Šildymo ir vedinimo įmonės verslo planas

ĮVADAS Tyrimo objektas – UAB “Manfula”. Ši įmonė teikia tokias paslaugas: parduoda, projektuoja ir montuoja šildymo sistemas (šildymo katilai, šilumokaičiai, degikliai), vėdinimo – oro kondicionavimo sistemas (ventiliatoriai, oro kondicionieriai), ekonomiškus šilumos punktus (automatizuoti šilumos punktai, automatinio reguliavimo įrengimai), automatizuotas karšto ir šalto vandentiekio sistemas, antrinio šilumos panaudojimo sistemas ir katilines individualiems ir visuomeniniams pastatams bei pramonės įmonėms; komplektuoja anksčiau minėtus įrengimus, konsultuoja projektavimo, montavimo ir įrengimo eksploatavimo klausimais. UAB “Manfula” savo siūlomą produkciją importuoja iš Italijos, Vokietijos, Suomijos, Švedijos. Šiame darbe bus nagrinėjama atskira UAB “Manfula” siūloma prekių linija – šildymo įranga. UAB “Manfula” yra įgaliotas Italijos firmų “ Biasi”, “Calortecnica’, šildymo įrangos gamintojų, atstovas Lietuvoje. Iki šio laiko UAB “Manfula” importavo šildymo įrangą skirtą didelių pastatų apšildymui (įmonės, valstybinės įstaigos, gamyklos ir pan.). Tačiau dabar įmonė planuoja importuoti firmų “Biasi” ir “Calortecnica” šildymo katilus, skirtus individualių namų apšildymui. 1.Verslo aprašymas UAB “Manfula” veikla yra įvairiapusė. Tačiau pagrindinė kryptis išlieka – šildimo ir vėdinimo projektų įgyvendinimas, šildymo įrangos montavimas valstybinėms įstaigoms bei privačioms įmonėms. Tik labai nedidelė realizuojamų šildymo sistemų bei su jomis susijusių paslaugų dalis tenka individualiems vartotojams (apie 5 %). Artimiausiu metu įmonė planuoja plėsti savo veiklą šioje srityje, t.y. išplėsti turimą rinkos dalį privačių asmenų rinkos segmente. Taigi pagrindinė iškilusi problema – maža pardavimų individualiems vartotojams apimtis. Įmonė nori sukurti atskirą veiklos kryptį, orientuotą į individualius vartotojus, teikti jiems aktualias ir reikalingas papildomas paslaugas, bei importuoti papildomą liniją gaminių, tinkančių individualiems namams apšildyti. Tačiau norint pradėti įgyvendinti šią idėją, reikia ištirti visas sąlygas, kurios vienaip ar kitaip įtakos įmonės sprendimus, susijusius su planuojama veikla. Dėl tos priežasties ir bus atliekami marketingo tyrimai. Žemiau bus suformuluoti ir išskirti tyrimo tikslai. 1.1.Verslo srities aprašymas (PEST) Iškelta problema yra pakankamai sudėtinga, todėl ir atliekamo tyrimo tikslų būtų ne vienas , o keli: 1. Nustatyti ar bus paklausa šildymo įrangai , skirtai individualių namų apšildymui. 2. Nustatyti, kokias šildymo katilų technines savybes labiausiai vertina individualūs vartotojai. 3. Išsiaiškinti, kokie šildymo katilai, kuriuos galėtų pasiūlyti UAB “Manfula” labiausiai tenkina vartotojų poreikius. 4. Nustatyti, kokios papildomos paslaugos, susiję su šildymo katilų įrengimu bei priežiūra, domintų individualius vartotojus. UAB “Manfula” planuoja importuoti iš Italijos šildymo katilus skirtus apšildyti individualius namus. Todėl įmonė, planuodama marketingo veiksmus šiai produkcijai realizuoti, turi atsižvelgti į svarbiausias marketingo aplinkas: makroaplinką (ekonominę, geografinę, politinę – teisinę) bei mikroaplinką (konkurentai, tiekėjai, pirkėjai). Ekonominė aplinka Šiuo metu Lietuvos ekonomikoje jaučiamas nuosmūkis. Tačiau brangstanti energija nuolatos verčia ieškoti efektyvių šildymo prietaisų įsigyjimo galimybių. Geografinė aplinka Lietuva yra vidutinėje klimato juostoje. Vidutinė metinė oro temperatūra yra 21C. Šalyje šildymo sezonas prasideda jau spalio mėnesį ir trunka iki balandžio mėnesio pradžios. Vyraujanti kuro rūšis yra gamtinės dujos. Jau esamų bei naujai tiesiamų ir projektuojamų dujotiekių pagalba, gamtinės dujos taps prieinamos daugumai šalies gyventojų. Lietuvoje taip pat naudojama kuro rūšis – suskystintos dujos. Tarp kuro rūšių, pagal kainą, pigiausias yra kietas kuras. Ekologiniu požiūriu “švariausias” ir mažiausiai teršiantis aplinką kuras yra dujos. Politinė teisinė aplinka UAB “Manfula” viena iš vykdomų veiklos sričių – šildymo sistemų importas - yra licencijuojama, t.y. vykdoma gavus atitinkmus leidimus (licencijas). 