Socialinės garantijos jaunimui Lietuvoje

Įvadas Jaunimo nedarbo mažinimas Lietuvoje yra vienas pagrindinių valstybės darbo rinkos politikos tikslų, ta­čiau nuo 3991 metų, kai į darbo biržas kreipėsi 13,3 tūkst. žmonių iki 25 m. amžiaus, užregistruotų šio am­žiaus bedarbių skaičius didėjo ir 2000 metais pasiekė 62.6 tūkstančius. 2001 metų pabaigoje prognozuojamas tolesnis jaunimo nedarbo lygio augimas iki 16,5 proc. (Jaunimo integravimas į darbo rinką, 2001, p. 8). Lietuvoje jauni bedarbiai - tai ne tik netekę darbo, bet ir įgiję profesiją, tačiau neįsidarbinę jaunuoliai. Di­delė konkurencija dėl darbo vietų ir jaunimo užimtumo pagrindžia jaunimo aktyvumo ieškant darbo socialinių ir psichologinių prielaidų tyrimo aktualumą.. Nedarbo problema gali būti analizuojama šiais ly­giais; • nedarbo ryšys su įvairiais socialiniais reiškiniais: • pragyvenimo lygiu, nusikalstamumu, gyventojų psichine sveikata; • nedarbo įtaka šeimai, asmeniniams santykiams, bendravimui, t.y. ryšiams artimiausioje aplinko­je; • asmeniniame lygyje bedarbystė siejama su psi­chologiniais nedarbo padariniais ir kartu - su psichologinėmis aktyvumo ieškant darbo prielai­domis. Analizuojama, kokią įtaką žmogaus savi­ jautai, emociniams išgyvenimams, asmeniniams ryšiams, bendravimui daro bedarbystė; nagrinė­jama individualių asmenybės charakteristikų (su­gebėjimai, įgūdžiai, asmeninės ypatybės ir t.t.) bei socialinės aplinkos reikšmė, įveikiant emoci­nius išgyvenimus, realiai vertinant situaciją, pro­fesines galimybes, šių bruožų įtaka žmogaus ak­tyvumui ieškant darbo. Socialinių bei psichologinių nedarbo aspektų tyrimai svarbūs, kuriant ir tobulinant priemones, kurios padeda pažinti jaunimo nedarbą bei padėti darbo netekusių Jaunų žmonių reintegracijai į darbo rinką. Tai jaunimo užimtumo, asmeninių įsidarbinimo galimybių ugdymo bei stiprinimo programos, individualus konsultavimas ir t.t. Darbo tikslas - apžvelgti socialinių ir psichologinių nedarbo aspektų problemos tyrimų kryptis bei pristatyti nedirbančių jaunuolių, užsiregistravusių teritorinėse darbo biržose, apklausos rezultatus. Darbo objektas -jaunimo socialinės bei psicho­loginės nedarbo pasekmės bei aktyvumo ieškant darbo prielaidos: darbo netekimo priežasčių vertinimas, verty­binės orientacijos, įsidarbinimo motyvacija, asmeninė atsakomybė. Darbo metodai – darbas rašytas, taikant mokslinės literatūros analizės metodus, jaunimo iki 25 metų amžiaus, užsiregistravusio Lietuvos teritorinėse darbo biržose, anketinės apklausos duomenis. 1.Jaunimo įdarbinimo teisiniai pagrindai Teritorinėse darbo biržose dau­gėja pirmą kartą ieškančių dar­bo asmenų. Ieškodami darbo 2002 metais jų kreipėsi 19,2 tūkst., 2003 metais - 22,2 tūkst., per šių metų sausio - balandžio mėn. - 7,7 tūkst. Darbo jėgos pasiūloje kasmet vidu­tiniškai jie sudaro 10 proc. Pirmą kartą tarp ieškančių darbo beveik pu­sė neturi profesinės kvalifikacijos, jaunimas (iki 25 m.) sudaro 80 proc. Abiturientų registruojasi per mėnesį vidutiniš­kai apie l tūkst., o absolventų, bai­gusių aukštąsias, aukštesniąsias ar profesines mokyklas skaičius išau­go nuo 7,1 tūkst. 