Vaškinių figūrų muziejaus verslo planas

ĮVADAS Dažnai pasaulyje pradedamos teikti naujos paslaugos. Šiuo metu siūloma daugybė įvairiausių paslaugų. Kadangi konkurentams dažnai nesunku nukopijuoti teikiamą paslaugą, vartotojams sudaroma galimybė pasirinkti jam tinkamiausią ir kuri tenkintų jo poreikius. Taigi norint įsitvirtinti ir išsilaikyti rinkoje, reikia pasiūlyti kažką naujo, kas sudomintų vartotojus ir verslas išsilaikytų. Šiandieniniame pasaulyje žmonėms yra siūloma daugybė pramogų ir laisvalaikio praleidimo būdų. Taigi, kaip naujovę Lietuvos vartotojams galima pasiūlyti vaškinių figūrų muziejų. Darbo tikslas – pristatyti vaškinių figūrų muziejaus idėjos įgyvendinimą. Darbo uždaviniai: • Pateikti idėjos įgyvendinimo etapus. Darbo objektas - vaškinių figūrų muziejus. Darbo metodai: antrinių duomenų analizė, statistinių duomenų analizė. 1. VERSLO IDĖJOS Hario Poterio kavinė. Hario Poterio kavinė būtų skirta Hario Poterio gerbėjams – vaikams ir jų tėveliams, ir šiaip visiems, kuriuos sužavėjo istorija apie nepaprastą berniuką Harį Poterį ir jo nuotykius. Iš viso yra išleistos penkios knygos vaikams apie Harį Poterį: „Haris Poteris ir Išminties akmuo“, „Haris Poteris ir Paslapčių kambarys“, „Haris Poteris ir Azkabano kalinys“, „Haris Poteris ir Ugnies taurė“, „Haris Poteris ir Fenikso brolija“. Kavinės interjeras būtų panašus į pilies (burtininkų mokyklos, kurioje mokėsi Haris Poteris) vidų: plytų sienos, ant jų kabėtų senovinių paveikslų imitacijos, stovėtų tamsios medienos stalai, vietoje paprastų kėdžių būtų įmantrūs krėslai. Arba kavinė galėtų būti įrengta remiantis visose penkiose knygose aprašytos aplinkos motyvais. Toks aplinkos sukūrimas padėtų vaikams ir jų tėvams pasijusti tarsi kitam pasauly. Kavinėje būtų įrengti monitoriai, kuriuose būtų rodomi filmai apie Harį Poterį, kurių yra trys: „Haris Poteris ir Išminties Akmuo“, „Haris Poteris ir Paslapčių Kambarys“, „Haris Poteris ir Azkabano Kalinys“. Kavinėje taip pat būtų įrengti 3 atskiri žaidimų kambariai vaikams, kuriuose būtų galima rasti knygų apie Harį Poterį, taip pat burtų lazdelių, burtininkų apsiaustų, burtininkų kepurių, „burtų knygų“ ir kitų įvairių burtininkų atributų, kad vaikai galėtų įsijausti į Hario Poterio ir jo draugų, o gal jo priešų vaidmenis. Kavinės valgiaraštis būtų sudarytas, atsižvelgiant į vaikų skonį, būtų didelis saldžių patiekalų pasirinkimas (pvz., įvairiausių blynų), desertų (įvarių pyragų, ledų, grietinėlių, želė su vaisiais), didelė įvairovė pieniškų ir ledų kokteilių. Be abejo būtų ivairių mėsos patiekalų, sriubų, salotų ir kt. Maisto ir gėrimų kainos būtų panašios kaip ir kitose kavinėse. Tai būtų pirmoji tokio tipo kavinė Lietuvoje, kuri būtų įrengta remiantis vaikams skirtų knygų pagrindu. Tuo ši idėja ir yra antrpreneriška, nes ji yra nauja, reikalaujanti kūrybiškumo ją realizuojant. Tokios kavinės įrengimas, žinoma, yra šiek tiek ir rizikingas. Kavinės atidarymo pradžioje ji galbūt būtų labai populiari ir mėgstama Hario Poterio gerbėjų, kurie norėtų joje apsilankyti. Tačiau laikui bėgant, kaip ir kiekviename versle reikėtų pasirūpinti vartotojų pritraukimu, jų išlaikymu. Reikėtų pasirūpinti naujų pramogų sukūrimu, nuolaidų suteikimu dažniau besilankantiems lankytojams ar kavinės aplinkos pertvarkymu. Dauguma šios kavinės lankytojų būtų vaikai, kurie ateitų į kavinę kartu su tėvais. Kaip ir daugumoje kavinių, šioje būtų galima rengti vaikų šventes, kaip gimtadienius, krikštynas ir pan. Ši kavinė galėtų tapti puikia vaikų švenčių vieta, kur jie galėtų „tapti“ burtininkais ir linksmai praleisti laiką. Žinoma, tokių švenčių rengimas taptų geru pelnu šiai kavinei, kas ir yra vienas iš svarbiausių dalykų kuriant naują verslą. Tačiau nėra aišku, ar ilgai tokia kavinė būtų patraukli lankytojams. Vienas iš šio verslo trūkumų būtų tai, kad šios kavinės pagrindinis rinkos segmentas būtų vaikai. Ji nebūtų patraukli jaunimui, vidutinio amžiaus bei vyresniems žmonėms. Tokie žmonės lankytųsi čia tik dėl to, kad atvestų savo vaikus. Taigi reikėtų pasirūpinti, kad tokių apsilankymų metu gerai jaustųsi visa šeima ir norėtų dar sugrįžti į šią kavinę. Kino teatras „Retro kinas“. Kino teatras „Retro kinas“ būtų skirtas žiūrovams, kurie žavisi senaisiais kino filmais ir kuriuos dabar jau labai retai galima pamatyti per televiziją. Šis kino teatras būtų orientuotas ne i plačiają auditoriją, o į siaurą žiūrovų ratą. Galima numanyti, kad šio kino teatro lankytojai būtų vyresnio, pensinio amžiaus žmonės. Šiame kino teatre būtų rodomi retro filmai su senojo kino žvaigždėmis, tokiomis kaip Merlin Monro, Greta Garbo, Audrey Hepburn, Ivas Montanas ir kt. Būtų galima pamatyti tokių garsių režisierių kaip siaubo meistro Alfredo Hičkoko, pasaulinio garso švedų režisieriaus Ingmaro Bergmano ir kitų garsių režisierių filmų. Galima numanyti, kad tokių filmų gerbėjų nebūtų ypač daug, todėl šiam kino teatrui būtų tinkama ir nedidelė salė. Tačiau šalia kino salės būtų galima įrengti ir tokio pat stiliaus kavinę ar poilsio zoną, kur po filmo žiūrovai galėtų smagiai praleisti laiką ir aptarti matytą filmą, ar suvenyrų parduotuvėlę, kur galėtų įsigyti senoviškos atributikos. Ši idėja antrepreneriška tuo, kad Lietuvoje nėra kino teatro, kuris rodytų tik senus fimus, nebent kai kuriuose kino teatruose kartais vyksta senų kino filmų retrospektyvos. Šis kino teatras būtų orientuotas tik į senesnių filmų rodymą ir būtų patenkinti tų žiūrovų pageidavimai, kurie domisi tokiais filmais. Tačiau neaišku, kiek yra tokių filmų gerbėjų, todėl, kaip šios idėjos trūkumą galima