1.2.verslo idėjos aprašymas (SWOT) SWOT analizė. Tai metodas, leidžiantis nustatyti įmonės stipriąsias ir silpnąsias puses bei suderinti tai su aplinkos galimybėmis ir pavojais. Jis padeda geriau įsivaizduoti įmonės strategines pozicijas. Palaima SWOT analizė Privalumai Trūkumai aukšta paslaugų kokybė; aukšta personalo kvalifikacija; didelis papildomų paslaugų pasirinkimas; patirtis veikloje; geras vardas; gera valdymo politika; nusistovėję ryšiai su tiekėjais, partneriais; yra kur tobulėti. didėjanti konkurencija; per mažai informacijos apie įmonę; nepakankami finansiniai ištekliai; santykinai maža rinka. Potencialios grėsmės Potencialios galimybės vartotojų požiūrio ir vartojimo pasikeitimas (gali nebeskirti tiek pinigų poilsiui, pramogoms); įmonės finansų trūkumas; vidinė dezorganizacija; gali nepavykti sudaryti bendradarbiavimo sutarčių; naujų stiprių konkurencinių struktūrų atsiradimas rinkoje. pozicijų rinkoje plėtimas; naujų paslaugų diegimas įtakingų verslo partnerių ir investicijų pritraukimas. Verslo sėkmę lemia verslo idėjos suformulavimas, kitaip tariant, vizijos sukūrimas. Tačiau verslo rezultatus lemia reali kasdienybė, kurią formuoja įvairūs aplinkos veiksniai. Jie gali būti grupuojami į ekonominius, politinius, teisinius, socialinius, kultūrinius, mokslo ir technikos pažangos veiksnius. Didžiausią įtaką verslo sėkmei turi ekonominiai veiksniai, t.y. šalies ekonominė būklė, numatomi ekonominiai pokyčiai, paklausos ir pasiūlos svyravimas, konkurencijos pobūdis ir kt. Jų įtaka yra skirtinga, tačiau kuriant ir vystant verslą reikia įvertinti, numatyti ir teigiamas, ir neigiamas pasekmes. Jas įmanoma prognozuoti iš turimų ekonominių statistinių duomenų, rinkos poreikių, įvertinant esamus ir potencialius konkurentus. Ypač svarbu įvertinti rinkos, verslo infrastruktūros pokyčius Lietuvai vis glaudžiau bendradarbiaujant su Europos Sąjungos struktūromis. Politinę ir teisinę verslo aplinką veikia politinis stabilumas, kurį užtikrina politinės šalies valdymo organizacijos, realizuodami politinius susitarimus, priimdami ir įgyvendindami įstatymus, teisinius normatyvinius aktus, vykdydami reguliavimo funkcijas. Verslo įmonės turi prisitaikyti prie šių reikalavimų. Nuo sugebėjimo tai padaryti laiku labai priklauso verslo sėkmė. Ne visuomet ir ne visi įstatyminiai dokumentai yra palankūs verslui, be to, dažnai jie priimami iš anksto apie tai neinformavus verslo struktūrų. Socialiniai kultūriniai veiksniai turi įtakos naujų verslo rūšių, gaminių ir paslaugų kūrimui. Reikia pastoviai vertinti šalies gyventojų socialinę raidą ir jų poreikių tenkinimo galimybes. Didėjant gyventojų pajamoms, didėja jų perkamoji galia, drauge ir įvairių paslaugų paklausa. Atsiranda postūmis formuoti naujas verslo rūšis ir steigti papildomas darbo vietas. Tik laiku įvertinus pasikeitimus ir pasiruošus darbui naujomis sąlygomis, galima tikėtis verslo organizacijos veiklos sėkmės. Sparčiai tobulėja mokslas ir technika. Jų pažanga lemia verslo technologinė pažangą, darbo organizavimo ir valdymo kokybę. Kuriamos naujos informacinės technologijos, kompiuterizuojami valdymo procesai, tobulinami verslo valdymo modeliai. Tai būtina įvertinti norint, kad verslas būtų sėkmingas, investuoti ne tik nuosavas bei paskolintas iš bankų lėšas, bet ir aktyviai naudotis tarptautinių finansinių institucijų teikiamomis investicijų galimybėmis. Nors laikas nuo laiko rinkoje atsiranda daug naujų verslo organizacijų, tačiau toli gražu ne visoms pasiseka sėkmingai funkcionuoti rinkoje, pasiekti numatytus tikslus Atsižvelgiant į atlikta SWOT analizė galima padaryti išvada, jog tai kad dauguma klientų yra privačios bendrovės tai bendrovei yra keliami tikslai, kurie yra: • Siūlyti kuo aukštesnės kokybės paslaugas; • Didinti darbo našumą; • Kainų dydis neturi atbaidyti potencialių klientų, bet turi garantuoti kuo didesnį pelną. Siekiant savo tikslų yra stengiamasi atsižvelgti į išlaidų pertransformavimą rezultatams gauti, o taip pat ir į ryšį su išorine aplinka. Pagal atskirų padalinių veiklos rentabilumą yra planuojamas investicijų dydis į tų padalinio plėtimąsi, bei skiriamas mokos fondas. Yra sudaromi perspektyviniai planai 3 metams į priekį. Padaliniams yra duodami metiniai planai, kurie skaidomi į mėnesinius planus. Kiekvieno mėnesio gale yra vykdomi padalinių veiklos aptarimai, daromi tiek planų, tiek ir investicijų dydžių į atskirus padalinius koregavimai. marketingo priemonių diversifikacijos kryptys Būtinybė prisitaikyti prie naujų ekonominių sąlygų objektyviai verčia ieškoti naudingiausių sferų sukurto gamybinio potencialo panaudojimui. Antra, tekstilės dažymo marketingo diversifikacija yra tarpšakinio kapitalo pertekėjimo