Viduramžių muzika

Vakarų bažnytinės muzikos atsiradimas simboliškai siejamas su šventuoju Ambraziejumi (apie 340-397). Jo beribį autoritetą rodo jau tai, kad 374 m. buvo išrinktas svarbiausio Vakarų Romos valsty­bės miesto - Milano vyskupu, pats dar nebūdamas pakrikštytas. Mi­lane išliko tikriausiai seniausias Vakarų bažnytinio giedojimo dialek­tas, vadinamas ambraziejiškuoju giedojimu, nors tiksliai nežinoma, kiek su tuo tiesiogiai susijęs pats Ambraziejus. Jis tikrai yra sukūręs nemažai himnų tekstų, giedamų iki šių laikų.
Vienas pirmųjų krikščionių filosofų, išsamiai tyrinėjusių ir muzi­ką, buvo šventasis Augustinas (354-430). Šis helenizmo filosofas pri­ėmė krikščionybę jau būdamas brandus mąstytojas, tad jo mokymas susiejo graikų-romėnų kultūrą su krikščioniškąja Europa.; Atsiverti­mo metais (387-389) jis parašė šešių tomų veikalą „De musica", iš kurio išaugo viduramžių muzikos teorija/ Sekdamas Pitagoro ir Pla­tono pavyzdžiu, jis rašė apie matematinę muzikos tvarką ir lygino muziką su „bekūniu skaičiumi". Jau būdamas krikščionis, šv. Augus­tinas labiau mąstė apie dievišką muzikos prigimtį ir jos reikšmę, apie giedojimo funkciją pamaldose ir krikščioniškajame auklėjime.
(Roma, kurios pirmasis vyskupas buvo apaštalas Petras, virto Va­karų bažnyčios simboliniu centru. Nors imperijos sostinėje krikščio­nių veiklai pirmaisiais amžiais buvo labiausiai trukdoma, vis dėlto jų čia susirinkdavo daugiausia. Po krikščionybės legalizavimo 313 m. vis platesnį pripažinimą įgavo Romos vyskupų (popiežių), kaip bažnyčios vadovų, autoritetas. Reali Romos reikšmė Vakarų Europoje ypač išaugo pradedant popiežium Grigalium I, arba Grigalium Didžiuoju (540-604, popiežium išrinktas 590). Jis vadovavo Vakarų bažnyčios suvienijimo politikai ir ėmė naudoti naują liturgiją, pamažu prigijusią visoje Vakarų Europoje. Pasak legendos, Grigalius I atnaujino bažny­tinį giedojimą, todėl viduramžių paveiksluose jis vaizduojamas užra­šinėjantis giesmes, kurias jam į ausį šnabžda baltas balandis - Šven­tosios Dvasios simbolis.
Vakarų Europos kultūros radimasis glaudžiai susijęs ir su tenykšte vienuolynų tvarka, kuriai pagrindą VI a. pagal rytietiškus pavyzdžius padėjo šventasis Benediktas Nursijietis (apie 480-apie 543). Jis suda­rė vienuolynų taisykles, kuriomis sekė visi vėlesni Vakarų bažnyčios ordinai, ir 529 m. įkūrė benediktinų ordiną - vieną svarbiausių vidu­ramžių institucijų Vakarų Europos kultūrinėje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!