Viduramžių Lietuva: senojo ir krikščioniškojo pasaulių susidūrimas

Viduramžių Lietuva: senojo ir krikščioniškojo pasaulių susidūrimas.

Pagonybė tai politeistinė religija, kai tikima į daug dievų. Pagonys sudievindavo gamtos reiškinius, dangų ir dangaus kūnus ir kitus jiems nesuprantamus dalykus, kurie jiems padėdavo arba kenkdavo. Pagonybę išpažino aisčiai, aisčiai skirstomi į tris grupes - prūsus, lietuvius, latvius. Krikščionybė tai monoteistinė religija, kai tikima į vieną Dievą. Krikščionybė atsirado pirmame amžiuje po Kristaus.

Viduramžių Europoje Lietuva kaip valstybė atsirado jau vėlyvu laikotarpiu, kai didžiosios Europos valstybės jau buvo seniai susikūrusios. Lietuva buvo pagoniška valstybė, o didžiosios Europos valstybės buvo krikščioniškos. Dėl šių skirtumų Lietuva turėjo ilgai kariauti su kaimyninėmis šalimis ir galiausiai priimti krikščionybę ir krikščioniškąją kultūrą. Didžiosios Europos valstybės norėdamos lietuvius paversti krikščionimis juos puldinėdav o ir bandydavo pakrikštyti, bet lietuviai atsilaikydavo ir nepasiduodavo. Todėl lietuviai buvo apkrikštyti paskutiniai. Senojo ir krikščioniškojo pasaulių susidūrimus viduramžių Lietuvoje dažnai vaizduoja lietuvių rašytojai.

Senovės lietuvių – pagonių susidūrimai su krikščioniškuoju tikėjimu prasidėjo dešimto amžiaus pabaigoje. Į aisčių kraštus buvo daromos misijos norint juos apkrikštyti, bet jos buvo nesėkmingos. Kryžiuočių ir Livonijos ordinai buvo patys grėsmingiausi XIII a. – XIV a. Lietuvos priešai. Mindaugas pamatęs, kad nuo priešų puldinėjimų lietuviai silpsta, pradeda vienyti lietuvius. Kad kryžiuočiai nepuldinėtų, jo naujai sukurtos valstybės, jis apsikrikštija. Mindaugas nenorėjo krikštytis, jis norėjo išsaugoti savo pagoniškąsias vertybes. Tačiau jis neturėjo kitos išeities, jeigu jis norėjo išsaugoti savo Lietuvą, jis būtinai turėjo apsikrikštyti. Po krikšto Mindaugas pasirašo taikos sutartį su Livonijos ordinu, taip kuriam laikui nutraukdamas jų puolamuosius žygius į Lietuvą. Kartu su Mindaugu apsikrikštija ir jo šeima. Priėmęs krikštą Mindaugas tampa Lietuvos karaliumi. Justino Marcinkevičiaus poemoje ,,Mindaugas“ vaizduojami Mindaugas ir kiti kunigaikščiai, aptarinėjantys valstybės reikalus po sutarties su Voluinės kunigaikščiais pasirašymo. Jiems besikalbant pranešama , kad kryžiuočiai užpuolė vieno iš Lietuvos kunigaikščių pilį. Tai parodo dar vieną lietuvių ir krikščionių susidūrimą. Mindaugo žodžiai ,,Ar aš jums nesakiau? Tik negalvojau, /Kad prasidės taip greitai. Aš maniau, kad mes dar turim laiko pasiruošti. O, vargas mums, jei mes jau pavėlavom!“ parodo tai, kad Mindaugas tikėjosi jog susidūrimas įvyks, bet ne taip greitai. Šis kūrinys pasakoja apie XIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo Mindaugo kelią iki krikščionybės priėmimo. Mindaugas savo siekiu sujungti visus lietuvių žemes ir sukurti vieningą valstybę pradeda ieškoti sąjungos su krikščionimis. Tačiau šis susitarimas su krikščionimis Mindaugui kelia daug problemų ir konfliktų su senovės lietuvių tikėjimu ir tradicijomis. Kūrinys taip pat atskleidžia senovės lietuvių tikėjimo, mitologijos ir kultūros elementus, kurie kontrastuoja su krikščioniškaisiais. Pavyzdžiui, senovės lietuvių tikėjimas ir mitologija buvo glaudžiai susiję su gamta, o krikščionybė skatino žmones atsisakyti pagoniškų praktikų ir tikėti vienu dievu.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!