2002 m. iki 9,5 tūkst., 2003 m. ir jie sudaro 40 proc. 1 Neskiriant reikiamo dėmesio pirmą kartą ieškančių dar­bo asmenų, visų pirma, jau­nimo integravimui į darbo rinką, nedarbo lygis būtų dar aukštesnis. Jaunimo ne­darbo lygis aukščiausias tarp kitų bedarbių grupių ir dabar siekia 14,5 proc., tai trečdaliu viršija bendrą ne­darbo lygį. Lietuvos darbo biržos Jaunimo darbo centrai tarpininkauja įdarbinant absolventus. Darbo birža ne tik tarpininkauja absolventų įdarbinimui, bet ir vykdo finansuojamas užimtumo rėmimo programas: • Subsidijuojamų darbo vietų steigimo arba pritaikymo, • Užimtumo fondo remiamų darbų. Programų tikslas - teikiant finansinę paramą paskatinti priimti į darbą asmenis, kuriems taikomas įdarbinimo rėmimas. Darbo biržos tarpininkauja vienai tokių asmenų kategorijai - Vilniaus darbo biržoje registruotiems absolventams. Absolventą iš keleto rekomenduotų kandidatų pasirenka darbdavys. Finansinė parama įteisinama sutartimi tarp darbdavio ir Darbo biržos. Jeigu absolventą darbdavys įdarbina pagal darbo vietų steigimo arba pritaikymo programą, tai darbo birža moka įdarbinimo rėmimo subsidijas darbo vietų steigimui arba pritaikymui: • per pirmuosius 6 mėn. – minimalios mėnesinės algos dydžio (450 Lt.) už kiekvieną mėnesį, • per kitus 6 mėn. - pusės minimalios mėnesinės algos dydžio už kiekvieną mėnesį. Su absolventu sudaroma neterminuota darbo sutartis. Jūsų įsipareigojimai minimalūs - pasibaigus subsidijavimo laikotarpiui dar vienerius metus nenaikinti šios darbo vietos ir nenutraukti darbo sutarties darbdavio valia. Jeigu darbdavys absolventą įdarbina pagal remiamų darbų programą, tai jam kas mėnesį padengiamos minimalios mėnesinės algos ir nuo šios sumos apskaičiuotos socialinio draudimo įmokų dydžio išlaidos. Šiuo atveju su absolventu sudaroma terminuota darbo sutartis. Remiamų darbų tikslas - sudaryti galimybę absolventui įgyti darbo įgūdžių arba juos tobulinti darbo vietoje, siekiant įsitvirtinti nuolatiniam darbui. Reikėtų pabrėžti, kad bendradarbiavimas naudingas darbdaviui nes: 1. jis pasirinks reikiamą specialistą ir sutaupys lėšų darbo užmokesčiui, 2. absolventas - turės galimybę pradėti darbinę veiklą, 3. padėdama jaunimui susirasti darbą. Finansinei paramai gauti darbdaviui reikia: • aptarti finansavimo sąlygas ir reikalavimus kandidatui telefonu arba susitinkant su darbo biržos specialistu, • pasirinkti absolventą, • užpildyti nustatytos formos prašymą, • pasirašyti įdarbinimo finansavimo sutartį. Jaunimo nedarbo pre­vencijai parengta pirmo žingsnio darbo rinkoje programa, kurios tikslas -padėti jaunuoliams, netu­rintiems darbo patirties, pa­tirties darbo paieškoje, pro­fesinės kvalifikacijos. Pagal nedirbusių asme­nų pasirengimą darbo rin­kai ir tolesnes integravimo į darbo rinką galimybes programoje išskirtos dvi ap­tarnaujamų ieškančiųjų dar­bo grupės: 1)abiturientai ir kiti asmenys, nebaigę pro­fesinio mokymo įstai­gų - neturintys profe­sinės kvalifikacijos, 2 ) absolventai ir kiti asmenys, turintys profesinį pasirengi­mą. Intensyvus konsultavimas - mo­tyvavimas ir orientavimas bei pro­fesinis parengimas konkuruoti dar­bo rinkoje yra prioritetiniai veiks­mai su šia asmenų grupe. Pirmajame etape gerai susipažįstama su klientu, jo ketinimais, suteikiamos testavimo ir motyvacijos paslaugos, aptariami veiksmai jų užimtumui didinti. Antrajame - įgyvendinamos paruošimo darbui priemonės: suteikiamos profesinio informavimo, orientavimo ir konsultavimo pa­slaugos apie galimybę derinant individualius ir darbo rinkos porei­kius įsigyti profesiją profesinio mo­kymo įstaigose. Trečiajame - suda­romos galimybės įtvirtinti įgytas profesines kvalifikacijas. Darbo bir­žų veiksmai integruojant į darbo rinką šią nedirbusių, ieškančių dar­bo asmenų grupe, neturi užtrukti il­giau kaip 6-12 mėn. Intensyvus tarpininkavimas -darbo ir naujos veiklos galimybių paieškai aktyvinimas bei žinių įtvir­tinimas panaudojant darbo rinkos aktyvios politikos programas yra pri­oritetiniai veiksmai su antrąja asme­nų grupe. Pirmajame etape išsiaiškinami besikreipiančiųjų interesai, paruošia­ma aktyviems darbo paieškos bū­dams, aptariami veiksmai užimtu­mui didinti. Antrajame - aptariamos galimybės išplėsti profesinius gebė­jimus, iškilusius lankantis pas darb­davius, įgyvendinant neformalaus mokymo programas. Trečiajame -sudaromos galimybės įtvirtinti įgy­tas pagrindines ir papildomas pro­fesines kvalifikacijas. Didėjančios konkurencijos dar­bo rinkoje sąlygomis, vis didesnę reikšmę ieškant darbo turi ne tik bendrieji gebėjimai - išsilavinimas, profesiniai įgūdžiai, aukšta kvalifi­kacija, užsienio kalbų mokėjimas bei darbo su kompiuteriu įgūdžiai, bet ir auga reikalavimai asmeninėms sa­vybėms - iniciatyvai, organizuotu­mui, sugebėjimui dirbti komandoje, komunikabilumui, kūrybiškumui, tvarkingai išvaizdai. Šie pradėti veiksmai jau davė pir­muosius rezultatus. Jaunimo ir pir­mą kartą ieškančių darbo asmenų per sausio - balandžio mėn. įdarbinta 5,5 tūkst., įtraukta į darbo rinkos aktyvios politikos programas 8,6 tūkst. Tai sudaro 70 proc. nuo užre­gistruotų per šį laikotarpi jų skai­čiaus. Aukštas profesinis parengimas išlieka integravimo į darbo rinka garantu. Dalyvavusių profesinio mokymo programose jie sudaro kas ketvirtą, o įdarbintų į Užimtumo fondo re­miamus darbus - kas antrą. Jei ben­dras nedarbo lygis su galimu suma­žintas 0,6 proc. vidutiniškai kas mė­nesį, tai jaunimo-1,1 proc.2 Didelis dėmesys skiriamas jau­nimo informavimui, užimtumo rė­mimui bei mobilumo skatinimui. Kiekvienoje darbo biržoje veikia in­formavimo ir konsultavimo, o Vil­niaus darbo biržoje pirmieji šalyje Profesinio informavimo, Jaunimo darbo centrai. Juose darbo biržų spe­cialistai suteikia informaciją apie įsi­darbinimo galimybes visoje šalyje bei užsienyje. Vilnius iš kitų miestų išskirtas neatsitiktinai. Čia koncen­truojasi pagrindinės mokymo įstai­gos, daugiausia studentų bei moks­leivių. Kuriama taip vadinama Ta­lentų banko duomenų baze, prieina­ma besimokančiam studentui, moksleiviui bei absolventams. Jie teritorinėse darbo biržose ir tiesio­giai INTERNETU tinklais galės įsi­vesti duomenis apie save: išsilavini­mą, profesinius ir asmeninius gebė­jimus, pageidavimus darbui, o darb­davys - apie turimas darbo vietas. Tokia duomenų bazė išplės ieškan­čiųjų darbo įsidarbinimo galimybes, o darbdaviui - laisvai susirasti sau tinkamą darbuotoją. Pirmą kartą ieškančiųjų darbo ir visų pirma nedirbusio jaunimo grupė - tai tam tikra išskirtinė gru­pė, reikalaujanti ypatingo dėmesio. Tolesnis jo požiūris į darbą ir ap­skritai į gyvenimą priklausys nuo profesionalaus ir kryptingo aptar­navimo, nuo bendravimo būdų, ku­rie bus taikomi darbe su pirmą kar­tą ieškančiais darbo bei nuo paren­kamų integravimo į darbo rinką priemonių. 