Vertybinių popierių rūšys, portfelis ir rizikos veiksniai

ĮVADAS Pastaruoju metu vis dažniau tenka susidurti su investavimo pasauliu, dažnai tenka perskaityti istorijų apie sėkmingą investavimą ar patiem bandyti investuoti vieną kitą litą. Siekimas gauti pelną skatina investuoti į tą ar kitą objektą. Šiuolaikinės rinkos ekonomikos sąlygomis svarbus vaidmuo tenka vertybiniams popieriams. Valstybė, vietinė valdžia, privati kompanija ar kitos institucijos gali padidinti pinigų kiekį, parduodamos biržoje vertybinius popierius.. Šiuo metu dažnai susiduriame su sąvoka „vertybinių popierių portfelis“, prieš keletą metų galbūt daug kam šis posakis asocijuodavosi su dideliu portfeliu, prikimštu dokumentų, tačiau šiuo metu šia tema plačiai diskutuojama ir aptarinėjama. Todėl šiame darbe aš trumpai pristatysiu kokios yra vertybinių popierių rūšys ir kokie yra vertybinių portfelių tipai. Darbo objektas – vertybiniai popieriai. Darbo tikslas- išsiaiškinus kokios yra vertybinių popierių rūšys, numatyti rizikos veiksnius, turinčius įtakos sėkmingam investavimui. Darbo uždaviniai: 1. .Aptarti vertybinių popierių klasifikavimą. 2. Susipažinti su teisine baze, reglamentuojančia kapitalo rinkų veikimą ir investicinių paslaugų teikimą 3. Įvertinti investavimo rizikos veiksnius. Šį darbą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje „Vertybinių popierių rūšys“ supažindinama su skolos ir nuosavybės vertybiniais popieriais, aptariamos jų ypatybės. Antrojoje dalyje nagrinėjama Lietuvos Respublikos įstatyminė bazė. Nuo 2007 02 08 įsigaliojo 2 nauji įstatymai, kurie reglamentuoja prekybą vertybiniais popieriais. Šiais naujais teisės aktais siekiama didinti investavimo krypčių ir finansinių priemonių prieinamumą, taip pat užtikrinti aukštesnį investuotojų apsaugos lygį. Finansų rinkas kartais ištinka staigūs kainų svyravimai. Tokie įvykiai iš karto sulaukia atgarsių visuomenėje, apie tai rašoma spaudoje. Tai rodo, kad finansų stabilumo ir rizikos veiksnių, kurie tą stabilumą galėtų pažeisti yra ypač aktuali. Apie tais bus rašoma trečiojoje dalyje „Vertybinių popierių portfelis ir rizikos veiksniai“. 1. VERTYBINIŲ POPIERIŲ RŪŠYS Vertybinius popierius galima apibūdinti įvairiais aspektais, tačiau finansų valdymo aspektu vertybinis popierius jį išleidusiai korporacijai reiškia šios korporacijos finansinį įsipareigojimą, o vertybinio popieriaus savininkui tai yra finansinis turtas. Vertybiniai popieriai – nuosavybės, skolos, keitimo ir dvišalių sutarčių dokumentai, naudojami atliekant finansines operacijas privačiame ir valstybiniame sektoriuose1. Vertybinius popierius galima būtų suskirstyti į dvi rūšis: skolos ir nuosavybės vertybiniai popieriai. Toliau, išsamiau bus aptariama kokios yra skolos ir nuosavybės vertybinių popierių rūšys, remiantis V. Aleknavičienės skirstymu2: 1.1. Skolos vertybiniai popieriai Skolos vertybinis popierius – vertybinis popierius, patvirtinantis jo turėtojo teisę gauti iš jį išleidusios asmens jame nustatytais terminais jo nominalią vertę atitinkančią sumą, palūkanas ir kitą ekvivalentą. Skolos vertybinius popierius gali emituoti valstybė ir privatus sektorius. Siekdama pritraukti trumpalaikius kreditavimo šaltinius, vyriausybė leidžia iždo vekselius, o