išskirti, jog jos realizavimas neatneštų daug pelno. Šis kino teatras turėtų savą žiūrovų ratą, kuris nebūtų labai didelis, ir galbūt nebūtų įdomus plačiajai auditorijai. Taigi kuriant tokį kino teatrą reikėtų gerai pasvarstyti, ar jis atneštų pelno ir patenkintų įsteigėjų lūkesčius. Šunų nuoma. Šiandieniniame pasaulyje kuriasi vis naujos paslaugos. Kai kuriose šalyse jos atsiranda anksčiau, kitose vėliau. Viena iš tokių paslaugų būtų šunų nuoma. Ši paslauga jau yra teikiama Kinijoje, tačiau Lietuvoje tokios paslaugos dar nėra. Tokia paslauga būtų skirta žmonėms, kurie norėtų laikyti namuose šunį, tačiau dėl kokių nors priežasčių to daryti negali. Ši paslauga tiktų šeimoms, kuriose vaikai labai nori turėti šunį, tačiau tėvai neišpildo šio jų noro, nes mano, kad gyvūnas vaikui atsibos ir vaikas nebenorės jo prižiūrėti, vedžioti. Šuns nuoma leistų patikrinti, ar tikrai verta vaikui pirkti šunį. Šunį būtų galima išsinuomoti nuo 1 paros iki savaitės. Nuomos kaina priklausytų nuo šuns veislės – kuo brangiau kainuoja tam tikros veislės šuo, tuo brangesnė būtų nuoma. Teikiant šią paslaugą būtų nuomuojami neagresyvių veislių šunys, kurie būtų nepavojingi vaikams ir kurių laikymui nebūtų reikalingi specialūs apmokymai, pvz. spanieliai, kokerspanieliai, pudeliai, jorkšyro terjerai ir kt. Ši paslauga skirta žmonėms, kuriems patinka šunys, tačiau jie negali auginti šuns, nes yra labai užimti ir neturėtų laiko šuns priežiūrai, o galbūt jų gyvenamojoje vietoje negalima laikyti šuns. Ši paslauga tokiems žmonėms leistų bent trumpam pajusti džiaugsmą, ką reiškia turėti mielą augintinį – šunį. Ši paslauga pasaulyje mažai kur teikiama, todėl atrodo labai neįprasta, dėl to ją reiktų labai išreklamuoti. Labai naudinga būtų reklama per televiziją, tačiau ji gali būti per brangi, todėl šią paslaugą būtų galima reklamuoti reklaminiuose stenduose, būtų galima žmonėms dalinti reklaminius lankstinukus. Taip pat šunų nuomos paslaugas būtų galima reklamuoti internete, per radiją. Kadangi tokia paslauga Lietuvoje dar neteikiama, ji būtų antrepreneriška. Šunų nuomos paslauga Lietuvoje neturi net jokių alternatyvų ar ją pakeisti galinčių paslaugų, todėl ji yra visiškai novatoriška Lietuvos rinkoje. Jos privalumas būtų tai, kad ją gaunantys vartotojai galėtų bent šiek tiek patenkinti savo poreikius šunų laikymo atžvilgiu ir galbūt apsispręsti įsigyti šunį. Šios idėjos trūkumas tas, kad Lietuva daugeliu atžvilgių atsilieka nuo užsienio šalių tuo, kad Lietuvoje dar nėra daugelio paslaugų, kurios jau yra užsienyje. Todėl šunų nuoma kai kam gali atrodyti neįprastas, galbūt net nepriimtinas dalykas ir tai gali kai kam atrodyti neetiška. Todėl sunku numatyti, kokia galėtų būti šių paslaugų paklausa ir kaip visuomenė reaguotų į tokių paslaugų siūlymą. Iš kitos pusės tai būtų neetiška ir gyvūnų atžvilgiu. Šunys yra prieraišūs gyvūnai, todėl jiems gali būti sunku kaskart keisti aplinką ir būti su skirtingais žmonėmis. Papuošalų nuoma. Nors tokia paslauga yra teikiama daugelyje proginių drabužių nuomos salonų, atskiro papuošalų nuomos salono Lietuvos verslininkai dar nesiūlo. Taigi, tokia paslauga Lietuvoje būtų naujovė ir suteiktų vartotojams didesnę pasirinkimo galimybę, nei iki šiol yra siūloma. Papuošalų nuoma būtų naudinga paslauga toms moterims, kurių laukia kokia nors ypatinga proga, svarbi šventė ir kurios nori pasipuošti, ypatingai, puošniai atrodyti, tačiau dėl vienos progos nenori ar dėl finansinių galimybių negali nusipirkti papuošalų. Būtų didelis papuošalų pasirinkimas: aukso, sidabro papuošalai, papuošalai su pusbrangiais ir brangiaisiais akmenimis. Taip pat būtų galima išsinuomoti vienetinių, išskirtinio dizaino papuošalų. Kaip papildomą paslaugą galima pasiūlyti profesionalių konsultantų patarimus, kurie patartų vartotojams iškilusiais klausimais. Jie padėtų išsirinkti papuošalą, priderinti prie pasirinktos aprangos ar progos, patartų, kas labiausiai tiktų ir gražiausiai atrodytų. Žinoma, papuošalų nuoma nebūtų brangesnė nei kainuoja patys papuošalai, nes tada vartotojai nesinaudotų šia paslauga. Ši idėja antrepreneriška, nes jai būdingi bruožai kaip, rizika, novatoriškumas, drąsumas. Idėjos įgyvendinimo rizikingumas pasireikštų tuo, kad neaišku, ar atsirastų daug šios paslaugos vartotojų ir ar ši paslauga sulauktų reikiamos paklausos. Todėl šios paslaugos sukūrimas būtų drąsus žingsnis. Tokia paslauga yra gera tuo, kad vartotojai turi didelę pasirinkimo galimybę. Atėję į papuošalų nuomos saloną vartotojai galėtų išsirinkti, kas jiems labiausiai patinka iš daugelio papuošalų ir jiems tai kainuotų mažiau nei pirkti naujus papuošalus. Tačiau neaišku, ar ši paslauga sudomintų daug žmonių. Galbūt žmonės būtų linkę išleisti daugiau pinigų, bet nusipirkti jiems patinkantį ar reikiamą papuošalą, nei išleisti mažiau pinigų jo nuomai. Vaškinių figūrų muziejus. Londone yra įkurtas Madam Tiuso (angl. Madame Tussauds) vaškinių figūrų muziejus, kurį įkūrė skulptorė Marie Tussaud ir kurio filialai taip pat yra Niujorke, Las Vegase, Amsterdame, Honkonge, Šanchajuje, Vašingtone. Madam Tiuso muziejuje Londone paroda susideda iš kelių dalių: • Siaubo kambarys – žudikų ir niekšų vaškinės figūros; • Pramogų sodas (Garden Party) – politikų, filmų ir sporto žvaigždžių vaškinės figūros; • Londono dvasia – 400 metų laikotarpio Londono istorija; • Didžioji halė – Karališkoji vaškinių figūrų kolekcija (1). Lietuvoje jokio panašaus muziejaus nėra, todėl būtų galima įkurti vaškinių figūrų muziejų, kuriame būtų galima pamatyti įvairiausių garsių ir įžymių Lietuvos bei pasaulio