2. Jaunimo nedarbas – socialinė problema Vakarų šalyse jaunimo nedar­iais tradiciškai yni gerokai dides­ni:, palyginti su kitomis amžiau:-grupėmis. Lietuvoje taip pat v iš aktualesnė jaunimo užimtumo problema. 2001-2003 m. mūsų šalyje užimtu iki 24 metu am­žiau asmenų skaičius sumažėjo apie 25 tuksiančius. Jaunimui vis sunkiau rasti darbą. Tiesa, teritorinėse darbo biržose vis daugiau registruojasi pagyvenusio amžiaus žmonių, tarp bedarbiu mažėja jaunimo lyginamasis svoris: iki 25 metų amžiaus bedarbiu 1997-2003 m. sumažėjo nuo 23,4 iki 17.5 proc. Matyt, tai rodo, kad darbo rinkoje jauniems žmonėms lengviau konkuruoti su vyresniais. Jaunimo užimtumo proble­ma taptų dar aktualesnė, jeigu ne mažėjantis gimstamumas. 1999-2003 m. darbingo amžiaus gyven­tojų Lietuvoje padaugėjo nuo 56.5 iki 5S,5 proc., o vaiku ir paaugliu lyginamasis svoris su­mažėjo nuo 23,3 iki 20,2 proc. Vadinasi, ateityje mažiau jauni­mo papildys šalies darbo rinka. Nuo 2003 m. surašymo jaunu žmonių sumažėjo 35 tūkstan­čiais. Tai mažina konkurencija darbo rinkoje, bet gali turėti neigiamų padariniu - pritrūks kvalifikuotu jaunų darbuotojų, kurie pakeistu išeinančiuosius į pensija. 1 lentelė. Užimtumas pagal amžiaus grupes ir lytį (proc.) Amžiaus grupės 2001 2002 2003 Iš viso 52,8 53,5 53,2 14-19 13,9 12,9 11,2 20-24 55,4 55,1 51,7 25-29 73,5 76,9 77,7 Vyrai Amžiaus grupės 2001 2002 2003 Iš viso 60,3 59,6 58,4 14-19 18,2 15,6 12,6 20-24 62,1 61,7 57,7 25-29 82,0 80,2 80,1 Moterys Amžiaus grupės 2001 2002 2003 Iš viso 46,4 48,2 48,7 14-19 9,5 10,1 9,8 20-24 48,6 48,6 45,7 25-29 64,6 73,4 75,2 Kita vertus, analizuojant jaunimo padėti darbo rinkoje matyti ir pozityviu tendencijų. 1999-2000 ir 2002-2003 m. besimokančių profesinėse mo­kyklose asmenų padaugėjo nuo 49 iki 56 tūkst., aukštesniosio­se - nuo 24 iki 34 tūkst., aukš­tosiose mokyklose- nuo 54 iki 7,1 tūkst. Taigi besimokančio jaunimo skaičius išaugo beveik –40 tūkst. (nuo 127 iki 165 ). Nors moksleiviai ir stu­dentai nori kuo anksčiau pradė­ti dirbti, galima tvirtinti, jog dauguma jų nedalyvauja darbo rinkoje. Deja oficialių statisti­nių duomenų apie besimokan­čių asmenų užimtumą nėra. Besimokantieji nelinkę dirbti mažai kvalifikuoto darbo - jie siekia išgyti paklausia specialybe, rasti gerai atlyginama darbą ir taip ateityje įsitvirtinti darbo rinkoje. Tai gali būti viena iš svarbesnių priežasčių, kodėl pastaraisiais metais sumažėjo užimtumas. Kadangi ilgai studijuoja, jauni­mas lėčiau integruojasi į darbo rin­ka, darbine veikla pagal įgyta specialybe pradeda vyresnio amžiaus jaunuoliai. Tokia tendencija būdin­ga išsivysčiusioms šalims. Mokyma­sis - tai investicija į ateitį. Tačiau nemažai jaunų žmo­nių gyvena tik šia diena, pasiten­kina nekvalifikuotu darbu. Jie paprastai greitai papildo bedar­biu gretas. Neretai tokį pasyvų jaunimo elgesį sąlygoja įvairūs veiksniai: ūkio krizė, padidėję kvalifikaciniai reikalavimai dir­bantiesiems, išaugusi konkuren­cija darbo rinkoje, sunkios mate­rialinės gyvenimo sąlygos, šeimy­ninės aplinkybės ir pan. Gana daug tokių jaunu žmonių dirba