ilgesnio laikotarpio kreditavimo šaltiniams pritraukti ji leidžia iždo obligacijas. Verslo subjektai trumpalaikio turto kreditavimui naudoja komercinius vekselius, o ilgalaikių investicijų kreditavimui – obligacijas. Komercinis vekselis – vertybinis popierius, kuriuo jį išrašantis asmuo nesąlygiškai įsipareigoja tiesiogiai arba netiesiogiai sumokėti tam tikrą sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba tai padaryti paveda kitam. Šiuo vertybiniu popieriumi gali būti įforminamas komercinis (tiekėjų) kreditas. Kadangi pajamos iš vekselio laikymo iki apmokėjimo datos yra žinomos jo išleidimo momentu, vekseliai yra fiksuotų pajamų vertybiniais popieriai. Vekselis gali būti įsakomasis arba paprastasis. Įsakomuoju vekseliu jo davėjas perveda kitam asmeniui sumokėti sumą jam arba vekselyje nurodytam asmeniui. Įsakomieji vekseliai naudojami užsienio prekyboje, kai kreditorius (prekių eksportuotojas) paveda importuotojui mokėti ne jam, o kitai užsienio firmai, kuriai pirmasis skolingas. Paprastuoju vekseliu davėjas pasižada mokėti jame nurodytą sumą. Ir paprastieji ir įsakomieji gali būti naudojami asmenų įsipareigojimams nacionaline ir užsienio valiuta įforminti. Iždo vekseliai yra trumpalaikiai (paprastai 3, 6 ar 12 mėnesių ) vyriausybės vertybiniai popieriai. Jų paskirtis ne vien finansuoti vyriausybės išlaidas, bet ir paimti pinigus iš finansų ir kredito sistemos. Iždo vekseliai gali būti įvairių nominacijų. Jie yra likvidžiausios pinigų rinkos priemonės. Valstybė superka iždo vekselius išleidimo kaina. Iždo vekselių savininkai gauna pajamas, kurios lygios skirtumui tarp nominalios vertės ir pardavimo kainos. Obligacija- tai laisvai disponuojamas rinkoje skolinis pažymėjimas, patvirtinantis skolos sumą, metinę palūkanų normą ir išpirkimo datą3. Obligacijos vertė, kurią emitentas privalo sumokėti jos savininkui obligacijos galiojimo terminui pasibaigus, vadinama išperkamąja verte. Išperkamoji vertė ir yra nominali vertė. Obligacijos paprastai išleidžiamos fiksuotam mokėjimo laikotarpiui. Dauguma obligacijų turi 10 ar net 20 metų mokėjimo terminus, bet yra tokių valstybės obligacijų, kurios niekada nebus išpirktos (padengtos). Padengimo laikas dažniausiai nurodomas obligacijos titule. Laikui bėgant likęs obligacijos mokėjimo periodas trumpėja. Todėl obligacijas įprasta skirti pagal jų likutinį mokėjimo terminą. Obligacijos su padengimo laiku iki 1 metų laikomos trumpalaikėmis, 1-10 metų vidutinės trukmės ir daugiau kaip 10 metų - ilgalaikėmis. Pagal pagrindines obligacijų ypatybes (dažniausiai atspindinčias riziką ) jas galima suskirstyti į keletą rūšių4: 1. Įprastos obligacijos; 2. Pajamų obligacijos; 3. Apdraustos obligacijos 4. Neapdraustos obligacijos 5. Antraeilės obligacijos 6. Nulinio kupono (pateiktinės); 7. „Šiukšlinės“ (didelio rizikos laipsnio obligacijos; 8. Euroobligacijos; 9. Nuolatinės obligacijos; 10. Obligacijos iki pareikalavimo. 