žmonių vaškines figūras. Kadangi Madam Tiuso muziejus Londone bei jo filialai kitose valstybėse yra populiarūs ir lankomi, galima daryti prielaidą, kad vaškinių figūrų muziejus susilauktų pasisekimo ir Lietuvoje. Žmonės eina į tuos muziejus norėdami iš arčiau pamatyti žmonių figūras, apie kuriuos daug žino, yra skaitę, tačiau realybėje jų niekada nematė ir galbūt nepamatys. Ši idėja unikali tuo, kad Lietuvoje dar nėra siūloma jokia panaši paslauga, kur žmonės iš arčiau galėtų pamatyti įžymius žmones. Tokį muziejų tikslinga įkurti Vilniuje, patogioje vietovėje, kur žmonės galėtų lengvai patekti. Taip pat ir dėl to, kad turistai besilankantys Lietuvoje, dažniausiai apsistoja Vilniuje ir lankosi jiems įdomiose vietose. Tai būtų puikus kultūros objektas norintiems susipažinti su Lietuvos visuomenės atstovais ar istorinėmis Lietuvos asmenybėmis. Šis muziejus turėtų patraukti tiek suaugusius, tiek vaikus, nes visais laikais žmonės domėjosi garsiais žmonėmis ir daugiau ir mažiau jiems rūpi, kas vyksta jų gyvenimuose. Šis muziejus turėtų būti įdomus ir tuo, kad jame ne tik būtų galima įdomiai praleisti laisvalaikį apžiūrint vaškines figūras, bet ir tuo, kad tai galėtų būti kaip pažintinė kelionė susipažįstant su reikšmingais į istoriją įėjusiais žmonėmis. Didžiausią susidomėjimą turėtų sukelti reikšmingų pasaulio asmenybių vaško figūros: Lenino, Stalino, Napoleono ir kt. Tai būtų puiki galimybė juos pamatyti iš arčiau ir daugiau sužinoti apie jų asmenybes ir gyvenimo būdą. Taip pat vaškinių figūrų muziejuje Vilniuje būtų galima pamatyti visame pasaulyje garsių aktorių vaško figūrų: Nikolės Kidman, Bredo Pito ir kt., taip pat garsių Rusijos aktorių Liudmilos Gurčenko, Nikitos Michalkovo. Muziejuje, žinoma, būtų dalis, kur būtų galima pamatyti Lietuvos garsių žmonių vaško figūras: • politikų (Algirdo Brazausko, Vytauto Landsbergio, Valdo Adamkaus, Viktoro Uspaskicho, Kazimieros Prunskienės, pirmojo Lietuvos prezidento Antanos Smetonos); • garsių lietuvių teatro ir kino aktorių Vaivos Mainelytės, Regimanto Adomaičio, Ingeborgos Dapkūnaitės, kuri vaidino viename filme netgi su Bredu Pitu; • lietuvių estrados atlikėjų Stasio Povilaičio, Ryčio Cicino, Nelės Paltinienės; • daug pasiekusių sportininkų krepšininkų Arvydo Sabonio, Šarūno Marčiulionio, Roberto Javtoko, disko metiko Virgilijaus Aleknos ir kt. Žinoma tai tik maža dalis žmonių, kurių vaško figūras būtų galima eksponuoti. Yra nemažai Lietuvai nusipelniusių žmonių, kurių vaškines figūras žmonės norėtų matyti. Taip pat būtų eksponuojamos reikšmingų Lietuvos istorinių asmenybių figūros: karaliaus Mindaugo, kunigaikščių Algirdo, Kęstučio, Vytauto Didžiojo figūros, Barboros Radvilaitės, eilėraščio „Tautiška giesmė“, tapusio mūsų valstybės himnu autoriaus Vinco Kudirkos, Jono Basanavičiaus, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir kt. Šios idėjos privalumas yra tas, kad jokio panašaus muziejaus dar nėra Lietuvoje. Tai būtų visiškai nauja atrakcija Lietuvoje. Kaip trūkumą būtų galima paminėti tai, kad vaškinių figūrų muziejus Lietuvoje neturėtų tiek daug lankytojų kaip vaškinių figūrų muziejus Londone ar šio muziejaus filialai kituose miestuose, todėl šio muziejaus pajamos būtų daug mažesnės. Idėjų generavimas. Šiandieniniame pasaulyje yra siūloma daugybė įvairiausių paslaugų, todėl sugalvoti kažką visiškai naujo, nežinomo būtų labai sunku. Todėl buvo tikslinga paieškoti informacijos apie kokias nors paslaugas, teikiamas užsienyje ir kurios dar nėra teikiamos Lietuvoje ir pritaikyti jas Lietuvos rinkai. Informacija buvo ieškoma internete, laikraščiuose, žurnaluose, kai kurios idėjos kilo prisiminus matytas televizijos laidas ar skaitytus straipsnius. Pvz. idėja apie šunų nuomą kilo, prisiminus, kad per vieną televizijos laidą rodė, kaip kažkurioje šalyje galima tam tikram laikui išsinuomoti šunis. Naršant internete ir pamačius, kad kažkas rašoma apie Harį Poterį, kilo idėja apie Hario Poterio kavinę. Idėja apie vaškinių figūrų muziejų kilo pagalvojus apie Madam Tiuso (angl. Madame Tussauds) vaškinių figūrų muziejų Londone. Iš visų penkių idėjų buvo pasirinkta idėja apie vaškinių figūrų muziejų, nes tikslingiausia būtų realizuoti šią idėją. Londone esantis Madam Tiuso (angl. Madame Tussauds) vaškinių figūrų muziejus yra labai turistų mėgiama ir lankoma vieta. Manome, kad šis muziejus būtų populiarus, todėl, kad tai visiškai kitoks muziejus negu kad pvz., paveikslų muziejus. Apsilankymas šiame muziejuje būtų idomi ir smagi pramoga tiek suaugusiems, tiek vaikams. 2. IDĖJOS ĮGYVENDINIMAS 2.1. Verslo įsteigimas Vaškinių figūrų muziejus būtų įsteigtas kaip akcinė bendrovė. Akcinė bendrovė – bendrovė, kuri priklauso vienam ar keliems juridiniams ar fiziniams asmenims ir veikia kaip juridinis asmuo. Kartais įkurti įmonę pritrūksta lėšų ar nenorima rizikuoti didesne turto dalimi, todėl siekiant akumuliuoti lėšas kuriamos akcinės ar uždaros akcinės bendrovės statusą turinčios bendrovės. Taip pat akcinės bendrovės kuriamos siekiant apsidrausti nepavykus verslui nuostolių perėjimo į privatų turtą. Taigi vaškinių figūrų muziejus būtų įsteigtas, kaip akcinė bendrovė (AB). Jis būtų ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kurio įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Muziejaus įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 150 000 Lt. Jo akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių rinką reglamentuojančiais teisės aktais. Akcininkai galėtų būti fiziniai bei juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bendrovės akcijų. AB laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo juridinių asmenų registre. Muziejaus veiklą reguliuotų akcinės bendrovės įstatymas, kurio paskirtis reglamentuoti įmonių, kurių teisinės formos yra akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą, pertvarkymą, atskyrimą ir likvidavimą, akcininkų teises ir pareigas, taip pat užsienio bendrovių filialų steigimą bei jų veiklos nutraukimą. Muziejaus, kuris pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymą laikomas atskaitingu emitentu, reglamentavimo ypatumus nustato Vertybinių popierių rinkos įstatymas. Taip pat įstatymo nuostatos yra suderintos su įstatymo priede pateiktais Europos Sąjungos teisės aktais (2). Vertybinių popierių rinkos įstatymas reglamentuotų vaškinių figūrų muziejaus rengimo, tvirtinimo ir skelbimo, periodinės ir einamosios informacijos atskleidimo ir saugojimo, oficialių siūlymų teikimo tvarką (3). Įsteigiant vaškinių figūrų muziejų reikėtų pasirūpinti šiais dalykais: • Paruošti įmonės steigimo dokumentus (steigimo sutartis, steigimo aktai, įstatai, nuostatos, sprendimai, protokolai ir t.t.); • Konsultuotis dėl papildomų dokumentų (įgaliojimų, pažymų, išrašų ir kt.) reikalingumo ir teisinės formos bei reikšmės steigiant įmonę; • Konsultuotis dėl įmonės valdymo struktūros sudarymo, įmonės vadovo ir kitų valdymo organų paskyrimo; • Derinti įmonės dokumentus su notarais; • Įmonės ( filialų ir atstovybių ) steigimu, registravimu, reorganizavimu, pertvarkymu, likvidavimu (4). 2.2. Organizacinė struktūra, vadybos komanda ir personalo vadyba Akcinės bendrovės valdymo schema Aukščiausias bendrovės valdymo organas yra akcininkų susirinkimas. Jis tvirtina bendrovės įstatus, stebėtojų tarybą. Jei stebėtojų taryba nesudaroma, tai tada sudaroma bendrovės valdyba, jei bendrovės valdyba nesudaroma, išrenkamas bendrovės vadovas. Jis išrenka išorės audito įmonę, paskirsto pelną, didina ar mažina įstatinį kapitalą ir kt. Stebėtojų taryba akcininkų susirinkimo suteiktų įgaliojimų ribose kontroliuoja bendrovės veiklą, renka valdybos narius, jei nėra numatyta bendrovės valdyme valdybos narių institucijos, paskiria vadovą. Valdybos nariai jiems suteiktų įgaliojimų ribose kolegialiai dalyvauja bendrovės valdyme, su jais bendrovės vadovas privalo derinti svarbesnius, bendrovės nuostatuose nurodytus sprendimus. Bendrovės vadovas vienvaldžiai priima sprendimus savo įgaliojimų ribose. Įprasta, kad kuo mažesnė bendrovė, tuo ji turi mažiau valdymo institucijų. Jei bendrovės vienintelis ar pagrindinis akcininkas save paskiria bendrovės vadovu, tai jisai žinoma sau pačiam suteikia plačius įgaliojimus, jei paskiriamas kitas žmogus, tai siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimams ir turto pasisavinimui jam suteikiami mažesni įgaliojimai. Sutarčių teisėje nėra vertinama, ar produkcija ir paslaugos buvo pardavinėjami per pigiai, ar perkami per brangiai. Turto išvaistymas laikomas, tik kai turtas pasidovanojamas ar padovanojamas, ar tiesiog atiduodamas. Todėl bendrovės vadovas, jei tai nenumatyta jo įgaliojimuose, neturi teisės labdarai skirti bendrovės lėšų. Tiesiog vertinama, ar bendrovę valdanti institucija ar vadovas veikė savo įgaliojimų ribose. Todėl bendrovės nuostatuose nurodoma, nuo kokios sumos bendrovės vadovui sandorį reikia derinti su bendrovės valdyba, jei tokia yra, jei valdybos nėra, bendrovės vadovas svarbesnius sprendimus turi derinti su akcininkų susirinkimu. Tai gali būti nekilnojamo turto pirkimas, pardavimas, didesnės paskolos ėmimas ar suteikimas ir t. t. Kita kontrolės priemonė įvairių išlaidų limitavimas, tai kokia suma ar dalis nuo pajamų skiriama įvairių rūšių išlaidoms: darbo užmokesčiui, žaliavoms, komunalinėms paslaugoms, reklamai, prezentacijai ir t. t. Gali būti nustatomi konkretūs algų dydžiai. Nežiūrint visų valdymo kontrolės priemonių bendrovės veiklos sėkmė labai priklauso nuo visų bendrovę valdančių ir dirbančių darbuotojų sąžiningumo ir įžvalgumo. Kaip ir kiekvienoje įmonėje, vaškinių figūrų muziejuje darbuotojai turėtų būti gerai išmanantys savo darbą, aukštos kvalifikacijos, tinkamai panaudojantys savo gebėjimus ir žinias. Taip pat turėtų būti gabūs, imlūs naujovėms, nebijantys rizikos. Vadybininkas turėtų būti komunikabilus, iniciatyvus, gerai mokėti anglų kalbą, turėti gerus organizavimo gebėjimus, vadybinės veiklos ir darbo su užsieniu patirtį. Muziejininkai muziejaus salėse palaikytų tvarką, stengtųsi atsakyti į lankytojams iškilusius klausimus. Muziejaus darbuotojai turėtų būti malonūs, paslaugūs, mandagūs, besišypsantys. Reikalavimas būtų anglų, vokiečių ir rusų kalbų mokėjimas. Jie turėtų mokėti istoriją, nes muziejuje būtų eksponuojamos tokių istorijai svarbių asmenų vaško figūros, kaip Lenino, Stalino, Hitlerio. Gamybos skyriuje dirbantys darbuotojai gamintų vaškines figūras. Restauratoriai palaikytų vaško figūrų būklę. Jei lankytojai apgadintų, pakenktų vaško figūroms, restauratoriai joms suteiktų pradinę išvaizdą. Finansų skyriuje dirbantys asmenys tvarkytų finansinius muziejaus reikalus: skaičiuotų atlyginimus, sąnaudas, pelną ir kt. Ūkinis – techninis personalas palaikytų muziejaus patalpų tvarką, rūpintųsi apšvietimu. Kiekvienam darbuotojai būti keliami atitinkami reikalavimai. Vadovas žinoma turėtų būti aukštos kvalifikacijos, sugebantis valdyti įmonės padėtį ir turintis patirties. Taip pat ir vadybininkui reikėtų turėti išsilavinimą bei patirties, kad sugebėtų tinkamai atlikti užduotis. Muziejininkai turėtų išmanyti bendravimą su klientais, turėti gerus komunikavimo pagrindus. Darbuotojai gaminantys vaško figūras turėtų būti baigę atitinkamą įstaigą ir būti kvalifikuoti tokiam darbui. Kadangi toks darbas reikalauja kruopštumo ir įgudimo, skulptoriai turėtų turėti darbo patirties tokioje sferoje. Ūkinio – techninio skyriaus darbuotojams keliami mažesni reikalavimai. Tačiau tai priklauso nuo to, kokį darbą jie atlieka. Besirūpinantiems apšvietimu būtų reikalaujama reikiamo išsilavinimo ir savo darbo išmanymo, tuo tarpu patalpų švara besirūpinantiems darbuotojams tai nėra taip svarbu. 