instrumentas ir struktūrinių pertvarkymų ekonomikoje optimizacijos metodas. Norint sumažinti išlaidas kapitalo panaudojimo sferų paieškoms ir perspektyvinių diversifikacijos strategijų parengimui būtina atsakyti į klausimą, kodėl vienodo dydžio investicijos, panaudotos skirtingoms veiklos šakoms ir sferoms, gauna skirtingas pelno mases? Pats paprasčiausias šakų potencialaus efektyvumo skirtumo paaiškinimas yra toks, kad istoriškai į skirtingas ekonomikos šakas įdėtas ne vienodas bendro visuomeninio darbo kiekis ir kokybė. Sukauptas kapitalas – pagrindinis, finansinis, intelektualinis – aukšto gamybinio potencialo šakose leido patenkinti vartotojų paklausą ir pelno normą priartino prie vidutinės šakos pelno normos. Pasirinkus diversifikacijos marketingo strategijos sprendimo variantą reikia apskaičiuoti rezultatus. Prieš pradedant skaičiavimus strateginiai planuotojai turi išskirti pagrindinius faktorius, nuo kurių priklauso dimensijos, o po to nustatyti, kokiu būdu bus atlikti skaičiavimai. Darome prielaidą, kad yra du galimi rezultatų lygiai : aukštas ir žemas. Įvairių kombinacijų padariniai yra gana aiškūs. Suprojektavus ir nustačius žemą (aptarnavimo) kainą galima sulaukti nuostolių, o nustačius aukštą kainą galima tikėtis pelno. Kai nesiimama nieko, nebus nei nuostolių, nei pelno, nei su veikla susijusių išlaidų. Taip pat daroma prielaidą, kad tyrimai nesuteiks papildomos informacijos, kuri įtakotų priimamą sprendimą, t y informacijos vertės faktorius eliminuojamas. Be to, reikia daryti prielaidą, kad iš naujos veiklos negalima tikėtis sėkmės, kai ši veikla bus suteikta neprofesionaliai. Apsvarsčius tokia neigiamą prielaidą, reikia numatyti ir tai, kaip gauti teigiamą rezultatą. Tarkime žinome, kad visi įėjimo į naują rinką, t. y. naujos veikos įsigijimo tyrimų išvados garantavo geresnius rezultatus, nei buvo gauti iš tikrųjų. Taigi neigiamų ir teigiamų rezultatų tikimybė yra apylygė. Tačiau šį rezultatą pakoreguoja vertinančiojo kompetencija bei patirtis ir išankstinių duomenų srautas. Kuo daugiau duomenų ir kuo vertintojas yra kompetentingesnis nagrinėjamu klausimu, tuo jo vertinimas yra tikslesnis. Įmonės vadovai turi būti susipažinę su kylančiomis marketingo strategijos įgyvendinimo kliūtimis, kad galėtų jas greitai identifikuoti ir pakoreguoti strategiją. Vadovai taip pat turi prognozuoti laukiamą kiekvieną diversifikacijos poziciją ateinantiems 3-5 metams, nuolat atsakydami į sekančius klausimus: • ar reali įmonės veiklos programa; • ar konkrečiai suformuluoti įmonės tikslai ir planai; • ar pagrįstai pasirinkta diversifikacijos strategija; • ar užteks suplanuotų lėšų jai įgyvendinti; • ar optimaliai paskirstyti įmonės resursai pagrindinėse marketingo strategijos įgyvendinimo dalyse? Tai baziniai klausimai, į kuriuos atsakydama bendrovė pasitikrina ar teisingai vykdoma numatyta veikla. Šie klausimai padeda laiku pastebėti atsiradusius nukrypimus, neatitikimus ir suteikia galimybę atitinkamai įvertinti diversifikacijos vykdymą. Jeigu vykdant diversifikaciją, pastebėti neatitikimai arba grėsmės (projektų vaidmens sumažėjimu), tai reikėtų: • atlikti realius rinkos tyrimus ir įvertinti perspektyvas; • atlikti personalo motyvacijos tyrimus; • atlikti finansinių išteklių analizę. Tie tyrimai reikalingi ne todėl, kad liudija apie nepakankamą teorinį ir praktinį diversifikacijos išgvildenimą, o todėl, kad, pirma, paslaugų diversifikacijos tikslai priklauso nuo bendrovės finansinės būklės ir galimybių ir, antra, šakų patrauklumas įmonėms skiriasi trumpu ir ilgu periodu. Tokiu būdu, nuostolingų, vidutinių ir pelningų įmonių finansinės galimybės diktuoja skirtingas marketingo strategijas: nuo ,,tiesiog išgyventi” iki marketingo strateginių aljansų sudarymo. Pasaulyje vyksta technologinis revoliucijos procesas. Kompiuterizuotos informacijos šaltiniai ir automatizacija iš esmės keičia organizacijos darbo tvarka, veikla ir ryšio priemones. Nauji atsirandantys techniniai procesai keičia organizacijos veiklos pobūdį ir tikslus. Naujos technologijos keičia tekstilės dažymo marketingo, informacijos tvarkymo ir išlaidų mažinimo būdus. Technologiniai veiksniai ypač įtakoja naujų paslaugų atsiradimą rinkoje. 1.3.