aukštesnės kvalifikacijos nereika­laujanti darbą smulkiame žemės ūkio sektoriuje, kuris šiuolaiki­nio ūkio sąlygomis yra neproduktyvus. Taigi formalūs jaunimo užimtumo svyravimai neatspindi potencialios darbo jėgos kvalifi­kacijos pokyčių. Analizuodami padėtį darbo rinkoje pastebime, kad santuo­ka turi daugiau įtakos jaunu (iki 25 m.) vyrų nei moterų už­imtumui. Beje, vedusiu jaunų vyrų užimtumas didesnis negu nevedusių. Nors jaunų moterų užimtumas yra mažesnis nesu vyru, sudėtingos gyvenimo sąly­gos jas verčia būti darbo rinko­je vis aktyvesnėmis, nepaisant. jog jos labiau apkrautos vaikų priežiūra ir namu ūkio darbais. Dabartinėmis sąlygomis sutrum­pinta darbo diena turėtų tapti viena svarbesnių darbo vietų iš­saugojimo priemonių jaunoms ištekėjusioms moterims. Tačiau ši priemonė nėra populiari tarp darbdavių. Sutrumpinta darbe diena dirbančios ištekėjusios moterys sudaro tik 8.9 proc. vi­sų dirbančių moterų. Nedarbo problema itin opi kaimo jaunimui. Daugelis ne­randančių darbo miestuose menkai kvalifikuotu jaunuoliu pragyvenimui užsidirba atlikda­mi žemės ūkio darbus. Tuo tar­pu miestuose (ypač stambes­niuose) didesnė dalis gyventoju į darbo rinka integruojasi vė­liau. Paklausios specialybės įsi­gijimas atitolina darbinės veik­los pradžia, tačiau jų kvalifikacija, lyginant su kaimo jaunimu, gerokai aukštesnė, o darbas ge­riau atlyginamas. Tai ypač svar­bu aprūpinant šeima. Darbo jė­gos tyrimai rodo, jog dirbantis kaimo jaunimas (iki 24 m.) 2002 m. sudarė 16 proc. užimtų kaimo gyventojų, miesto - tik 10 proc., 14-19 m. amžiaus grupėje šie rodikliai buvo ati­tinkamai 4 ir l proc. Pastaraisiais metais vyresniu žmonių užimtumas didėjo, o jaunų mažėjo, tad formaliai ga­lima konstatuoti, jog darbo jėga sensta. Dr. V. Beliavskio skai­čiavimais, "sensta" ir darbo bir­žose įsiregistravę bedarbiai. Ly­ginant 2003 m. ir 1998 m., vi­dutinis bedarbių vyrų amžius padidėjo nuo 35,7 iki 37.5 me­tu, moterų - nuo 35.4 iki 37,4 metų. Tačiau užimtųjų amžiaus struktūros pokyčiai per trumpa laikotarpi labiau priklauso nuo socialiniu negu nuo demogra­finių priežasčių. Gyventoju se­nėjimo poveikis darbo rinkai daugiau pasireiškia per ilga lai­ka, tuo tarpu jaunimo lygina­mojo svorio mažėjimas tarp už­imtu (ekonomiškai aktyviu) gy­ventoju greičiausiai yra jaunimo elgsenos pokyčiu darbo rinkoje pasekmė, nes daugėja specialy­bės siekiančių jaunuolių. 3.Darbo jėgos pasiūlos tendencijos Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad paskutinį metų mėnesį besiregistruojančių asmenų skaičius sumažėja, o metų pradžioje šis skaičius padidėja. 2000 m. sausio mėnesį registravosi 22 tūkst., 2001 – 23 tūkst., 2003 – 24 tūkst. bedarbių, 2000 metų sausio mėnesi į teritorines darbo biržas kreipėsi 27,7 tūkst. ieškančių darbo, iš kurių 27 tūkst. – bedarbių ( 7,5 tūkst. daugiau negu gruodžio mėnesį). Lapkričio mėnesi užsiregistravusių bedarbių tarpe moterų dalis sudarė 44 proc. (praeita mėnesį – 40 proc.), jaunimas – 21,7 proc. (praeitą mėnesį – 23,1 proc.) asmenys, kuriems taikomos papildamos užimtumo garantijos – 31,1 proc. ( praeitą mėnesį – 29,5 proc.), priešpensinio amžiaus asmenys – 5,6 proc. Kas ketvirtas išsiregistravęs darbo biržoje neturėjo profesinio išsilavinimo, kas dešimtas – anksčiau nedirbo. Pagal atleidimo priežastis pusę bedarbių sudarė asmenys, atleisti savo noru arba šalių susitarimų. Atleistų bedarbio valia buvo 22,3 proc. bedarbių, o asmenų, atleistų pasibaigus darbo sutarčiai – 17,8 proc. 4. Jaunimo socialiniai nedarbo aspektai 4.1. Nedarbo pasekmės Kaip nedarbo padarinius vertina nedirbantys jaunuo­liai? Jaunų bedarbių tyrimo rezultatai leido išskirti 10 esminių gyvenimo sričių, kurioms gali turėti įtakos ne­darbas: šeimos sukūrimas, apsisprendimas turėti vaikų, laisvalaikio organizavimas, tolesnis mokymasis, bendravimas su draugais, bendras laimės pojūtis, santykiai su priešingos lyties atstovais, santykiai su tėvais, materialinė padėtis, sveikatos būklė. Nedarbo įtaką kiekvie­nai šių sričių respondentai vertino balais - nuo l (visai nedaro įtakos) iki 5 (turi labai didele įtaką). Tyrimo duomenys parodė, kad nedarbas labiausiai veikia mate­rialine jaunų žmonių padėlį bei tolesnį mokymąsi (atsa­kė atitinkamai 81,0 ir 54,5 proc.). Kas antras responden­tas nurodė, kad bedarbystė daro įtaką apsisprendimui turėti vaikų (51,2 proc.), kurti šeimą (50,3 proc.), turi neigiamos įtakos bendrai psichinei savijautai, laimes pojūčiui (47,8 proc.) ir net trečdalis - fizinei sveikatai (34,0 proc.). Mažiausiai nukenčia bendravi­mas artimiausioje socialinėje aplinkoje - santykiai su tėvais ir draugais. Tai yra labai svarbu, kadangi nedarbo atveju socialinės paramos ir bendravimo poreikis gali sustiprėti. Jeigu bedarbis yra palaikomas, skatinamas artimiausią žmonių, tai padeda išsaugoti jo bendrą psi­chinę savijautą bei skatina aktyvumą ieškant darbo. l pav. Jaunimo požiūris į nedarbo įtaka įvairioms gyvenimo sritims (%) Norint išsiaiškinti, kaip susijusios įvairios gyvenimo sritys, kurias teigiamai veikia nedarbas, buvo atlikta minėtų aspektu vertinimu veiksnių analizė. Visi anali­zuojami vertinimai priskirti dviem veiksniams. Kadangi pirmam veiksniui priskiriamas bendravimas su draugais, santykiai su priešingos lyties atstovais bei tėvais, materialinė padėtis, jis pavadintas tarpasmeni­niais santykiais. Antram veiksniui (apsisprendimas turėti vaikų, šei­mos sukūrimas, sveikatos būkle, laisvalaikio organiza­vimas, tolesnis mokymasis) suteiktas pavadinimas Kryptingos veiklos planavimas. Šiam veiksniui priskir­tos gyvenimo sritys rodo kryptingą veiklos bei gyveni­mo planavimą. l lentelė. Nedarbo įtakos įvairioms gyvenimo sritims vertini­mų veiksnių analizės rezultatai Neigiama nedarbo įtaka įvairioms gyvenimo sritims Pirmas veiksnys Antras veiksnys Šeimai sukurti 0,17781 0,77926 Apsispręsti turėti vaikų 0,15282 0,79140 Laisvalaikiui organizuoti 0,38245 0,61688 Toliau mokytis 0,24631 0,58004 Bendrauti su draugais 0,82106 0,06202 Bendram laimės pojūčiui 0,57877 0,41796 Santykiams su priešingos lyties atstovais 0,7570,5 0,25375 Santykiams su tėvais 0,70571 0,06257 Materialiniai padėčiai 0,62796 0,22725 Sveikatos būklė 0,00509 0,67262 Tarpasmeniniai santykiai bei kryptingas gyvenimo planavimas ir organizavimas yra svarbiausios jaunų žmonių gyvenimo sritys, kurias nedarbas veikia neigia­mai. Įdomu tai, kad materialine padėtis priskirta pirma­jam Tarpasmeninių santykių veiksniui, t.y. nedarbo įta­kos materialinei padėčiai vertinimai stipriau