Viduramžių valstybė: tarp ankstyvosios ir luominės monarchijos

9. VIDURAMŽIŲ VALSTYBĖ: TARP ANKSTYVOSIOS IR LUOMINĖS MONARCHIJOS

KAIP KITO VIDURAMŽIŲ VALSTYBĖ?

,,Kiekvienas žmogus tebūna klusnus viešajai valdžiai, nes nėra valdžios, kuri nebūtų iš Dievo, o kurios yra - tos Dievo nustatytos. Kas priešinasi valdžiai, priešinasi Dievo sutvarkymui. Kurie priešinasi, užsitraukia teismą.

Viduramžių Europos valstybių kūrimasis buvo tiesiogiai susijęs su krikščionybės plėtra.

Bažnyčia mokė, kad valdžia kyla iš Dievo, o monarchas-Dievo valios ir teisingos tvarkos atspindys žemėje.

Viduramžių Europoje galima išskirti du monarchijos raidos tarpsnius.

1. ANKSTYVOJI MONARCHIJA

2. LUOMINĖ MONARCHIJA

ANKSTYVOJI MONARCHIJA

Valdymo principas: „princeps inter pares“ (lot. „pirmasis tarp lygių“), kai monarchas valdžia dalinosi su aristokratija. Tokį valdžios būvį atspindi angliška legenda apie karalių Arturą ir apvaliojo stalo riterius.

Valstybės teritorijos administravimas ir karaliaus valdžios įgyvendinimas deleguojamas feodalinės valdos valdytojui, kuris senjoro teikimu ir remdamasis karaliaus įstatymais savo valdos teritorijoje naudojosi feodaliniu imunitetu, t.y. savo valdoje bajoras turėjo aukščiausią administracinę, karinę ir teisminę valdžią ir buvo beveik nepriklausomas.

Visa valstybės teritorija dalinama į feodalines valdas: karaliaus domeną ir karių-žemvaldžių valdas beneficijas (vėliau feodus), kuriuos senjorai vasalams suteikdavo už karo tarnybą.

Valdymo struktūra: hierarchija (feodaliniai laiptai), kai susikuria kelių pakopų bajorijos tarpusavio pavaldumo sistema vasaliteto pagrindu.

FEODALINĖ HIERARCHIJA

VASALITETAS

Tokia hierarchija tarnavo ir kaip kariuomenės organizavimo mechanizmas.

Pirmojo Prancūzijos karaliaus HUGO KAPETO domenas X a. pabaigoje tiesiogiai jam priklausiusios žemės.

Kitos žemės tiesiogiai priklausė kitiems kilmingiesiems, kurie buvo pavaldūs karaliui.

KARALIAUS DOMENAS

Pirmieji Kapetingai tvirčiau valdė tik savo domeną, pirmiausia Île-de-France’ą − apie 160 km iš pietų į šiaurę ir apie 80 km iš rytų į vakarus nusidriekusį regioną aplink Paryžių, kitur jų valdžia buvo nominali.

KARALIAUS DOMENAS

KRIKŠČIONYBĖS ĮTAKA ANKSTYVOSIOS MONARCHIJOS SANDARAI IR TVARKAI

• kiekvienas valdovas siekė įtvirtinti savo valdžią, užtikrinti jos paveldimumą ir tęstinumą. Taip atsirado pirmagimystės tradicija, kuri reiškė, kad valdančiojoje dinastijoje po monarcho mirties sostą paveldi pirmagimis, paprastai vyriausias sūnus. Ši pirmagimystės tradicija įsitvirtino valstybei ir visuomenei krikščionėjant. Būtent monarcho dinastijos tęstinumas ir griežta sosto paveldėjimo tvarka suteikė ankstyvajai monarchijai pastovumą.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!