Įmonės tikslai, misija, vizija Žemiau pateikiama 2011-2015 m. ir būsimų 2011 metų Lietuvos vidaus šildimo ir vėdinimo pramonės rinkos pusiausvyros kreivės (pasiūlos ir paklausos) duomenys (2011 metų - numatomi): Metai Paklausa (mln, LT) Pasiūla (mln, LT) 2011 26,897 21,979 2012 28,242 22,097 2013 29,999 22,163 2014 31,864 21,978 2015 33,415 22,258 7 Lentelė. Duomenys iš 2011-2015 rinkos pusiausvyros kreivių . Kaip ir kiekviena įmonė, „Dasfula“ savo veikla sieks kuo didesnės ekonominės naudos mažiausiomis sąnaudomis. Dėl susiklosčiusios šildymo ir vėdinimo pramonėje situacijos, t.y dėl neproporcingo paklausos ir pasiūlos augimo, tiksliau – paklausa nuo 2009 metų tolygiai didėja beveik po 5%, tačiau Lietuvos šildymo ir vėdinimo pramonės pasiūla išlieka beveik tokia pat. 2010 m. šildymo ir vėdinimo pramonė aprūpino tik 73% , 2008 – 68 % , o planuojamais 2011 m. numatoma 67% paklausos. Matome, kad kasmet paklausa ženkliai auga, tačiau, dėl dabartinės įmonių prekybos politikos, ji nėra tinkamai patenkinama. Mūsų kuriama įmonė žada visą savo gamybą skirti Lietuvos Respublikos vidaus rinkai. Siekdami užimti kuo didesnę dalį rinkos, numatome gaminti kokybiškus ir šiuolaikinius standartus atitinkančius baldus. Vienas pagrindinių uždavinių – teikti vartotojui jo pageidavimus atitinkančią produkciją už vartotojui prieinamą kainą bei kainą, kuri teiktų grynojo pelno (atskaičiavus mokesčius ir dividendus) įmonei. Tam, kad pasiektume šių rezultatų, įmonė gamins savo produkciją iš aukščiausios rūšies žaliavų bei dirbs pačiais naujausiais ir patikimiausiais būdais. Taipogi dirbdama pelningai, įmonė plės savo gamybos apimtis tam, kad aptarnautų kuo didesnę šildymo ir vėdinimo rinkos dalį. Misija – teikti aukščiausios kokybės šildymo ir vėdinimo paslaugas. Vizija – būti pirmu pasirinkimu šildymo ir vėdinimo rinkoje. Tikslai - aptarnautų kuo didesnę šildymo ir vėdinimo rinkos dalį. 2.Rinkodaros planas 2.1.Vartotojų analizė Pagrindinai UAB “Manfula” siūlomos produkcijos pirkėjai yra privačios įmonės ir valstybinės organizacijos. Tai stambūs užsakovai, kuriems įmonė ne tik parduoda produkciją, bet taip pat teikia visas su tuo susijusias paslaugas: sudaro projektus, juos įgyvendina, vykdo pogarantinį aptarnavimą ir t.t. Tik nedidelė dalis pardavimų apimties tekdavo privatiems namų ūkiams. Todėl dabar bendrovė siekia padidinti pardavimų apimtį individualiems vartotojams. 2.2.Konkurentų analizė UAB “Manfula” konkurentai yra tos įmonės, kurios užsiėma didmenine bei mažmenine šildymo prietaisų prekyba bei su šia sritimi susijusių paslaugų teikimu. Pagrindiniai UAB “Manfula” konkurentai: SP AB “Dujiniai prietaisai, importuojanti čekų firmos “Dakon” bei Prancūzijos firmos “Duval” šildymo įrangą. SP AB “Dujiniai prietaisai” įsikūrusi Vilniuje, savo filialus turi Šiauliuose ir Kaune. Ši įmonė ne tik prekiauja išvardintų užsienio įmonių produkcija, tačiau taip pat teikia ir papildomas paslaugas (montuoja ir projektuoja šildymo sistemas, atlieka garantinį ir pogarantinį aptarnavimą). SP AB “Dujiniai prietaisai” yra stipriausias UAB “Manfula” konkurentas. UAB “Vilpara”, importuojanti čekų firmos “Dakon” šildymo katilus ir kitą šildymo įrangą (turi savo filialus Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje). UAB “Vilpara” užsiima tik apšildymo įrangos pardavimu. UAB “Teksanta”, atstovaujanti italų firmoms “Beretta” ir “Ariston”. UAB “Teksanta” įsikūrusi Kaune bei turi savo filialą Alytujei ir Vilniuje. Firma yra sudariusi garantinio ir pogarantinio aptarnavimo sutartis su kituose miestuose esančiomis montavimo firmomis. UAB “Vilterma” prekiauja vokiečių firmos “Junkers” katilais. Firma įsikūrusi Vilniuje ir turi filialą Kaune bei Klaipėdoje. Beveik visi konkurentai skelbiasi galintys vykdyti garantinį ir pogarantinį aptarnavimą. Šis veiksnys užima svarbią vietą katilų prekyboje, todėl tik įgaliotos firmos gali užsiimti šia veikla ir ją vystyti. Lietuvoje nėra įmonių gaminančių katilus. 2.3.Rinkodaros komplekso parinkimas (prekė, kaina, paskirstymas, rėmimas) UAB “Manfula” šildymo įrangą importuoja iš Italijos firmų “Calortecnica” ir “Biasi”. Su šiais tiekėjais bendrovė sudariusi ilgalaikes sutartis ir tai užtikrina aprūpinimo šildymo įrengimais stabilumą. Ilgalaikiai ir glaudūs ryšiai tarp bendrovių leidžia pasiekti geresnes tiekimo sąlygas, o tai sąlygoja mažesnius kaštus (šildymo įrangos, transportavimo). Be to tiekėjai suinteresuoti UAB “Manfula” darbuotojų kvalifikacija, todėl nuolatos rengia kursus, kuriuose supažindina bendrovės darbuotojus su nauja produkcija, senos produkcijos pakeitimais, patobulinimais ir t.t. Tyrimo metodu