koreliuoja su tarpasmeninių santykių sritimis, o ne su aktyvumu planuojam kitas gyvenimo sritis. Palyginus l lentelėje pateiktą abiejų veiksnių struktū­rą bei l paveiksle pateiktus duomenis apie nedarbo įtaką atskiroms gyvenimo sritims, galima padaryti išvadą, kad nedarbas labiausiai veikia tas gyvenimo sritis, kurios pateko į antrąją - kryptingos veiklos planavimo – grupę. Respondentai taip pat įvertino nedarbo pasekmes vi­suomenei: 68,6 proc. nurodė, kad jaunimo nusikalsta­mumas yra gyvenimo sąlygų pasekmė, 72,8 proc. – kad jaunimo darbinė veikla yra pagrindinis nusikalstamumą mažinantis veiksnys. 4.2. Darbo netekimo priežasčių vertinimas Darbo netekimo priežasčių analizė atlikta bedarbių kurie prieš užsiregistruodami darbo biržoje turėjo darbą (iki užsiregistravimo dirbo 1189 arba 53,2 proc. respondentų), grupėje. Atsakymų apie darbo netekimo priežastis pasiskirstymas šioje respondentų grupėje pateikiamas 2 lentelėje. Vidutiniškai kiekvienas trečias respondentas kaip pagrindinę darbo netekimo priežastį nurodė kad baigės, darbo sutartis (36,2 proc. atsakymų), rečiausia, nurodytos priežastys - drausmės pažeidimą: (l 3 proc. ) pablogėjusi sveikata (1,5 proc.), nepakankamas profesi­nis pasirengimas (2,5 proc.). 3 lentelė. Formalių ir neformalių darbo netekimo priežasčių pasiskirstymas skirtingo išsilavinimo jaunimo terpėje Išsilavinimas Darbo netekimo priežasčių pasiskirstymas skirtingo išsilavinimo jaunimo terpėje Formalios Neformalios Kita/Nenurodė Skaičius % Skaičius % Skaičius % Nekvalifikuoti 504 84.4 256 42.9 50 8.4 Profesinis 307 78.3 281 54.0 37 7.1 Aukštasis/aukštesnysis 49 68.0 41 56.9 8 11.1 Iš viso 860 76.9 578 51.2 95 8.8 3 lentelėje pateikiami apibendrinti duomenys, kurie buvo apskaičiuoti, remiantis lenteles rezultatais, t.y. nustatyta, kaip dažnai buvo nurodomos formalios ir ne­formalios darbo netekimo priežastys, atsižvelgiant į išsilavinimą. Kiekvienai respondentų grupei pagal išsi­lavinimą buvo apskaičiuota respondentų dalis, kurie Formalių ir neformalių darbo netekimo priežasčių pasiskirstymas skirtingo išsilavinimo respondentų grupėse (%). Tolesnei analizei į anketą įtrauktos darbo netekimo priežastys buvo suskirstytos į dvi santykines grupes, atsižvelgiant į tai, ar jos susijusios su darbdavio spren­dimais, ekonomine situacija ir t.t., ar labiau priklauso nuo paties darbuotojo. Formaliai, kurioms neturi įtakos asmeniniai žmo­gaus sprendimai (įmones likvidavimas, etatų mažini­mas, baigėsi darbo sutartis, sezoninis darbas). Nepaisant išsilavinimo, dauguma respondentų nuro­dė, kad darbo neteko dėl formalių priežasčių, tačiau kartu net kas antras respondentas (51,2 proc.) paminėjo ir neformalias, labiau su pačiais darbuotojais susijusias darbo netekimo priežastis. Be to, aukštojo ar aukštesnio­jo išsilavinimo respondentai dažniau, lyginant su že­mesnio išsilavinimo respondentais, nurodė neformalias priežastis, tuo tarpu žemesnio išsilavinimo respondentai dažniau nurodė formalias darbo netekimo priežastis. Nepasitenkinimą darbo sąlygomis, darbo užmokesčiu, darbu ne pagal specialybę, kaip darbo netekimo priežas­tį, paminėjo 45,8 proc. respondentų su aukštuoju arba aukštesniuoju išsilavinimu, 43,6 proc. respondentų su profesiniu išsilavinimu, o