2.3. Marketingas Lietuvos muziejų lankytojų tyrimai tėra pradinėje stadijoje. Surinkta ir archyvuose kaupiama medžiaga dažniausiai yra epizodinė ir bendro pobūdžio (metinis muziejaus lankytojų skaičius), nėra palyginamosios ar statistinės analizės. Tai leidžia teigti, kad šie skaičiai tėra svarbūs tik buhalterinei apskaitai, nes lankomumas susijęs su pajamomis, gautomis už parduotus bilietus. Lankytojų skaičių muziejai nustato pagal parduotus bilietus, tačiau jie neturi duomenų apie atskiras lankytojų grupes – nemokamai lankančius muziejus, užsienio turistus, besilankančias šeimas, lankytojus poilsio dienomis ir t.t (5). Nežinant tokių duomenų būtų sunku prognozuoti, kokio lankytojų segmento sulauktų vaško figūrų muziejus Lietuvoje. Iš lentelės (žr. 1 lent.) matyti, kad muziejuose kasmet apsilanko vis daugiau žmonių. Taigi, galima prognozuoti, kad vaško figūrų muziejus Lietuvoje taip pat sulauktų žmonių dėmesio. Kadangi muziejuje butų galima pamatyti įžymių Lietuvos ir pasaulio žmonių vaškines figūras tai turėtų sudominti įvairaus amžiaus ir socialinės padėties žmones. Kadangi į Lietuvą atvyksta daug turistų, jie taip pat patenka į muziejaus lankytojų rinką. Užsienio turistai dažniausiai lankosi tokiuose muziejuose, kur galima susipažinti su Lietuvos istorija, kultūra. Šis muziejus juos taip pat turėtų sudominti savo eksponatais, nes ten galėtų pamatyti įžymiausius Lietuvos politikus, aktorius, rašytojus ir pan., kas jiems labiau padėtų pažinti Lietuvą. Taigi į šio muziejaus rinką gali patekti bet kuris Lietuvos gyventojas ar užsienio turistas lankantis Lietuvą. Atsižvelgiant į esamų muziejų lankomumą, galima daryti prielaidą, kad galimas rinkos augimo potencialas. Kadangi žmonės lankosi įvairiuose muziejuose, o ne kuriame nors viename, tai kiekvienas kokio nors muziejaus lankytojas yra potencialus vaško figūrų muziejaus lankytojas. Lankytojai muziejuose 1997-2005m. (tūkst.) 1 lentelė Muziejai 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 Nacionaliniai 460 495,6 639,7 544 545,5 482,5 497,1 521,1 546,8 Respublikiniai 1014 1053,5 959 86,2 938,1 996 953,7 1100 1218,2 Apskričių - - - - - 2,1 4 4 3 Savivaldybių 437,6 570,2 633,6 618,8 618,7 602,1 658,4 672,7 678,5 Žinybiniai 59,3 61,2 51,5 48,5 94,4 100,1 93,8 65,2 74,1 Nevalstybiniai 46 18,5 56,8 80,3 185,1 207,3 195 187,4 185,3 Iš viso: 2017 2199,2 2340,8 2154 2381,9 2390,3 2402,2 2550,6 2706,1 Nuo 1997 metų iki 1999 metų muziejaus lankomumas didėjo, tačiau 2000 metais sumažėjo beveik 200 tūkst. Tačiau jau nuo 2001 metų muziejų lankomumas Lietuvoje vėl didėjo. Muziejų lankytojų skaičius nuolat didėja. Tai rodo muziejų veiklos statistinė analizė, kurią atlieka Kultūros ministerija (6). Muziejai yra lankomiausios kultūros įstaigos. Muziejų lankytojų per metus padaugėjo 150 tūkst., ir 2004 metais siekė 2,6 mln. Iš 100 Lietuvos gyventojų 74 apsilankė muziejuose (7). Palyginus su kitų kultūros įstaigų lankomumu pastebima, kad daugiausiai žmonės lankosi muziejuose (žr. 2 lent.). Tai yra naudinga vaško figūrų muziejaus atžvilgiu, nes jis taip pat įeitų į labiausiai lankomų kultūros įstaigų sąrašą. Kultūros įstaigų veikla 2 lentelė 2000 2003 2004 Muziejai 97 111 105 Lankytojai juose, tūkst. 2154 2402 2551 Bibliotekos (pavaldžios Kultūros ministerijai ) 1470 1425 1404 Skaitytojai, tūkst. 880 840 823 Kino salės 109 83 75 Žiūrovai, tūkst. 2100 1400 1500 Teatrai 20 33 33 Žiūrovai, tūkst. 678 817 866 100 gyventojų tenka: lankytojų muziejuose 62 70 74 žiūrovų  kinuose 60 41 36 žiūrovų teatruose 20 24 25 skaitytojų bibliotekose 25 24 24 Kiekviename muziejuje vidutiniškai kasmet apsilanko daugiau nei 20 tūkst. žmonių. Tai rodo, kad žmonės Muziejų veikla 3 lentelė 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 Muziejai (įskaitant filialus, turinčius nuosavus muziejinių vertybių fondus) 97 100 107 111 105 105 109 Apsilankymai muziejuose, tūkst. 2154,0 2382,0 2388,6 2402,2 2550,7 2706,1 2868,5 Viename muziejuje vidutiniškai apsilankė žmonių, tūkst. * 22,2 23,8 22,3 21,7 24,3 25,8 26,3 Muziejų darbuotojai 2774 2742 2755 2743 2742 2852 2888 * Apskaičiuota tik veikusiems ir lankytojų skaičių nurodžiusiems muziejams (be uždarytų kapitaliniam remontui) (8). Kiekvienas naujas verslas susiduria su konkurentais. Taigi vaško figūrų muziejaus konkurentai būtų kiti Lietuvos muziejai. Šiuo atveju vaško figūrų muziejus susidurtų su kitais populiariausiais muziejais Lietuvoje. Populiariausias išlieka Lietuvos jūrų muziejus, kurį aplankė kas dešimtas gyventojas (7). Šiame muziejuje galima išvysti Nerijos fortą, akvariumą, jūrų faunos ekspoziciją, jūrų paukščių ir žinduolių ekspoziciją, laivybos istorijos ekspoziciją, pajūrio žvejo etnografinę sodybą, aplankyti delfinariumą. Nuo 2001 metų šis muziejus teikia individualių užsiėminų su delfinais paslaugas. Tačiau jos teikiamos tik neįgaliems vaikams (9). Kasmet daugiau kaip 200 tūkst. lankytojų aplanko Lietuvos nacionalinį, Trakų istorinį muziejus (7). Lietuvos nacionalinis muziejus - didžiausia šalyje Lietuvos istorinio kultūros paveldo saugykla. Tai seniausias muziejus