pasirinkome ameninę apklausą. Šį metodą pasirinkome dėl keletos priežasčių. Pirma, UAB “Manfula” siūloma produkcija nėra kasdieninio vartojimo prekės, todėl čia svarbu nustatyti ne kaip vartotojas elgiasi, o būtent kodėl jis taip elgiasi. T.y. nustatyti priežastis, kurios įtakoja vartotoją renkantis apšildymo sistemą, kokioms apšildymo įrangos techninėms savybėms teiks pirmenybę ir t. t. O kaip žinome apklausos būdas geriau nei bet kuris kitas marketingo tyrimų metodas leidžia nustatyti priežastinius įvairių reiškinių ryšius. Antra, mūsų vykdoma asmeninė apklausa yra kartu ir reklaminė kampanija, kadangi kartu su anketa respondentai gaus ir UAB “Manfula” parduodamos produkcijos, skirtos individualiems pastatams apšildyti, katalogus, informaciją apie teikiamas paslaugas bei kainoraščius, galės juos išsianalizuoti, apsvarstyti privalumus bei trūkumus. Be to, apklausą vykdantys darbuotojai galės suteikti konsultaciją, atsakyti į iškilusius klausimus. Populiariausi tarp vatotojų bus GO serijos katilai, apkūrenami gamtinėmis arba suskystintomis dujomis. Jiems teko net daugiau nei 50% apklaustųjų balsų. Pagrindiniai šio katilo privalumai – didelis naudingumas, nuo kurio priklauso katilo ekonomiškumas, be to GO serijos katilai gali būti komplektuojami su greitaeigiu vandens šildytuvu. GO serijos katilai nedidelių išmatavimų ir lengvai prižiūrimi. TS serijos katilų pagrindinis privalumas – tai, kad jie gali būti apkūrenami ir kietu kuru ir gamtinėmis dujomis. Todėl 26.32% apklaustųjų pageidautų įsirengti tokio tipo katilus. Naudingumas taip pat virš 90%. Be to TS serijos katilai jau yra pritaikyti šildymui bei karšto vandens ruošimui. TGF serijos katilai gali būti komplektuojami su gamtinių arba suskystintų dujų bei skysto kuro degikliais, šie katilai kaip ir GO serijos katilai gali būti komplektuojami su tūriniu greitaeigiu vandens šildytuvu, be to jų naudingumas taip pat virš 90%. Tai yra šių katilų privalumai, kuriuos pirmiausia išskiria vartotojai. Šio tipo katilus pasirinktų 21.05% respondentų. Kainų įvertinimas Produkcijos kainos Žmonių sk., % Aukštos 56,67 Vidutinės 43,33 Žemos - Daugiau nei pusei respondentų UAB “Manfula” siūlomos produkcijos kainos pasirodė gana aukštos. Tačiau 43.33 % respondentų kainas įvertino kaip vidutines. Papildomos paslaugos reikalingos, nes šildymo įranga yra pakankamai sudėtinga, norint ją išsirinkti, sumontuoti reikia specialių žinių. Kaip matome iš lentelės, populiariausia ir labiausiai pageidaujama paslauga yra įrangos sumontavimas, tik keliais procentais atsilieka įrangos projektavimas. Garantinis bei pogarantinis remontas – 40 proc., priežiūros darbai – 36.67 proc. Galima pastebėti, kad vartotojai pasiūlė iki šiol neįvardintą paslaugą – jau esamų įrengimų patobulinimas. Tai galėtų būti papildomas vandens šildytuvo pajungimas, katilo degiklių keitimas ir Šios pslaugos pageidautų 16.67 proc. visų apklaustųjų. Paslaugomis nesinaudotų tik 10 proc. visų apklaustųjų. Tai leidžia patvirtinti iškeltą hipotezę, kad vartotojai pageidautų ir naudotųsi papildomomis paslaugomis. Specializuota šilumos energetikos firma UAB "Manfula" veiklos sritys:  Šildymas  Vėdinimas  Oro kondicionavimas  Šilumos, garo tiekimas  Procesų automatizavimas ir valdymas UAB "Manfula" teikiamos paslaugos:  Konsultavimas šilumos energetikos klausymais  Projektavimas ir projektų autorinė priežiūra  Montavimo ir statybos darbų generalinė ranga  Įrengimų paleidimo derinimo ir aptarnavimo darbai  Didmeninė prekyba UAB "Manfula" tiesiogiai bendradarbiauja su šiais šildymo įrangos gamintojais: Lietuva, kaip kitos valstybės, susiduria su nelengvomis energijos taupymo problemomis. Šilumos taupymas - ne vien tik efektyvių pastato konstrukcijų ir izoliacinių medžiagų parinkimas. Tai ekonomiški, kokybiški ir ilgaamžiai pastato šilumos gamybos įrengimai, šildymo sistemos, bei šildymo procesų valdymo įranga. Tai ir yra pagrindinė bendrovės "Manfula" darbo kryptis. UAB "Manfula" užsakovui pateikia pilną paslaugų kompleksą - nuo pasiūlymo, kaip spręsti jam aktualias problemas, iki galutinio įgyvendinimo ir tolimesnio sumontuotos įrangos aptarnavimo. UAB "Manfula" ir toliau yra pasiruošusi vystyti savo veiklą, atsižvelgiant į besikeičiančiasrinkos sąlygas ir naujus užsakovų poreikius. UAB "Manfula" siūlo įsigyti įvairių Europos bendrovių gaminamus katilus ir garo generatorius: KALARD ir BIASI ketiniai dujiniai katilai nuo 21 