tarp nekvalifikuotų - 29,3 proc. respondentų. Nors pateikti duomenys nerodo, kuri bedarbių dalis atsisakė darbo savo iniciatyva, galima daryti išvadą, kad išsilavinimas turi įtakos darbuotojo požiūriui į darbe sąlygas, turinį, profesinių galimybių pritaikymą, kartu ir reikalavimams, kurie keliami darbui. Aukštesnį išsilavi­nimą turintys darbuotojai dažniausiai reikalauja geres­nių darbo sąlygų, reiklesni turiniui. Šis tyrimas parodė, kad būtent šias darbo charakteristikas, kaip darbo nete­kimo priežastis, dažniau nurodė apklaustieji, turintys aukštesnį išsilavinimą. 4.3. Jaunimo įsidarbinimo veiksniai ir asmeninė atsakomybė Kurie veiksniai, respondentų nuomone, daro didžiau­sią įtaką jaunimui įsidarbinant? Atsakydami į šį klausi­mą, jaunuoliai galėjo nurodyti iki 3 svarbiausių veiks­nių. Dauguma respondentu nurodė, kad jaunimo įsidarbi­nimui didžiausią reikšmę turi išsimokslinimas bei profe­sinis pasirengimas (54,9 proc.), darbo patirtis ir įgūdžiai (52,9 proc.), tėvų finansine padėtis, ryšiai (36,0 proc.) į žr., 6 lentelę]. Vertinant jaunimo įsidarbinimo veiksnius, išryškėjo darbo, kaip vertybes, suvokimas. Į klausimą kaip matote, kas labiausiai įtakoja jaunimo įsidarbinimą res­pondentai, skirtingai suvokiantys darbą kaip vertybe, pateikė nevienodus atsakymus. Jaunuoliai, kurie atsake, kad darbas jiems yra vidinis poreikis, dažniau nurodė, kad įsidarbinimui reikšmingas išsimokslinimas ir profe­sinis pasirengimas, darbo patirtis, įgūdžiai, asmeninės savybės - aktyvumas, noras rimtai dirbti, sąžiningumas. savarankiškumas, Tuo tarpu antrojoje grupėje, lyginant su pirmąja, dažniau buvo nurodytos formalios įsidarbi­nimo prielaidos: regiono ekonominė situacija, darbo biržos teikiamos paslaugos, galimybės įsidarbinti kitame rajone, Apžvelgiant bedarbių aktyvumo ieškant darbo tyrimų kryptis, buvo minėta, kad įsidarbinimo motyvacijai turi įtakos žmogaus asmeninė atsakomybe: aktyvesni ieš­kant darbo yra asmenys, kurie atsakomybės dėl įsidarbi­nimo nepriskiria vien valstybei, giminėms, draugams ar atsitiktinėms aplinkybėms, bet ir patys jos nevengia. Atliekant tyrimą valstybės, asmenine, tėvų, giminiu bei draugų atsakomybę dėl įsidarbinimo respondentai vertino balais nuo l (visai neatsakingas) iki 5 (visiškai atsakingas). Nustatyta, kad 4 arba 5 balais atsakomybe valstybei priskyrė 70,2 proc. jaunuolių, tėvams - 18,1 proc., giminėms, draugams - 6,2 proc., o patys dėl įsi­darbinimo jaučiasi atsakingi 76,4 proc. respondentų. Nors dauguma apklaustųjų jaučiasi atsakingi dėl įsi­darbinimo, tačiau rezultatų lyginimas dviejose grupėse, atsižvelgiant į tai, ar darbas respondentams yra vidinis poreikis, parodė, kad atsakomybę nedarbo atveju labiau linkę prisiimti jaunuoliai, kurie nurodė, kad darbas yra jų vidinis poreikis. Šioje grupėje 72,3 proc., atsakė, kad jie atsakingi už savo įsidarbinimą, antrojoje (nenurodžiusių, kad darbas jiems svarbi vertybė) atsakomybę dėl įsidarbinimo linkę prisiimti 67,8 proc. respondentų. Tai patvirtina ir koreliacinės analizės rezultatai: darbas, kaip vidinis poreikis, asmenybės saviraiška statistiškai reikšmingai koreliuoja su atsakomybės nedarbo atveju priskyrimu sau (r = 0,144, p

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!