Sociologijos ištakos viduramžiuose

Viduramžių (medium aevum) terminas vartojamas apibūdinti žmonijos istorijos periodui tarp antikos ir naujųjų laikų. Pirmieji jį pavartojo XVII a. Europos humanistai.
• Viduramžių (medium aevum) terminas vartojamas apibūdinti žmonijos istorijos periodui tarp antikos ir naujųjų laikų. Pirmieji jį pavartojo XVII a. Europos humanistai.
• Didelių miestiečių grupių atsiradimas padarė revoliucinių pokyčių ir visoje Viduramžių visuomenėje. Nuo ankstyvųjų Viduramžių visuomenė tradiciška skirstėsi į tris grupes: dvasininkai, aukštuomenė ir valstiečiai. Taigi pagal paprasčiausią darbo pasidalijimą pasaulį sudarė tie, kurie meldėsi, tie, kurie kariavo, ir tie, kurie dirbo. Pirmieji du luomai buvo privilegijuoti ir laisvi, valstiečiai – ne. Tuo tarpu miesto gyventojai sudarė naują žymią klasę, neturėjusią apibrėžtos vietos tradicinėje schemoje. Nors miestiečiai dirbo kaip valstiečiai, jie naudojosi privilegijomis ir laisvėmis.
◦ Svarbiausias viduramžių dvasinio gyvenimo bruožas yra
◦ monoteizmo įsigalėjimas. Monoteizmas visur stipriai
◦ paveikė žmonių gyvenimo būdą. Vakaruose įsigalėjo
◦ krikščionybė, kurios svarbi įsigalėjimo sąlyga buvo jos atliekamas socialinis
◦ vaidmuo. Viduramžių pradžioje feodalinės visuomenės socialinės sąsajos buvo labai
◦ silpnos. Natūrinio ūkio ryšių, politinio gyvenimo tradicijų menkumas neteikė
◦ žmonėms ir pakankamo socialinio bendrumo. Steigdami religines bendruomenes,
◦ kurios žmones griežtai dalijo į tikinčiuosius ir netikinčiuosius, krikščionių dvasininkai
◦ stimuliavo ne tik psichologinį, bet ir socialinį žmonių vienijimąsi, visuomeninio
◦ bendravimo formų ir normų raidą. Religinė sankcija ryški visoje viduramžių
◦ visuomenės socialinėje struktūroje. Taip pat svarbi sąlyga buvo sėkmingas
◦ bažnyčios manipuliavimas ideologinėmis religijos galimybėmis. Teigdama principinę
◦ žmonių lygybę prieš Dievą, krikščionybė psichologiškai kompensavo ne tik
◦ feodalinės visuomenės faktinę socialinę nelygybę, bet ir idėjinį bei moralinį žmogaus
◦ persiorientavimą: priklausymas visų pirma nuo paties žmogaus, religinės dorovės
◦ turinio realizavimas konkrečiu gyvenimu žmogui garantavo universalias ir
◦ absoliučias to meto vertybes.
•
Viduramžių žmogus
• Svarbiausias viduramžių palikimas visai Vakarų Europos kultūrai yra žmogaus
• individualiosios vertės, jo kaip asmens samprata.
• Asmenybės vertė viduramžiais matuojama ne žmogaus originalumu,
• jo sugebėjimu išsiskirti iš kitų žmonių, o priešingai – žmogaus integralumu,
• jo sugebėjimu įsilieti į sociumo struktūrą, t.y. pajunkti save cecho,
• luomo,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!