iki 71 kW galingumo KALARD ir BIASI ketiniai dujiniai / skysto kuro katilai nuo 21 iki 222 kW galingumo THERMITAL ir BIASI plieniniai dujiniai / skysto kuro katilai nuo 115 iki 3500 kW galingumo Garo generatoriai nuo 2 iki 16 t/val. galingumo UAB "Manfula" siūlo įsigyti itališkus, Elbi bendroves gaminamus Išsiplėtimo indus ir Hidroforus UAB "Manfula" siūlo įsigyti itališkus, Elbi bendrovės gamybos karšto vandens šildytuvus ir akumuliacines talpas UAB "Manfula" teikia paslaugas:  Konsultavimas šilumos energetikos klausymais  Projektavimas ir projektų autorinė priežiūra  Montavimo ir statybos darbų generalinė ranga  Įrengimų paleidimo derinimo ir aptarnavimo darbai  Didmeninė prekyba UAB "Manfula" konsultuoja:  Šilumos energetikos klausimais  Taip pat katilinių, šilumos punktu, šildymo-vėdinimo sistemų, automatizuotų dispečerinių valdymo pultų įrengimo ir eksploatavimo klausimais Dėl konsultacijų galima kreiptis telefonu (22) 45 20 55 arba el. paštu grįžti į viršų UAB "Manfula" projektuoja:  šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas  III-IV kategorijų garo ir karšto vandens vamzdynus  garo katilines ir iki 25t/h vienetinės katilo galios  vandens šildymo katilines iki 30 Gcal/h vienetinės katilo galios  slėginių indų įrengimą  lauko ir vidaus dujotiekio tinklus gamtinėms dujoms iki 1,2 MPa slėgio ir suskystintoms dujoms iki 1,6 MPa slėgio su dujų įrenginiais  kintamosios elektros srovės įrenginius iki 1000V  inžinierinius įrenginius sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingose zonose ir ypatingos svarbos statybos objektuose  šilumos punktus  šilumos procesų automatinio valdymo sistemas  šilumos gamybos objektų architektūrinę, konstrukcinę, lauko inžinierinių tinklų ir aplinkos apsaugos dalis UAB "Manfula" projektuoja:  šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas  III-IV kategorijų garo ir karšto vandens vamzdynus  garo katilines ir iki 25t/h vienetinės katilo galios  vandens šildymo katilines iki 30 Gcal/h vienetinės katilo galios  slėginių indų įrengimą  lauko ir vidaus dujotiekio tinklus gamtinėms dujoms iki 1,2 MPa slėgio ir suskystintoms dujoms iki 1,6 MPa slėgio su dujų įrenginiais  kintamosios elektros srovės įrenginius iki 1000V  inžinierinius įrenginius sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingose zonose ir ypatingos svarbos statybos objektuose Patalpų įrengimas. Įrengiant darbo vietas taip pat būtina atsižvelgti ir į darbuotojų poreikius bei sukurti humanišką darbo aplinką. Šis esminis principas padeda darbuotojams racionaliau ir našiau dirbti. Įgyvendinant šį principą, mažinami darbuotojų psichologiniai bei fiziniai krūviai, tam kad būtų tausojama darbuotojų sveikata, didėtų darbingumas ir iniciatyva. Patalpų vėdinimas. Patalpų vėdinimas ir kondicionavimas veikia ne tik žmogaus organizmą, bet ir jo psichinę būklę, todėl yra labai svarbu visas darbo patalpas vėdinti. Be to, vėdinant patalpas yra apsaugomi langai nuo rasojimo, sienos nuo pelėsių atsiradimo, pakeičiamas oras patalpoje grynesniu, pašalinami nemalonūs kvapai ir drėgmė. Kad vėdinimas veiktų, visų pirma reikia įrengti oro pritekėjimo įtaisus, po to išsandarinti visas vidines duris, nupjaunant jų apačią arba įrengiant specialias orui laidžias groteles jų apačioje. Vėdinimas turi vykti nuolatos, net ir tada, kai viduje nėra žmonių. Taip pat, labai svarbu, kad patalpose būtų įrengta visa reikalinga oro kondicionavimo įranga, kuri sumažina padidėjusią azoto dioksido koncentraciją ir atstato reikiamą deguonies kiekį. Kad būtų palankios sąlygos dirbti, patalpoje turi būti – 21% deguonies, - 20-22° C, - 40-50% sąlyginė oro drėgmė. Beje, filtruojant orą, gerokai sumažėja kenksmingų medžiagų, dulkių bei tabako gaminių. Todėl yra mažesnė tikimybė pakenkti broncham arba susirgti grybelinėmis ar įvairiomis peršalimo ligom. Natūraliame vėdinime orą judėti verčia temperatūrų skirtumas tarp lauko ir vidaus bei vėjas. O temperatūra reguliuoja temperatūrą, oro drėgnumą bei cirkuliavimo greitį, kuris priklauso nuo patalpos dydžio, patalpoje dirbančių žmonių skaičiaus bei žmonių buvimo laiko. Dar reikšmės oro vėdinimui turi ir specialiosios orlaidės. Apšvietimas. Tinkamas biuro apšvietimas gerina darbuotojų nervinę būklę, tausoja akis ir gerina darbingumą. Geram darbo vietos apšvietimui reikia 1000 liuksų (lx). Yra nepatartina daryti stiprius šviesos ir tamsos kontrastus (daugiau nei 40%), nes tai