Vedybinis gyvenimas

Kaip teigė žymus antikos filosofas Aristotelis: „Žmogus sutvertas laimei ir laimė yra viso gyvenimo tikslas“. Taigi trokštamiausia žmogaus gyvenimo būsena yra laimė – įvairiapusis, tačiau prieštaringas, sudėtingai nusakomas gyvenimo reiškinys. Jos trokštame visur: darbe, šeimoje, sutuoktinyje, vaikuose, turtų ir įvairiausių tikslų siekimo procese.
O gyvenimo pilnatvė labiausiai pasireiškia šeimyniniame gyvenime. Šeima sudaro geriausias sąlygas šeimos nariams būti laimingiems (laimingas vyras ar žmona, laiminga vaikystė, laiminga senatvė ir t.t.), sukuria geidžiamą gyvenimo ritmą, padeda išsaugoti žvalumą, daro šeimos narių gyvenimą turiningą ir prasmingą.
Kad šeima taptų laimės oaze, ji turi būti tvirta, grįsta tarpusavio pasitikėjimu bei pagarba, joje turi būti tinkamai auklėjami vaikai. Todėl ypatingai svarbu nuo pat santuokos pradžios suformuoti tinkamą požiūrį į šeimą, vaikus.
Šiame darbe aptarsiu jaunavedžių gyvenimo pradžios problemas: vedybų, tėvystės, profesinės veiklos pasirinkimo bei gyvenimo stiliaus paieškas.
Santuoka (vedybos) – tai istoriškai nulemta, visuomenės įteisinta ir reglamentuota vyro bei moters santykių forma, apibrėžianti jų teises ir pareigas vieno kitam bei vaikams. Vedybos vienas iš jauno suaugusiojo uždavinių – mokėjimas kurti emociškai artimus santykius su priešingos lyties atstovu. 80% vyrų ir 90% moterų tuokiasi būdami 25-35 metų amžiaus. 10% žmonių lieka vieniši (D. Beresnevičienė, 2003). Pagal E. Eriksoną, jaunas suaugęs žmogus siekia kito žmogaus meilės ir draugystės arba lieka izoliuotas nuo kitų, yra vienišas. Eriksono nuomone, subrendimas intymumui sudaro pagrindą veiksmingumui, produktyvumui bei kūrybingumui. Pagal Freudą tik subrendęs žmogus sugeba mylėti. Pasak A. Adlerio, žmogaus gyvenimas mažai vertingas, jei jis neprisideda kuriant kitų žmonių ir kitos kartos gerovę. Tik subrendęs žmogus yra suinteresuotas kitais žmonėmis, jų gerove.
Jauni suaugę žmonės, įveikę tapatumo krizę, supranta, kokia profesija jiems tinkamiausia, kokiomis moralinėmis normomis jie vadovausis, kokiems bruožams jie teiks pirmenybę, rinkdamiesi draugus ir sutuoktinį.
Žmogus – visuomeninė būtybė. Prasidėjusi ankstyvuoju kūdikio ir motinos ryšiu, individo raida priklauso ir klostosi veikiama socialinių ryšių. Jaunų suaugusiųjų santykiai su kitais randasi iš vidinio poreikio palaikyti ryšius, taip vadinamo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!