1.2. Nuosavybės vertybiniai popieriai Nuosavybės vertybiniams popieriams priskiriamos akcijos. Akcijos yra nuosavybės vertybiniai popieriais, pažymintys jų savininkų dalį bendrovės įstatiniame kapitale ir suteikiantys jiems turtines bei neturtines teises. Patraukli paprastųjų akcijų savybė, ta, kad jos suteikia investuotojui teisę į įmonės pelno dalį. Tačiau paprastųjų akcijų savininkai neturi jokių garantijų tą pelną gauti. Sunkiausias uždavinys rasti tokias akcijas, garantuojančias tokį pelną, kokio tikisi investuotojas. Dar viena akcijų populiarumo priežastis, tai aukštas jų likvidumo lygis. Paprastąsias akcijas lengva pirkti ar parduoti, o operacijų su jomis vykdymo išlaidos – mažos. Be to, informacija abiejų kainas ir rinkos būklę lengvai prieinama. Paprastųjų akcijų suteikiamos turtinės teisės apima: -teisę į bendrovės turto dalį, kuri reiškia, kad kiekvienas akcininkas įgyja teisę į bendrovės turto dalį proporcingai jo turimų akcijų skaičiui; - teisę į bendrovės pelno dalį. Ši akcininko teisė realizuojama mokant dividendus. Dividendai paprastai apibrėžiami kaip įmonės pelno dalis, paskirstoma akcininkams, proporcingai jų turimų akcijų skaičiui. Pagal disponavimo būdą akcijos skirstomos į vardines ir pareikštines. Vardinės akcijos negali būti nei laisvai perduodamos, nei parduodamos. Jomis gali naudotis tik jų savininkas, kurio pavardė nurodyta pačiose akcijose ir kuriam šios akcijos buvo parduotos. Materialiosios akcijos arba akcijų sertifikatai perleidžiami kitų asmenų nuosavybėn perdavimu, padarius atitinkamą įrašą akcijoje ar akcijų sertifikate t.y. indosamentą. Pareikštinę akciją jų savininkai gali perduoti ar parduoti kitam asmeniui laisvai. Teisėmis, kurias suteikia šios akcijos, toliau naudojasi jų savininkai. Dividendas išmokamas faktiniam akcijų savininkui nepriklausomai nuo to, kas buvo pradinis jų savininkas. Pagal suteikiamas teises akcijos skirstomos į paprastąsias ir privilegijuotąsias. Paprastosios akcijos suteikia akcininkams susirinkime jų savininkams balsavimo teisę, leidžiančią dalyvauti įmonės valdyme. Šios teisės yra tiesiogiai proporcingos valdomo kapitalo daliai. Privilegijuotųjų akcijų savininkai neturi balsavimo teisės, bet pasižymi prioritetu gaudami dividendus. Dividendai privilegijuotųjų akcijų savininkams, priklausomai nuo uždirbto grynojo pelno, gali būti didesni ar mažesni negu prastųjų akcijų savininkams, bet pirmieji visada turi pirmumo teisę priskaičiuojant ir išmokant dividendus. 2. VERTYBINIAI POPIERIAI IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTAYMINĖ BAZĖ 2007 metų sausio 18 dieną priimti nauji įstatymai, kurie reglamentuoja Lietuvos Respublikos kapitalo rinkų veikimą ir investicinių paslaugų teikimą: „ Vertybinių popierių įstatymas“, kuriuo buvo perkelta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB ir „Finansinių priemonių rinkų įstatymas“, kuriuo buvo perkelta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų. Nauju teisiniu reglamentavimu siekiama skatinti konkurenciją kapitalo rinkose ir naujų investavimo krypčių bei finansinių priemonių prieinamumą, tuo pačiu užtikrinant aukštesnį investuotojų apsaugos lygį5. „Vertybinių popierių įstatymas“ praplečia emitentams privalomos viešai skelbti informacijos ratą, bei nustato griežtesnius reglamentuojamos informacijos atskleidimo reikalavimus. Šiame įstatyme yra griežtai apibrėžta vertybinių popierių emitento sąvoka: „Vertybinių popierių emitentas (toliau – emitentas) – asmuo, siūlantis leisti ar leidžiantis savo vertybinius popierius. Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo yra laikomas emitentu: 1) jeigu jo vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitoje valstybėje narėje arba 2) jeigu nuo 2005 m. liepos 12 d. jo išleistų vertybinių popierių prospektą patvirtino Vertybinių popierių komisija ir šio prospekto pagrindu jo išleisti vertybiniai popieriai buvo siūlomi viešai ar įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje; arba 3) kitas asmuo, jeigu jo išleisti vertybiniai popieriai yra siūlomi viešai. Laikoma, kad emitento vertybiniai popieriai siūlomi viešai, jeigu nuo 2002 m. sausio 1 d. emitentas į viešąją apyvartą išleido bent vieną vertybinių popierių emisiją ir jo visuotinis akcininkų susirinkimas per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo nusprendė toliau siūlyti vertybinius popierius viešai. Jeigu per 6 mėnesius sprendimą ir toliau viešai siūlyti vertybinius popierius patvirtinantys dokumentai nepateikiami Vertybinių popierių komisijai, šis Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo pagal šį įstatymą nebelaikomas emitentu“6. Taip pat šiame įstatyme yra aiškiai numatytos Vertybinių popierių komisijos funkcijos: „1) rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta negaliojančiais šiame įstatyme jos kompetencijai priskirtus teisės aktus; 2) rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta negaliojančiu prospektų, metinės ir tarpinės informacijos turinį vertybinių popierių emitentams, taip pat nustato šių dokumentų pateikimo ir paskelbimo tvarką; 3) tvirtina vertybinių popierių prospektus; 4) tvirtina oficialių siūlymų cirkuliarus; 5) stebi, tikrina ar kitaip prižiūri, ar asmenys tinkamai laikosi šiame įstatyme nustatytų reikalavimų; 6) taiko šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas sankcijas asmenims, pažeidusiems šį įstatymą ir Vertybinių popierių komisijos nutarimus; 7) bendradarbiauja su valstybių narių ir užsienio priežiūros institucijomis, keičiasi su jomis priežiūrai reikalinga informacija; 8) atlieka kitas šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas funkcijas7.„ Finansinių priemonių rinkų įstatymo paskirtis „reguliuoti visuomeninius santykius siekiant užtikrinti sąžiningą, atvirą ir efektyvų finansinių priemonių rinkų veikimą, investuotojų interesų apsaugą bei sisteminės rizikos ribojimą“8. „Finansinių priemonių rinkų įstatyme“ yra panaikinamas biržos monopolis ir numatyta galimybė kurtis alternatyvioms prekybos finansinėmis priemonėmis vietoms: „Nuolat ir profesionaliai teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje gali tik finansų maklerio įmonės, turinčios Vertybinių popierių komisijos ar kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją, taip pat Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje licencijuotos kredito įstaigos, jei kredito įstaigos licencija suteikia teisę teikti investicines paslaugas, ir finansų patarėjo įmonės, turinčios Vertybinių popierių komisijos išduotą finansų patarėjo įmonės licenciją9“. Investicines paslaugas tiekiančios įmonės, vykdydamos kliento pavedimą privalės siekti geriausio rezultato klientui. Šiuo tikslu įmonės turės patvirtinti klientų pavedimų vykdymo politiką, nurodant pavedimų vykdymo vietas, jų pasirinkimą nelemiančius kriterijus ir kitas svarbias aplinkybes. Klientų atžvilgiu taikomos apsaugos priemonės (pvz., principo „pažink savo klientą“ įgyvendinimas) priklausys nuo klientui teikiamų investicinių paslaugų. Aukščiausias klientų apsaugos lygis numatytas valdant kliento finansinių priemonių portfelį ir teikiant klientui investavimo rekomendacijas – nesurinkusios informacijos apie klientą, įmonės neturės teisės teikti šių paslaugų. 