Lietuvoje. Lietuvos nacionalinio muziejaus  tikslas -  kaupti, saugoti, restauruoti ir aktualizuoti  visuomenėje Lietuvos  istorijos bei kultūros vertybes. Muziejus atviras visiems norintiems giliau pažinti ir suprasti Lietuvos archeologiją, istoriją ir etninę kultūrą  arba tiesiog pasigrožėti protėvių dirbiniais (10). Trakų istorijos muziejus per 50 savo gyvavimo metų yra sukaupęs didelius numizmatikos, archeologijos, taikomosios dailės, istorijos, raštijos rinkinius, kurie supažindina su Lietuvos ir pasaulio istorija. Šis muziejus teikia papildomas paslaugas, kaip išankstinis ekskursijų užsakymas, paskaitų organizavimas, šventinių renginių organizavimas (11). Grūto parką aplanko daugiau kaip 120 tūkst. žmonių (7). Šiame muziejuje galima pamatyti sovietinių skulptūrų ekspoziciją, apsilankyti paveiklsų galerijoje, klube – skaitykloje. Šalia muziejaus yra kavinė, suvenyrų parduotuvė, lunaparkas vaikams ir mini zoologijos sodas (12). Taigi šie muziejai būtų pagrindiniai vaško figūrų muziejaus konkurentai. Visi minėti muziejai siūlo panašias paslaugas. Juose galima pamatyti ekspozicijas, užsisakyti ekskursijas. Žmonės lankosi muziejuose vienu tikslu, norėdami praplėsti akiratį, sužinoti, pamatyti kažką naujo. Dažniausiai lankomi Lietuvos muziejai yra pažintinio pobūdžio. Lankytojams siūloma susipažinti su Lietuvos istorija, kultūra, kilme, o vaškinių figūrų muziejus būtų visiškai kitokio pobūdžio. Šis muziejus daugiau būtų skirtas laisvalaikio praleidimui. Todėl didžiausias konkurentas vaškinių figūrų muziejui būtų Lietuvos jūrų muziejus, kuris yra dažniausiai lankomas ir taip pat daugiau yra laisvalaikio praleidimo, nei pažinimo pobūdžio. Tačiau tai būtų pirmasis vaškinių figūrų, neturintis jokių alternatyvų muziejus Lietuvoje. Kiekvienas muziejus, siekiantis susilaukti turistų dėmesio, privalo išleisti bent lankstuką, supažindinantį su ekspozicijos ypatybėmis, papildomomis paslaugomis, adresu, darbo laiku, o jeigu muziejus yra nuošalesnėje vietovėje – schema, padedančia jį rasti. Žinoma, spalvotas bukletas visada labiau patrauks akį, tad ir jo efektyvumas bus žymiai didesnis. Muziejus turėtų būti suinteresuotas, kad jo nuotraukos būtų naudojamos turizmo leidiniams, nes tai dar viena nemokama galimybė pasireklamuoti ir būti matomam. Be bukleto, reikėtų turėti ir išsamesnį katalogą ar kitų leidinių, kurie taip pat yra muziejaus pajamų šaltinis. Jei šalia muziejaus yra kavinė ar suvenyrų parduotuvė, tai jų savininkams, suinteresuotiems turėti daugiau klientų, muziejus gali siūlyti leisti bukletą bendromis jėgomis, nes muziejaus lankytojai taps ir jų klientais. Pvz., Liaudies buities muziejus Rumšiškėse – muziejuje arba šalia jo yra kavinių, amatininkų, mokamų automobilių stovėjimo aikštelių. Visos šios įmonės siekia turėti daugiau klientų ir gauti daugiau pajamų. Akivaizdu, kad didesnis muziejaus lankytojų skaičius duos daugiau pajamų verslui. Muziejui tereikia įkalbėti visų šių įmonių vadovus prisidėti prie jo leidinių leidimo ir įsipareigoti išplatinti juos taip, kad kuo daugiau žmonių sužinotų ne tik apie muziejų, bet ir apie paslaugas, kurios teikiamos jame ir šalia jo. Prie leidinių platinimo gali prisidėti ir kitos turizmo sektoriaus įmonės ir organizacijos, ypač turizmo informacijos centrai.  Kitas platinimo kanalas – turizmo kompanijos, kurios apie muziejus informuoja savo klientus – užsienio įmones, platina bukletus turizmo mugėse. Jei viena turizmo kompanija atveža į Lietuvą 10 tūkst. turistų, tai ji turi išplatinti apie Lietuvą daugybę informacinės medžiagos. Muziejai, pateikiantys daugiau apie save medžiagos kelionių organizatoriams, atitinkamai sulauks ir daugiau lankytojų. Lietuvos muziejai labai mažai dalyvauja ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje organizuojamose turizmo mugėse. Mugėse (jų net ir Lietuvoje yra keletas) muziejai gali prisistatyti, atkreipti į save potencialių lankytojų dėmesį. Pagrindinė turizmo mugė Lietuvoje yra „Vivattur“, vyksta Vilniuje kasmet kovo mėnesį. Joje apsilanko žmonės, planuojantys savo atostogas bei poilsį. Dalis mugės lankytojų ieško ne tik aktyvaus poilsio, bet ir kultūrinio pažinimo galimybių. Dalyvauti mugėje yra privalu ir muziejams, siekiantiems pritraukti daugiau lankytojų. Be abejo, stendo nuoma, jo įrengimas kainuoja brangiai, todėl reikėtų ieškoti partnerių. Geriausia būtų pradėti nuo savivaldybės arba vietos turizmo informacijos centro. Daugelis savivaldybių išperka didesnius ar mažesnius stendus, o juos įrengia turizmo informacijos centrai. Muziejus, prisidėdamas savo medžiaga, išmone, gal net ir rėmimo smulkmenomis, be jokios abejonės, pagyvins stendą, padarys jį patrauklesnį, tuo pačiu padės į vietovę patraukti daugiau turistų, o į muziejų – lankytojų. Sėkmingiausias bendradarbiavimas tarp muziejų ir turizmo sektoriaus yra susiklostęs Vilniaus savivaldybėje, kurios stende jau daugelį metų pristatomi Vilniaus ir jo apylinkių muziejai. Gali būti, kad vietovės turizmo informacijos centras arba savivaldybė nepajėgia išpirkti stendo, tačiau yra verslininkų, turinčių poilsio namus, išskirtinį restoraną ar kitą paslaugas teikiančią įmonę. Tai dar viena partnerių bendradarbiavimo galimybė. Dalyvaudamas mugėje muziejus turi siekti dviejų tikslų – skleisti informaciją apie save kuo platesniam galimų lankytojų ratui ir užmegzti dalykinius ryšius su turizmo verslo atstovais. Papildomas mugių privalumas – žurnalistų, rašančių apie turizmą, dalyvavimas. Bendravimas su jais – puiki galimybė muziejui, būti paminėtam turizmo kontekste. Tarptautinės mugės – labai brangiai