labai kenkia akims. Kad bendras patalpos apšvietimas būtų tolygus, patartina rinktis šviesios spalvos sienas, šviesius baldus ir ne itin tamsios spalvos grindis. Taip pat regėjimui kenkia nepakankamas dienos šviesos kiekis bei netinkama šviesos spalva. Geriau vengti vienodo intensyvumo apšvietimo ir stipriau apšviesti darbo vietą. Be to, žmogų labai varginančiai veikia mirganti šviesa ir šviesą atspindintys daiktai. Todėl yra svarbu parinkti tinkamą spalvų gamą. Labai tinkamas ir patogus bendro apšvietimo sprendimas – išdėlioti nedidelius lubinius šviestuvus visu lubų perimetru. Tokių šviestuvų skleidžiama šviesa atsispindi nuo lubų ir sienų, tolygiai pasiskirstydama po visą patalpą. Atspindėta šviesa daro besvorės ir skaidrios erdvės įspūdį, o taip pat sukuria komfortišką ir tolygų apšvietimą. Taip pat tolygų, nesudarantį ryškių šešėlių ir labai malonų akims apšvietimą duoda rutulio ar pusės sferos formos lubiniai šviestuvai. Jie neskaidrūs ir nepraleidžia akinančios šviesos, o jų skleidžiama išsklaidyta šviesa užlieja visą erdvę ir labai tinka bendram apšvietimui. Akustika. Kadangi triukšmas patalpoje slopina žmogaus atidumą ir kenkia nervų sistemai, stipraus garso šaltinį būtina izoliuoti. Leistinas darbo vietoje garso stiprumas yra 55 decibelai (dB). Taipogi, prieš įrengiant darbo patalpas reikia atsižvelgti į darbo pokytį: ar rinkti informaciją, ar ją apdoroti, ar skleisti. Ruošti projektus bei suderinti įvairius planus tiktų labiausiai darbo patalpoje, kur reikėtų daug komunikacinių priemonių. Kadangi darbo užduotys yra bendros, reikalingos grupinės darbo patalpos. Tačiau tokiose patalpose trūkumas yra tas, kad ne visos darbo vietos yra vienodai apšviestos, o pokalbiai telefonu arba bendravimas su klientais trukdo darbuotojams. Jei darbas vyksta triukšmingoje aplinkoje, patartina įsirengti masyvias sienas bei orlaides su triukšmo slopinimo savybėmis. Sienų, grindų bei lubų apdaila. Darbo aplinkoje bendras sienų, grindų bei lubų fonas turi būti šviesus, bet ne tamsus ar ryškus, nes pastarasis variantas labai vargina ir trukdo susikaupti atliekant darbą. Taigi, spalvinė sienų ir grindų gama bus derinama su žalia ir ruda spalvomis, kadangi šios spalvos ramina, ypatingai žalia, ir suteikia neutralią aplinką. Darbuotojai tokioje aplinkoje turėtų jaustis nevaržomai. O lubos bus dengiamos baltom plokštėm. Tai suteikia patalpai daugiau šviesos ir erdvės, be to, ši spalva yra atpalaiduojanti. Darbo kabinetų įrengimas. Kiekvieno darbuotojo darbo vieta turi būti įrengta patogiai. Kad visi darbo įrenginiai, priemonės būtų lengvai pasiekiami, nes vaikščiojimas pirmyn ir atgal atima daug laiko bei nuvargina patį darbuotoją, be to, kad būtų tinkamo aukščio darbo kėdė bei stalas. Pirmiausia, darbo stalas ir kėdė turėtų būti reguliuojama aukščio. Rašomųjų stalų optimalus dydis turi būti 72 cm, o jo matmenys – 160-120/80 cm. Kiek mažesnis aukštis – 65 cm bei matmenys – 160-120/60 cm yra klaviatūros stalelio. Tvarkant informaciją, būtina, Kainų politika galima apibūdinti, kaip visa tai, kas padeda išgyventi konkurencinėje aplinkoje ir dar sugebėti gauti iš to pelno, bei naudos sau. Kainų nustatymas yra svarbus dalykas siekiant išgyventi dabartinėje konkurencinėje aplinkoje. Tai lyg kova už būvį. Jei kainos per aukštos, paslaugų niekas nepirks, jei per žemos, pirks, bet sodybai bus nuostolinga ir ji bus priversta bankrutuoti. Tad kaina turi būti neoi per aukšta nei per žema. Tai vadinasi reikia rasti tą kainos aukso viduriuką. Kaip jau žinome norint surasti tą viduriuką reikią įvertinti konkurentų kainų politiką palyginti jų paslaugas su kainomis, jei paslaugos sutampa kainos skirtumą galima minimaliai padidinti. Tai nereiškią, kad jei kaina padidinsime musu pasluagos niekas nepirks, kaip tik, gal būt paskatinsime pirkti, mat mūsų sodyba bus ir didesnė ir didesnis paslaugų asortimentas, tad žmogus vienoje vietoje gaus žymiai daugiau paslaugų, nei pigiau mokėdamas už kelias paslaugas. 3.Įmonės valdymas 3.1.Savininkai ir valdytojai Įmonė valdo 1 akcininkas turintis 100 proc. akcijų. Įmonėi vadovauja akcininkas kuris yra ir direktorius. 3.2.