3.VERTYBINIŲ POPIERIŲ PORFELIS IR RIZIKOS VEIKSNIAI Daugelis investuodami į vertybinius popierius, pirmiausia tikisi pelningumo. Visų investuotojų pageidaujamas efektas – stabilus ir pastovus finansinio turto kainų kilimas. Tačiau pelningumas negali būti nagrinėjamas neatsižvelgiant į riziką. Rizika apibrėžiama kaip tikimybė, kad faktiškas pelnas iš investicijų nukryps nuo laukiamo dydžio10.Rizika susijusi su investicijomis, tiesiogiai siejasi su laukiamu pelningumu, kitaip tariant, rizikingesnės investicijos turi būti pelningesnės. Beta koeficientas vadinamas sisteminės rizikos, kurią lemia rinkos sąlygos, charakteristika. Jis parodo, kaip vertybinio popieriaus kaina reaguoja į rinkos jėgas :kuo lanksčiau kaina atsiliepia į rinkos pokyčius, tuo didesnis šio vertybinio popieriaus beta koeficientas. Beta koeficientas apskaičiuojamas remiantis vertybinio popieriaus faktiško pelningumo ir faktiško rinkos pelningumo santykiu. Rinkos pelningumas paprastai matuojamas kaip visų akcijų pelningumo vidurkis. Visos vertybinių popierių rinkos beta koeficientas lygus 1. Kuo didesnis beta koeficientas, tuo rizikingesnis vertybinis popierius11. Investuotojas stengiasi sumažinti riziką esant pelningumo lygiui arba padidinti pelningumą esant tam tikram rizikos lygiui. Investuotojai, kurie nori su kiek įmanoma mažesne rizika gauti numatomą pelną, paprastai sudaro investicinį portfelį, ir tai reiškia riziką, susijusią ne su viena konkrečia investicija, o su daugeliu investicijų Vertybinių popierių portfelis- dviejų arba daugiau emitentų vertybiniai popieriai, turimi konkretaus investuotojo. Kuo daugiau vertybinių popierių įsigyja investuotojas, tuo labiau jis gali sumažinti riziką. Teoriškai gali būti sudarytas rinkos vertybinių popierių portfelis, kuriame yra visų emitentų vertybinių popierių. Dažniausiai jį sudaryti neįmanoma ir nėra prasmės, nes rizikos mažinimas naudingas iki tam tikros ribos: vis didinant skirtingų emitentų vertybinių popierių skaičių portfelyje padidėja jo administravimo išlaidos, kurios atsveria naudą dėl rizikos sumažinimo. Priklausomai nuo investuotojos psichologinių ir kitokių charakterio savybių, vertybinių popierių portfelis gali būti sudaromas trijų tipų: agresyvus, optimalus, pasyvus12. Agresyvus VP portfelis. Tokio tipo portfelį dažniausiai sudaro azartiški ir riziką mėgstantys investuotojai. Tokiu principu sudaromas portfelis sėkmės atveju duoda didžiausią pelną, bet ir šio portfelio investicijų rizika yra pati didžiausia. dažniausiai visos investicijos sudėtos tik į akcijas arba investicijos į šios rūšies vertybinius popierius yra daugiau nei 85 proc. Nuo bendros investavimo sumos. Esminis momentas yra tas, kad reikalingas veiksnių, galinčių veikti investicines savybes prognozavimas. Rizikai sumažinti naudojamos