Parengė: S.A.
Architektūros stilius – tai tam tikros istorinės epochos tipologinių, meninių ir konstrukcinių ypatumų darni visuma. Kiekviena istorinė epocha turėjo savo architektūros stilių - kurio vienas iš svarbių elementų yra architektūros formos. Laikotarpis nuo V a. iki XV a. vadinamas viduramžiais - kurio metu, pastatų architektūroje, vyravo daugybė įvairiu stilių. Gausėjant statybų, nuo VIII a. pabaigos pradeda rastis pirmasis tarptautinis architektūros stilius, vėliau gavęs romaninio stiliaus vardą. Daugiausia įdomių šio stiliaus pastatų buvo pastatyta Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje bei Anglijoje.
Prancūzijoje, kur kūrėsi romaninis stilius, ir kitose pietų šalyse buvo daug vidutinio kietumo akmens, puikiai tinkamo statybai. Tai įvairūs smiltainiai, kalkakmeniai, pemza. Juos galima lengvai tašyti. Todėl akmuo buvo pagrindinė statybinė medžiaga sienoms ir kolonoms bei denginiams ir perdangoms. Šiaurės šalyse statybai tinkamo akmens buvo mažai. Dėl to ten pradėtos naudoti plytos. Akmenys ir plytos mūrytos kalkių skiediniu.
Statybai iš tašyto akmens pasirinkta kiautinė mūro technika. Iš sienos išorės ir vidaus mūryti tašyti akmenys, o tarpas tarp šių dviejų sluoksnų užpildytas įvairios formos akmenimis ar skalda bei kalkių ir žvyro skiediniu. Pastatas iš akmenų mūro atrodo grublėtas ir rūstus. Sienos storos. Jose nedaug langų. Langai maži todėl pastatų vidus apšviestas silpnai. Ankstyvajame periode pastatų perdenginiams naudotos medžio sijos ir lentos. Vėliau jų atsisakyta dėl gaisro pavojaus ir trūkstant ilgų ir storų sijų. Pradėti naudoti skliautai. Jų formos buvo įvairios. Dažniausiai buvo cilindriniai, kryžminiai ir vienuolyno skliautai ir mūryti iš tašytų akmenų ar plytų.
Pietų kraštuose buvo įprasta pastatus, ypač bokštus, dengti tašytais akmeninis. Tik XII a. uždengiant stogą imta plačiau naudoti medines konstrukcijas: gegnes ir gegnines santvaras. Stogas buvo dengiamas čerpėmis.
Romaninio stiliaus architektūra Prancūzijoje
Prancūzijos teritorijoje pirmosios bažnyčios ir koplyčios buvo pastatytos V a., kaip Puatu miesto kankinių koplyčia ( martyriumas ). Jos planas – graikiško kryžiaus formos. Tokio plano bažnyčios buvo statomos Bizantijos imperijoje. Tad akivaizdi Bizantijos architektūros įtaka. Krikščionybei stiprėjant mažos bažnyčios...
Šį darbą sudaro 1423 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!