kainuojanti rinkodara, prieinama tik turizmo rinkodarinėms organizacijoms, kelionių organizatoriams ir kai kuriems viešbučiams. Muziejus, laukiantis užsienio lankytojų, turi apie save parengti medžiagą, bent pagrindinėmis užsienio kalbomis ir perduoti ją mugės dalyviams. Lietuvos muziejams yra naudinga dalyvauti užsienio parodose, ypač artimiausiose šalyse – Latvijoje, Estijoje, iš dalies ir Lenkijoje. Iš šių šalių atvyksta daug turistų, kurie susipažinę su Lietuvos kultūra, yra jai artimesni, tad ir muziejų lankytojų tarp jų gali būti daugiau. Be to, šių šalių kelionių organizatoriai atveža daug turistų tiesiogiai, nesinaudodami Lietuvos kelionių organizatorių paslaugomis, taigi dažnai su jais pavyksta susipažinti tik apsilankius toje šalyje. Kiekvienas muziejus rūpinasi, kad į pažintinio turo programą būtų įtrauktas ir jo lankymas. Žinoma, muziejus turi rodyti iniciatyvą, ir būti svetingas šeimininkas. Informacijos apie muziejų paketai, gal net kavos puodelis sudarys gerą įspūdį, ir kelionių organizatorius bus labiau linkęs vežti savo turistus į šį, o ne kitą muziejų. Kiekvienos turistinės kelionės trukmė yra ribota, o muziejų patrauklumas dažnai yra panašus, tad kelionių organizatoriams renkantis muziejų aplankyti turi įtakos ir jo svetingumas. Kad muziejai, ypač tie, kurie nėra tarp labiausiai turistų lankomų, pasinaudotų pažintinių turų galimybėmis, būtini geri ryšiai su tokių renginių organizatoriais. Ryšiams užmegzti labiausiai padės dalyvavimas mugėse ir kituose turizmo renginiuose (13). Pagrindinės marketingo priemonės galėtų būti skelbimų lentos, plakatai (stendai patalpose), pranešimai tikslinėms grupėms ir visuomenei, informacinė medžiaga, informaciniai renginiai, pranešimai žiniasklaidai ir kitos (lipdukai, rašikliai ir t. t.). 2.4. Finansiniai ištekliai Kaip ir kiekvieno naujo verslo įsteigimui, taip ir vaškinių figūrų muziejui reikėtų finansinių išteklių. Akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 150 tūkst. litų. Tokiu atveju reikėtų imti paskolą iš banko verslui pradėti. Reikėtų pasirūpinti ilgalaikiu finansavimu. Tam geriausiai tiktų ilgalaikė banko paskola - bene pigiausias ir labiausiai paplitęs verslo plėtros finansavimo būdas. Trejų - septynerių metų trukmės paskolas verslo plėtrai teikia dauguma šalies komercinių bankų. Tarp bankų reikalavimų ūkio subjektui, norinčiam gauti ilgalaikę paskolą, svarbiausi yra šie du: ūkio subjektas turėtų nuo 20 iki 40 proc. investicinio projekto vertės finansuoti nuosavomis lėšomis; ūkio subjektas turi įkeisti bankui turtą, kurio vertė 1,5 karto didesnė negu norima gauti paskolos suma, arba pateikti bankui kitą paskolos grąžinimo užtikrinimą (garantiją, laidavimą ar kita). Arba būtų galima pasinaudoti rizikos kapitalo fondais. Rizikos kapitalo fondai investuoja į sparčiai augančių, perspektyvių įmonių akcinį kapitalą. Ši finansavimo forma paprastai būna brangesnė negu paskola ar lizingas, todėl ją dažniausiai renkamasi tuo atveju, jeigu įmonė negali pasiskolinti iš banko tiek pinigų, kiek jai reikia, arba tokiomis sąlygomis, kokiomis jai reikia. Rizikos kapitalo fondai dažniausiai investuoja į įmonių akcinį kapitalą, įsigydami naujos emisijos akcijas. Paprastai šie fondai įsigyja nuo 30 iki 50 proc. įmonės akcijų (t. y., jie nesiekia visiškai perimti įmonės valdymo). Šie fondai siekia gauti dividendų iš įmonės pelno arba pelningai parduoti akcijas ateityje, dažniausiai po ketverių - penkerių metų. Akcijas fondai gali parduoti strateginiam investuotojui, nors neretai jau sutartyje dėl investicijų numatoma, kad pirmumo teisę išperkant akcijas turės esami įmonės akcininkai (14). Pradžioje pinigų reikėtų patalpų įsigijimui arba pastatymui, jų įrengimui, įrengimams, žaliavų įsigijimui, vaškinių figūrų gamybai, darbuotojų atlyginimų mokėjimui. Taip pat finansinių išteklių reikalautų marketingo veiksmai, kurie pristatytų muziejų visuomenei ir pritrauktų lankytojų. Lengviausiai ir tiksliausia yra apskaičiuoti, kiek reikės pinigų įrengimams ar nekilnojamam turtui pirkti. Reikėtų dirbtuvių, kuriose būtų gaminamos vaškinės figūros. Vaškinių figūrų gamybai būtų reikalingi įrengimai, įrankiai, žaliavos (vaškas, dirbtiniai plaukai, dažai, drabužiai). Žymių žmonių vaškinių figūrų gamybai reikėtų daugybės nuotraukų, video įrašų. Investicijų poreikis ir finansavimo šaltiniai 4 lentelė Lėšų poreikis Kam ir kiek? Suma, Lt. Pirkimo PVM Suma viso, Lt. Finansavimo šaltiniai iš kur? Suma, Lt. 1. Ilgalaikiam turtui įsigyti 600.000 45.000 645.000 1. Vidiniai šaltiniai 300.000 Žemei 100.000 0 100.000 Akcinis kapitalas 300.000 Pastatams 250.000 0 250.000 Pelnas   Įrengimams ir mašinoms 150.000 27.000 177.000 2. Išoriniai šaltiniai 817.000 Transporto priemonėms 100.000 18.000 118.000 Ilgalaikės paskolos 545.000 2. Trumpalaikiam turtui įsigyti 200.000 36.000 236.000 Trumpalaikės paskolos 272.000 Atsargoms 200.000 36.000 236.000     3. Statybos ir remonto darbams pirkti 200.000 36.000 236.000     Reikalingos lėšos iš viso 1.000.000 117.000 1.117.000 Reikalingos lėšos iš viso 1.117.000 Vaško figūrų muziejaus filialo įsteigimo Lietuvoje argumentai būtų tokie: • Yra vykdoma programa – „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“, kurio vienas tikslų yra paversti Vilnių pasaulyje žinomu traukos centru, turinčiu unikalų ir atpažįstamą identitetą. Vienas numatomų rezultatų yra turizmo augimas Vilniuje 2009 m. – 15 proc. (Europos kultūros sostinių vidurkis – 10 proc.), 2010 m. – 7–10 proc (15). Kadangi, dėl šios programos tikimasi sulaukti daug turistų, galima tikėtis, kad vaškinių figūrų muziejus taip pat daug ką suintriguotų ir sulauktų daug lankytojų; • Didžioji Britanija yra viena svarbiausių Vilniaus turizmo rinkų, iš šios šalies kasmet sulaukiama vis daugiau svečių. 