Verslas ir prekyba viduramžiais

Žodžio „verslas“ šaknys yra kažkur senuosiuose amžiuose. Terminą „verslininkas“ pirmasis sumanė ir dalykiškai jo esmę apibūdino anglų ekonomistas, bankininkas ir demografas Ričardas Kantiljonas tiktai 18a. pradžioje. Iki to laiko šį terminą atitiko žodis „antrepreneris“, kuris, iš prancūzų kalbos išvertus, tiesiogiai reiškė tarpininkas.
• Europa tampa krikščionišku žemynu.
• Svarbiausias turtas – žemė priklauso feodalams. Visuomenės pagrindas – dvasininkai, riteriai, valstiečiai.
• Miestai išsikovoja savivaldos teisę.
• Kuriasi atstovavimo organai – parlamentas ir generaliniai luomai.
• Randasi centralizuotos valstybės.
• Kultūros kaitą lemia susidūrimas su islamo pasauliu, kuris suteikia galimybę parimti algebros, astronomijos, filosofijos, medicinos atradimus.
• Viduramžių pabaigoje gimsta tokie reiškiniai kaip renesansas, humanizmas ir reformacija.
Ankstyvaisiais viduramžiais pagrindinis verslas buvo – prabangos prekės. Tačiau greitai pradėjo vystytis verslas, aprūpinantis žmones kasdien reikiamais dalykais, pvz., maistu. Prieskonių verslas buvo tiek tarptautinis, tiek vietinis. O miestai pradėjo augti aplink vietines turgavietes. Valstiečiai jose pardavinėjo pasėlius, galvijus ir gyvulius, amatininkai savo meną. Kai kurie miestai tapo turtingi dėl to, kad žmonės specializavosi tam tikrose srityse.
Pirmieji viduramžių pirkliai keliavo po kaimus ir miestus, pardavinėdami prekes. Juos domino vadinamoji prekybos praktika, t.y. prekybos keliai, prekių paklausa, turtai, turgūs, kitų kraštų žmonių buitis ir papročiai. Tačiau XII amžiuje Europa pradėjo labiau klestėti, ir šio prekiavimo neužteko. Pirkliai tapo nebe klajojančiais nuotykių ieškotojais, o rimtais prekiautojais, darbdaviais, vėliau įmonininkais, laivų savininkais, siunčiančias savo pavaldinius prekybos keliais, jungiančiais didžiausius Europos miestus. Apie 1300 krovininiai laivai iš Genujos ir Venecijos Italijoje plukdydavo brangiuosius metalus, šilką ir kitus prabangos dalykus į Angliją ir Belgiją. Iš ten jie išsiveždavo vilną, anglis, medieną, kad užtektų grįžti. Vokiečiai ir olandai laivais gabendavo geležį, varį, o parsiveždavo vyną, aliejų ir druską.
Su verslo ir prekybos pasirodymu, feodalinis gyvenimas nyko. Kai verslininkai praturtėjo, jie piktinosi, kad turi duoti pelną valdovui. Buvo susitarta, kad miestiečiai mokės nustatytą kasmetinę sumą ponui arba karaliui ir įgis savo miesto nepriklausomybę su galia jį valdyti. Turgavietės tapo miestų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!