Sociologijos ištakos, raida ir taikymas

1. Sociologijos mokslo formavimosi teorinės prielaidos.
2. Sociologijos tyrimo objektas ir dalykas.
3. Sociologinis požiūris į visuomenę, jos kultūrą.
4. Sociologiniai tyrimai.
Kiekvienas mokslas išsirutulioja tada, kai greta kitų mokslinių tikrovės aiškinimų, teorinis pažinimas atranda savitą tyrimo sritį. Todėl apie sociologijos mokslo pradžią vertėtų kalbėti tuomet kai visuomenė, kai pažinimo objektas buvo pradėta aiškinti specifiniais, priežastiniais visuomenės reiškinių ryšiais. Sociologijos tapimas mokslo apie visuomenę, jos grupes ir žmogų buvo ilgas ir siekė tuos laikus, kai pradėti stebėti ir analizuoti elementariausi žmogaus visuomeninio elgesio pasireiškimai. Siekimas suprasti ir pagrįsti visuomenės struktūros pobūdį domino mąstytojus dar žmonijos dvasinio gyvenimo ištakose. Antikinėje Graikijoje pakankamai tiksliai apie žmonių dvasinį gyvenimą plėtojo mąstytojai: Talis, Anaksimandras, Anaksimenas, Heraklitas, Pitagoras, Demokritas.
Pirmuoju filosofu laikomas graikų mąstytojas Talis (645-547 pr.Kr.). Dirbo matematikos ir astronomijos srityse, domėjosi pasaulio pradžios klausimu. Daiktų pradžia laikė vandenį ir tuo pagrindė pasaulio vieningumo idėją. Jis prisipažino, kad „nemokšiškumas – sunki našta“. Jo mokinys Anaksimandras (610 – 546 pr.Kr.) tęsė gamtos stebėjimus, praturtino filosofinę kalbą, įvedė terminą „apeironas“ – tai sąvoka artima materijai. Tai buvo suprantama, kaip kažkas neapibrėžto, lyg bendras dalelių ir medžiagų šaltinis. Mąstytojas apeironui priskyrė amžinumą, judėjimą. Tuo suteikdamas pradmenis evoliucijos teorijai. Anaksimenas (588 – 525 pr.Kr.) pirminiu pradu laikė orą, teigė, kad žmonės dalyvauja keitimosi procese, teisingai aiškino saulės ir mėnulio užtemimus. Heraklitas (550 – 480 pr.Kr.) mąstė apie kosmoso ir daiktų pradą, pradžią matė ugnyje, pasaulis jam priminė degantį laužą, ir ugnis atsiranda degant malkoms, taigi viskas kas nauja gimsta kam nors numirus. Jo išvada, kad viskas kinta ir amžinai juda.
Reikšmingi Senovės graikų filosofo Pitagoro darbai (580 – 500 pr.Kr.). Jo veikloje derinosi mokslas ir prietarai („daug žino, bet trūksta proto“ – atsiliepimai apie Pitagorą), jis svarstė apie visatos pradą, viską stengėsi paaiškinti grynai matematiškai, daiktus suprato kaip įvairių skaičių struktūras, gamtą laikė įvairių dydžių kombinacija ir tikėjo, kad pasaulį valdo skaičius.
Sokratas (469 –...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!