2006 metais Vilniaus viešbučiuose gyveno daugiau nei 30 tūkst. britų – apie 17 proc. daugiau nei 2005-aisiais. Nuo 2001 metų turistų srautas iš Didžiosios Britanijos į Vilnių išaugo beveik keturis kartus. Pagal viešbučiuose apsistojusių užsieniečių ir nakvynių skaičių praėjusiais metais svečiai iš šios šalies buvo trečioje vietoje. Britai į Vilnių dažniausiai atvyksta laisvalaikio, kultūriniais, pažintiniais tikslais. Taip pat nemažai turistų yra sulaukiama ir iš kitų valstybių. Pastaruoju metu labai išpopuliarėjo savaitgalio kelionės (16). Kadangi Anglijoje yra Madam Tiuso muziejus, turistams gali būti įdomu, koks yra vaško figūrų muziejus Vilniuje, kokių žymių asmenybių vaškinės figūros čia eksponuojamos. Pardavimų prognozė. 2005 m. Lietuvos nacionalinis muziejus sulaukė 242308 lankytojų, Lietuvos dailės muziejus – 171926 lankytojų, Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus - 132585 lankytojų, Lietuvos jūrų muziejus sulaukė daugiausiai lankytojų iš visų Lietuvos muziejų – 422227. Manome, kad vaškinių figūrų muziejaus lankytojų skaičius būtų ne mažesnis nei kurio nors iš šių muziejų, todėl, kad šis muziejus turėtų traukti lankytojus dėl savo originalumo, išskirtinumo, juk jokio panašaus muziejaus Lietuvoje dar nėra ir manome, kad šis muziejus galėtų pritraukti tuos lankytojus, kurie nesidomi dailės kūriniais, kurie paprastai eksponuojami įprastuose muziejuose (17). Veiklos sąnaudų biudžetas 5 lentelė Eil. Nr. Straipsnio pavadinimas 2007m. Suma, Lt. 1. Administracinės darbo sąnaudos 90.336 1.2. Administracijos darbuotojų darbo užmokestis 68.959 1.3. Administracijos darbuotojų socialinis draudimas 21.377 2. Komunalinės paslaugos 5.513 3. Transporto ir komandiruočių sąnaudos 9.104 4. Ryšių paslaugos 6.242 5. Marketingo išlaidos 9.336 5.1. Reklamos išlaidos 9.336 7. Draudimo išlaidos 2.500 8. Konsultacinės paslaugos 2.000 9. Mokesčių sąnaudos 2.377 10. Kitos išlaidos 12.274 11 Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos 25.663 11.1. Banko išlaidos 3.859 11.2. Bankui mokamos palūkanos 21.804   Veiklos sąnaudos viso: 165.343 Atsipirkimo periodas – tai laikas, per kurį gaunamos grynosios pajamos iš investicijų ir padengiamos investicijai skirtos išlaidos. Atsipirkimo periodą lengviausia yra apskaičiuoti sumuojant projekto grynuosius pajamų srautus, kol bendra suma tampa teigiama. Kuo trumpesnis atsipirkimo periodas, tuo projektas yra geresnis. Šio verslo pelningumas po penkerių metų bus mažesnis, todėl, kad pradžioje muziejaus lankytojų srautas bus didesnis, jį norės aplankyti mūsų šalies gyventojai, o vėliau mūsų šalies lankytojų srautas sumažės, taigi sumažės ir pelningumas. 2.5. Galimybių ir rizikos įvertinimas Verslo plėtros galimybės. Vaškinių figūrų muziejuje nuolat daugėtų eksponuojamų žymių žmonių vaškinių figūrų, todėl besilankantys šiame muziejuje nebe pirmą kartą galėtų pamatyti kažką naujo. Būtų galima organizuoti žymių žmonių vaškinių figūrų parodas kituose miestuose, taip žmonės dėl kokių nors priežasčių negalintys apsilankyti sostinėje ir norintys pamatyti šias figūras, galėtų tai padaryti savo miestuose. Rizikos įvertinimas. Egzistuoja neteisingo rinkos įvertinimo rizika – yra rizika neteisingai įvertinti rinką, nepakankamai išsiaiškinti potencialių klientų poreikius ir galimą jų skaičių, blogai įvertinti, koks yra rinkos augimo potencialas. Neteisingas rinkos įvertinimas neleidžia pateikti paklausios, vartotojų poreikius atitinkančios paslaugos ir tuo pačiu uždirbti įmonei pelną. Nepakankamo konkurentų įvertinimo rizika. Blogai išanalizavus konkurencines jėgas, su kuriomis galima susidurti (kiti muziejai, galerijos), vaškinių figūrų muziejui gali būti sunku konkuruoti su konkurentais ir įsitvirtinti rinkoje. Yra rizika, kad gali kilti sunkumų įeinant į rinką. Yra nepakankamos paslaugos paklausos rinkoje rizika – tai yra rizika, kad vaškinių figūrų muziejus nesulauks tiek lankytojų, kad būtų gautos pakankamos pajamos banko paskolos grąžinimui, darbuotojų atlyginimų išmokėjimui, pelno gavimui. Ši rizika yra iš tų, kurios verslui gali sukelti didžiausius nuostolius. Dėl nepakankamų pajamų muziejų gali tekti uždaryti, muziejaus patalpas parduoti. Nepakankamos projekto dalyvių klasifikacijos rizika. Ši rizika yra priskiriama prie tų, kurios verslui gali sukelti didžiausius nuostolius. IŠVADOS • Sugeneravome 5 antrepreneriško verslo idėjas: ◦ Hario Poterio kavinė ◦ kino teatras „Retro kinas“ ◦ šunų nuoma ◦ papuošalų nuoma ◦ vaškinių figūrų muziejus. Iš šių penkių idėjų kaip tinkamiausia buvo pasirinkta vaškinių figūrų muziejaus idėja. • Vaškinių figūrų muziejus būtų įsteigtas kaip akcinė bendrovė. Siekiant gauti lėšų vaškinių figūrų muziejaus įsteigimui, reikėtų iš banko paimti ilgalaikę paskolą. Išanalizavus duomenis apie įvairių muziejujų lankomumą, galima teigti, kad šis muziejus sulauktų ne mažiau lankytojų nei svarbiausieji šalies muziejai, o galbūt netgi ir daugiau. LITERATŪRA 1. http://lt.wikipedia.org/wiki/Madam_Tiuso_muziejus 2. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=291737&p_query=&p_tr2= 3. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=291834&p_query=&p_tr2= 4. http://www.imoniusteigimas.eu/ 5. Korlienė V. Ar pažįstame savo lankytoją? Iš Lietuvos muziejų asociacija. 2003, vasaris [žiūrėta 2007 – 11 – 12]. Prieiga per Internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!