Velykos ir Jurginės

Šv.Velykos - Kristaus prisikėlimo šventė. Senovės Lietuvoje jos buvo švenčiamos kaip gamtos atbudimo šventė.
Prieš Velykas buvo laikomasi pasninko. Paskutinė savaitė prieš Velykas buvo vadinama Didžiąja. Ji buvo laikoma vėlių savaite, arba vėlių Velykomis. Priešvelykinės apeigos prasidėdavo Verbų sekmadieniu. Tuomet eglių , blindžių, žilvičių, beržo šakeles rinkdavo į verbas ir nešdavo į bažnyčią. Verbas laikydavo visus metus, rūkydavo jomis audros debesys, gyvulius, trobas, kaldavo prie avilio. Savaite prieš Velykas Kristus įžengė į Jeruzalę, ir žmonės klojo jam po kojų palmių šakeles. Tam prisiminti bažnyčia įvedė Verbų šventimą. Bet šis paprotys turi ir gilesnes šaknis - pagonišką medžių kultą. Anksčiau jau minėtiems medžiams buvo teikiamos magiškos savybės gydyti, saugoti ir pan., todėl Lietuvoje įvedus krikščionybę, žmonės neatsisakė apeigų su šiais augalais.
Laikas nuo Verbų sekmadienio iki Atvelykio (pirmo sekmadienio po Velykų) buvo laikomas labai paslaptingu. Egzistavo daugybė būrimų, prietarų, draudimų.
Didžiojo trečiadienio naktį prasidėdavo prausimasis, uris didįjį, arba švarųjį, ketvirtadienį peraugdavo į visų namų tvarkymą. Apskritai, tomis dienomis vandeniui būdavo suteikiama magiška gydimo galia.
Didįjį penktadienį žmonės burdavo. Buvo tikima,kad tądien vyksta raganų susibūrimas.
Prieš Velykinį šeštadienį žmonės rimtai nusiteikdavo, laikydavosi visokiausių draudimų, pvz. nieko neskolindavo ir nesiskolindavo.
Velykos prasideda, kada pro Golgotoje esančios šventyklos langą “išeina” šventa ugnis, nes kai Kristus prisikėlė iš to urvo pirmiausia suliepsnavo ugnis. Lietuvoje egzistavo paprotys šventinti ugnį, kūrenti laužus ir pan. Didžiąją savaitę. Šį paprotį tai pat galima susieti su senoviniu ugnies kultu, kurį nesugebėjo sunaikinti katalikų bažnyčia. Pašventintai ugniai buvo teikiama ypatinga reikšmė. Kiekvienas stengėsi atnešti ją į savo namus, neužgesinti jos kuo ilgiau. Ugnis simbolizavo šviesą, šilumą, buvo priemonė prieš visokias blogybes.
Didįjį šeštadienį taip pat šventindavo vandenį, kurio pagalba išvaikydavo piktąsias dvasias iš trobų ir tvartų.
Kaip ir per daugelį kitų švenčių, per Velykas žmonės persirengdavo kariais, velniais ir pan. Tuo buvo siekiama išgąsdinti ir išvaikyti žiemos dvasias, prikelti pavasarį.
Didžioji savaitė baigdavosi Velykomis, kurios buvo švenčiamos keturias dienas. Šioje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!