apsidraudimo priemonės. Optimalus VP portfelis. Tai subalansuotas portfelis, kuriuo siekiama prarasti kuo mažiau pinigų. Šito tipo portfelį sudaryti sunkiausia. Tokį portfelį sudaro atsargesni investuotojai, kurie bijo rizikuoti didesnėmis sumomis dėl galimų nuostolių. Tokį portfelį sudaro : akcijos, vyriausybės bei verslo subjektų obligacijos ir kiti vertybiniai popieriai. Pasyvus VP portfelis. Šio tipo portfelį sudaro konservatyviai nusiteikę investuotojai, kurie beveik nenori investuoti. Šis portfelis duoda nedidelį pelną, bet investicijų rizikos beveik visai nėra. Dažniausiai investuojama į vyriausybės vertybinius popierius, kurių palūkanų norma nėra didelė, beveik dengianti infliaciją. Tokio tipo portfelį sudaro dažniausiai smulkūs verslininkai arba tik pradedantys savo verslą ir norintys papildomai, be didesnio vargu užsidirbti pragyvenimui. Pasirinkus šio tipo portfelį nėra būtinybės numastyti būsimą rinkos elgseną, kadangi toks numatymas yra susijęs su papildomomis išlaidomis ir nėra tikslus. Vidutinė portfelio trukmė lygi atskirų obligacijų vidutinių trukmių svertinei sumai su svorio koeficientais, proporcingais atskirų obligacijų kainoms13. Portfelio vidutinė trukmė matuoja jo kainos jautrumą pelno normos pokyčiams, panašiai kaip ir atskiros obligacijos vidutinė vertė matuoja tą patį dydį. Tačiau ne vien nuo vertybinių popierių portfelio pasirinkimo strategijos priklauso rizikos sumažinimas. Paprastai tą tikimybę lemia daugiau veiksnių. Viena iš geriausiai žinomų finansų rinkų rizikos veiksnių klasifikavimo sistema grindžiama Tarptautinio valiutos fondo (TVF) metodika. Pagal ją pagrindiniai finansų rinkų dinamikai įtaką darantys rizikos veiksniai yra šie14: 1. Makroekonominė rizika (angl. Macroeconomic risks); 2. Besivystančių rinkų rizika (angl. Emerging markets risks); 3. Kredito rizika (anlg. Credits risks); 4. Rinkos rizika (angl. Market risks); 5. Finansavimo (likvidumo) sąlygos (angl. Monetary and financial conditions) ; 6. Investuotojų „apetitas rizikai“ (ang. Risk appetite). Toliau trumpai aptarsime šiuo rizikos veiksnius. Makroekonominės rizikos. Pagrindinė makroekonominė rizika siejama su lėtėjančio pasaulio ekonomikos augimo įtaka finansų rinkoms. Egzistuoja gana stiprus ryšys tarp ilgalaikės finansų rinkų dinamikos ir pagrindinių makroekonominių rodiklių, tarp kurių vienas svarbiausių yra bendro vidaus produkto (BVP) dinamika viso pasaulio ir atskirų geografinių regionu mastu. Be to, reikia pažymėti, kad finansų rinkos labai dažnai bando „atspėti ateitį“, t. y. Iš anksto įvertinti, koks bus ekonomikos augimas po pusmečio ar po metų. Būtent čia slypi pagrindinis makroekonominių rizikų šaltinis – jeigu faktinis ekonomikos augimas yra mažesnis negu prieš tai buvo prognozuojama ir kurį įvertino finansų rinkos, reakcija finansų rinkose yra neigiama. Besivystančių rinkų rizikos – tai yra rizikos matas, įvertinantis besivystančių šalių makroekonominį stabilumą ir jų pažeidžiamumą esant išoriniam šokui. Kiek svarbus besivystančių šalių rizikos įvertinimas rodo 1997 metų Azijos ir 1998 metų Rusijos krizių efektai15. Kredito rizika finansų rinkų sistemoje apibrėžiama kaip tikimybė, kad tam tikri finansų sistemos segmentai gali patirti reikšmingų