėlyna lyg dangus skrybėlaite. Ji turėjo trumpus gilios juodos spalvos plaukus ir jeigu gerai įžiūrėsi – tamsiai mėlynas akis. Pirmą kart pamačius šią mergytę, ji atrodė kaip mama. Todėl paklausiau senelio kaip ši...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!