Viduramžių atlikėjai, kūriniai

• Ilgą laiką viduramžių dainos plito žodine tradicija.
• XI-XII a. pirmieji pasaulietines dainas ėmė užrašinėti goljardai– klajojantys studentai arba klierikai. Dažniausiai lotynų kalba kuriamos jų poezijos turinys buvo ganėtinai nepadorus: dauguma meilės ir užstalės dainų parodijavo bažnytinius himnus. Jų muzika daugeliu atveju užrašyta nepakankamai tiksliai, todėl jos neįmanoma transkriptuoti į šuolaikinę notaciją ir atlikti.
• Konduktas – vienbalsės dainos rūšis, balansuoja ant sunkiai nusakomos ribos tarp bažnytinės ir pasaulietinės muzikos. Manoma, kad iš pradžių jis tikriausiai skambėjo liturginėje dramoje arba per liturgines apeigas. Konduktai skamba beveik maršo ritmu, tekstai – poetiniu metru parašytos religinio ar pasaulietinio siužeto lotyniškos eilės.
Seniausios išlikusios pasaulietinės dainos yra didvyrių giesmės (pranc. chanson de geste). Tai ilgos epinės poemos apie mitinių herojų žygdarbius, dainuojamos pagal nesudėtingas, kiekvienoje eilutėje pasikartojančias melodines formules. Garsiausia iš tokių poemų yra prancūzų nacionalinis epas „Rolando giesmė“, užrašytas XI a. pab., tačiau pasakojantis apie VIII-IX a. įvykius.
• Seniausios išlikusios pasaulietinės dainos yra didvyrių giesmės (pranc. chanson de geste). Tai ilgos epinės poemos apie mitinių herojų žygdarbius, dainuojamos pagal nesudėtingas, kiekvienoje eilutėje pasikartojančias melodines formules. Garsiausia iš tokių poemų yra prancūzų nacionalinis epas „Rolando giesmė“, užrašytas XI a. pab., tačiau pasakojantis apie VIII-IX a. įvykius.
• Riterių dainos atsirado XI a. pab. Provanse, Pietų Prancūzijos provincijoje. Dainuojantys riteriai buvo vadinami trubadūrais (Pietų Prancūzijoje), truverais (Šiaurės Prancūzijoje) ir minezingeriais (Vokietijoje).
• XIII a. Ispanijos ir Italijos poetai mėgdžiojo prancūzų dainių poezijos formas ir pakilų stilių, tačiau tai siejo su religine tematika. Italijoje tokia religinė daina buvo vadinama lauda, Ispanijoje – kantiga.
Riterių dainos struktūra
• Tekstai eiliuoti, visi posmeliai dainuojami viena melodija.
• Muzika paprastai silabinė, kartais eilutės pabaigoje priduriama melizminė figūra.
• Pereinant nuo vieno posmo prie kito naudojami improvizaciniai ornamentai ar kitokie pagražinimai.
• Diapazonas siauras – seksta, galbūt oktava.
• Dainos daugiausia rašomos pirmąja ir septintąja bei atitinkamomis plagalinėmis dermėmis.
• Notacija nerodo koks buvo dainų ritmas (dabar jos transkriptuojamos natomis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!