Vegetarizmas ir veganizmas. Vegetarizmo ir veganizmo istorija. Vegetarizmo rūšys. Vegetarizmo priežastys. Vegetarizmo ir veganizmo privalumai. Vegetarizmo ir veganizmo trūkumai. Ar lietuviams genetiškai priimtinas vegetarizmas. Išvados.
1. Įvadas
Pagal “Tarptautinių žodžių žodyną”, vegetarizmas - maitinimosi vien tik augaliniu maistu sistema. O vegetaras [nuo lot. vegetarius - augalinis] – žmogus, kuris maitinasi augaliniu maistu ir nevalgo mėsos. Žodį “vegetaras” pradėjo vartoti “Britų vegetarų bendrijos” įkūrėjai 1842 metais. Šitas žodis taip pat kilo iš lotyniško žodžio“vegetus”, tai reiškia “tvirtas, sveikas, šviežias, žvalus”. Žodžių sandara “homo vegetus” naudojo dvasiškai ir fiziškai išsivysčiusi asmenybei pažymėti. “Vegetariškas” filosofine ir dorovine prasme reiškė harmonišką gyvenimo būdą, o ne maitinimasi. Vegetarizmas skirstomas į griežtą ir pusiau griežtą( kituose šaltiniuose tai vadinama visišku(tikru) ir daliniu vegetarizmu).Griežtas vegetarizmas- kai atsisakoma visų gyvulinės kilmės produktų. Pusiau griežtas- kai nevartojama tik mėsos, bet vartojami kai kurie kiti produktai.
Veganizmas yra gyvenimo būdas, kurio esmė - visiškas gyvūninės kilmės produktų atsisakymas. Dažniausiai tai liečia maistą, tačiau etinių motyvų veganai taip pat nepritaria gyvūnų naudojimui rūbų ir kitokioms reikmėms, kurios gali sukelti gyvūno skausmą arba jo mirtį. Veganai nevartoja jokių gyvūninės kilmės produktų, tokių kaip mėsa, žuvis, kiaušiniai, želatina, pienas, medus ir kt.; nenešioja rūbų iš odos, kailių, šilko, pūkų; pasisako prieš eksperimentus su gyvūnais bei gyvūnų naudojimą pramogoms. Veganizmas, tai viena iš vegetarizmo rūšių, kuri yra labiau paplitusi negu kitos rūšys.
2. Vegetarizmo ir veganizmo istorija
Vegetarizmo pradžia glūdi senovės Azijos religijoje. Rytuose vegetarizmas nuo seno siejamas su sveika gyvensena, kuri sąlygoja asmenybės harmoniją. Vegetaras laikomas esąs fiziškai ir dvasiškai stiprus, neagresyvus ir mylintis žmones, atsparus ligoms ir ilgai gyvenantis. Susilaikymą nuo mėsos propaguoja visos didžiosios religijos. XIX a. pradžioje Europoje paplito etinis vegetarizmas. Jo atstovai, remdamiesi romėnų filosofo Plutarcho idėja, nevalgė mėsos iš gailesčio gyvūnams. Rašytojas L. Tolstojus žmogų, žudantį gyvūnus maistui, laikė netenkančiu dvasinių vertybių - meilės, užuojautos artimiesiems; mėsa daranti žmogų piktą ir žiaurų. Vegetaras buvo Leonardas da Vinčis, seras Izaokas Niutonas, Volteras, Žanas Žakas Ruso, Albertas Enšteinas ir daugybė kitų įžymių žmonių, kurie bandė sukurti gražesnį ir geresnį...
Šį darbą sudaro 2412 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!