nuostolių dėl skolininkų įsipareigojimų nevykdymo. Nors kredito rizikos lygis finansų rinkų sistemoje gan mažas, tačiau tam tikri veiksniai didina šią riziką ir verčia atidžiau vertinti jos galimą poveikį finansų rinkoms. Rinkos rizika suprantama kaip nuostolių, kuriuos gali patiri rinkos dalyviai dėl nepalankios dinamikos finansų rinkose, dydis. Paprasčiausiai tai parodo, kokią riziką prisiima rinkos dalyviai, kokius nuostolius jie gali patirti ar jie moka pagrįstą kainą už prisiimtą riziką..Šios rinkos poveikis finansų rinkų stabilumui yra toks: rinkos dalyviai per daug optimistiškai vertina prisiimamą riziką (investuoja tik su mintimi „viskas bus gerai“), didina savo investicijas ir naudoja finansinį svertą, todėl esant tam tikram nedideliam šokui finansų rinkose patiria daug didesnius nuostolius nei galėjo įsivaizduoti, kadangi prisiimtos rizikos lygis iš tikrųjų buvo didesnis nei tikėtasi. Finansavimo sąlygos įvertinamos pagal kapitalo išlaidų (trumpalaikė palūkanų norma) dinamiką, likvidumo finansų sistemoje (pinigų masės pokyčiai ir pan.) dinamiką, centrinių bankų atsargų dinamiką. Reikia pastebėti, kad pastaruoju metu vėl išaugo investuotojų „apetitas rizikai“. Tai reiškia didesnį investuotojų norą pasiimti daugiau rizikos. Faktą, kad investuotojai vis labiau įsidrąsina, patvirtina vertybinių popierių įplaukų į investicinius fondus, investuojančius besivystančiose rinkose statistika16. IŠVADOS • Vertybinių popierių rūšys: • Skolos vertybiniai popieriai: komercinis vekselis, iždo vekselis, obligacijos; • Nuosavybės vertybiniai popieriai: akcijos. Pagal disponavimo būdą akcijos skirstomos į vardines ir pareikštines. Pagal suteikiamas teises akcijos skirstomos į paprastąsias ir privilegijuotąsias • 2007 metų sausio 18 dieną priimti nauji įstatymai, kurie reglamentuoja Lietuvos Respublikos kapitalo rinkų veikimą ir investicinių paslaugų teikimą: „ Vertybinių popierių įstatymas“, kuriuo buvo perkelta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB ir „Finansinių priemonių rinkų įstatymas“, kuriuo buvo perkelta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų. • „Vertybinių popierių įstatymas“ praplečia emitentams privalomos viešai skelbti informacijos ratą, bei nustato griežtesnius reglamentuojamos informacijos atskleidimo reikalavimus. Šiame įstatyme yra griežtai apibrėžta vertybinių popierių emitento sąvoka. • „Finansinių priemonių rinkų įstatyme“ yra panaikinamas biržos monopolis ir numatyta galimybė kurtis alternatyvioms prekybos finansinėmis priemonėmis vietoms. • Vertybinių popierių portfelis gali būti trijų tipų: agresyvus, optimalus, pasyvus. • Pagrindiniai finansų rinkų dinamikai įtaką darantys rizikos veiksniai yra šie. • Makroekonominė rizika; • Besivystančių rinkų rizika; • Kredito rizika; • Rinkos rizika; • Finansavimo (likvidumo) sąlygos ; • Investuotojų „apetitas rizikai“. LITERATŪRA 1. Aleknavičienė V.Finansai ir kreditas.-Vilnius, 2005. 2. Norvaišienė R.Įmonės investicijų valdymas.-Kaunas, 2005. 3. Valatkevičius E. Investicijų mokslas. –Kaunas, 2001. 4. Šostak V. Investavimo rizikų anatomija//Versus//2007 05//5Nr. Internetiniai šaltiniai Lietuvos vertybinių popierių komisija

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!