Vieniši senyvo amžiaus žmonės

Senėjimas yra ne vienalytis procesas, todėl ir jo pasekmės gali būti tiek neigiamos, tiek teigiamos. Vieniems žmonėms senėjimas – teigiamas patyrimas, kitiems – neigiamas, tretiems senatvė – tai kažkas tokio, kas susideda iš teigiamų ir neigiamų išgyvenimų. Nė vienas iš šių požiūrių nėra kažkoks klaidingas ar gėdingas procesas. Teigiamas ar neigiamas senatvės pasekmių pobūdžio realus suvokimas atspindi realybę, byloja apie tai, kad senėjimas yra tiek didžiulis pasiekimas, tiek kartu ir socialinė problema. Jakuitis (1998) senatvę aprašo kaip natūralią gyvenimo pabaigą, tačiau tai, kada žmogų galima vadinti pagyvenusiu, senyvu ar senu, priklauso nuo to asmens socialinės situacijos, nuo kultūros, o svarbiausia nuo paties žmogaus motyvacijos. Gaužikis (2005) teigia, kad senatvė – tai sunkesnės adaptacijos amžius, kurį lemia padidėjęs pagyvenusių žmonių pažeidžiamumas dėl esamos situacijos, stresų ilgalaikiškumas, sumažėjęs pajėgumas prisitaikyti prie įvykusių gyvenimo pokyčių.
Tačiau nei gera sveikata, nei veiklus gyvenimo būdas, nei aukšta visuomeninė padėtis negarantuoja, kad senatvė bus suvokiama kaip palankus asmeniui gyvenimo periodas. Bet kokioje situacijoje pagyvenęs ir senas žmogus gali žvelgti į senatvę kaip į nykimo, gesimo procesą. Gali būti ir atvirkščiai, netgi esant blogos sveikatos, gyvenant „apsistačius“ kukliomis materialinėmis vertybėmis, vienatvėje galima sutarti su savo senėjimu ir matyti teigiamus senatvės būties bruožus, būti laimingu, jaustis pilnaverčiu. Senatvė dažniausiai vaizduojama iš neigiamos pusės: senstantis kūnas, senyvo amžiaus tarpsniu ištinkančios ligos, menkesni kognityviniai gebėjimai, didėjanti priklausomybė nuo artimųjų, socialinė izoliacija. Pabrėžiamas senyvo asmens vienišumas, skurdas, kuriamas seno žmogaus, kaip mažiau gebančio, nerangaus, demenciško, vaizdas. Senatvės bijoma, ji traktuojama kaip vienas sunkiausių žmogaus gyvenimo etapų.
Pagyvenusių gyventojų dalis visoje Lietuvos populiacijoje didėja, o darbingo amžiaus gyventojų dalis – traukiasi. Pavyzdžiui, 1990 m. pagyvenę gyventojai (65+ m. amžiaus) sudarė tik 11 proc. nuo visų Lietuvos gyventojų, o šiuo metu – jau 23 proc. visų Lietuvos gyventojų. Darbingo amžiaus gyventojų (15-64 m.) dalis nuo visų gyventojų susitraukė nuo 67 proc. 1990 m. iki 62...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!