Įmonės valdymo struktūros parinkimas Įmonės struktūra Pradėjus produkto gamybą įmonei reikės dviejų darbuotojų, kurie bus siunčiami į užsienį ir apmokomi dirbti su naujais įrengimais. Kadangi produktas bus medžiagaimlus, o ne darbaimlus, o įrengimai kompiuterizuoti, todėl nėra tikslo samdyti daugiau darbininkų. O pastarieji privalės turėti aukštąjį technologinį išsilavinimą. Jie bus samdomi pilnu etatu, nes vertinant šios dienos prekybą, per dieną yra gaunami net keli nestandartinių matmenų užsakymai. Įmonės vadybininkai ir toliau priiminės užsakymus, tačiau vienas vadovaujantis žmogus bus priimtas, kuris bus atsakingas už tų užsakymų perdavimą gamybai, bei užsakymo atlikimo užtikrinimą, taip pat bus atsakingas už paskirstymo kanalų aprūpinimą produktais. Kaip matome, kompanija yra pakankamai maža, todėl ir darbuotojų atsakomybės sritys yra daugiafunkcinės. Pagrindinės veiklos funkcijos: Marketingas – už marketingo veiklos vykdymą įmonėje atsakingas marketingo vadovas (dalyvavimas specializuotose parodose, seminarų architektams rengimas, reklama didžiausiuose specializuotose statybos leidiniuose). Bet kurios įmonės, siekiančios išgyventi šiuolaikinėje konkurencijos kovoje, pagrindinis veiksmų centras yra vartotojas ir jo poreikiai. Tenkindama šiuos poreikius, įmonė daro sprendimus susijusius su pačia preke, jos kaina, paskirstymu, rėmimu. Prekių pardavimų valdymas – iš prekių pardavimo valdymo skyriaus techninė informacija perduodama vadybininkams, kurie priima architektūrinius sprendimus, o informacija apie naujoves siunčiama marketingo skyriui. Už prekių pardavimą yra atsakingi sandėlininkai, kurie kontaktuoja su vadybininkais. Pardavimų valdymas priklauso nuo marketingo valdymo sėkmingumo ir yra glaudžiai susijęs su finansais. Konstrukcinių ir architektūrinių sprendimų konsultacijos – priimami sprendimai parenkant gaminių ir medžiagų konkretų tipą, jų montavimo ir tvirtinimo variantus. Nuo šių konsultacijų priklauso tolimesnė gaminių eksploatacija, funkcionalumas. Ši informacija reikalinga architektams, dizaineriams, kurie projektuoja pastatus. Šios konsultacijos užtikrina pastovų ryšį su prekės vartotojais. Buhalterinė apskaita – atlieka ne tik buhalterinius skaičiavimus bet ir finansų paskirstymo funkciją. Čia yra sprendžiama kur ir kokiai sričiai (pvz. Pastatų pirkimas, marketingas, skolos tiekėjams) bus skirta. Tačiau firma visada prioritetą teikė skoloms su tiekėjais padengti ir marketingo sričiai finansuoti. Šaltinis: Įmonės informacija 3.3.Bendroves valdymo organai yra visuotinis akcininku susirinkimas ir administracija. Stebetoju taryba ir valdyba nesudaroma. 5.2. Visuotinis akcininku susirinkimas yra aukščiausias bendroves valdymo organas. Jis gali: 5.2.1. Keisti ir papildyti bendroves įstatus. 5.2.2. Rinkti revizorius. 5.2.3. Atšaukti revizorių ir bet kuri administracijos darbuotoja. 5.2.4. Nustatyti revizoriaus atlyginimą. 5.2.5. Tvirtinti nepiniginiu ( turtiniu ) įnašų verte. 5.2.6. Padidinti ar sumažinti įstatinį kapitalą. 5.2.7. Likviduoti ar reorganizuoti įmone. 5.2.8. Samdyti ekspertus bendroves dokumentacijai patikrinti. 5.2.9. Leisti parduoti ar kitaip perduoti kitu asmenų nuosavybėn vardines akcijas. 5.2.10. Išleisti akcijas. 5.3. Visuotinis akcininku susirinkimas organizuojamas Akciniu bendrovių įstatymo 20 str. numatyta tvarka. 5.4. Susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teise turi akcininkai, kuriu akcijų nominali verte nemažesne kaip 1/10 įstatinio kapitalo. administracijos vadovas yra direktorius, kuri trejiems metams skiria bendroves steigėjai. 6.2. Direktorius: 6.2.1. Savarankiškai srendžia gamybinius, organizacinius, prekybinius, finansinius klausimus. 6.2.2. Pateikia klausimus svarstyti visuotinam akcininku susirinkimui. 6.2.3. Atstovauja bendrovei. 6.2.4. Priima ir atleidžia išš darbo administracijos darbuotojus. 6.2.5. Tvirtina ketvirtini ir metini balansą. 6.2.6. Atidaro ir uždaro sąskaitas banku įstaigose. 6.2.7. Be įgaliojimu veikia įmones vardu ir duoda įgaliojimus vykdyti jo kompetencijos funkcijas. Bendroves direktorius kartu su vyriausiuoju finansininku atsako už ūkines veiklos ir turto buhalterine - finansine apskaita. Bendroves administracija ar kitas darbuotojas, pažeidęs ššiuos įstatus, darbo drausme ar kitais veiksmais padaręs žala bendroves interesams, gali buti atleistas išš darbo. 3.4.Personalo poreikis ir reikalavimai kvalifikacijai Personalo poreikis 1. Užtikrinti atitinkantį keliamus tikslus bendrovės veiklos valdymą, orientuotą į funkcijų ir atsakomybės paskirstymą pagal pagrindinius veiklos procesus; 2. Įvertinti turimą personalo potencialą, suderinti su reikalaujamos kvalifikacijos darbuotojų poreikiu, atrinkti, ugdyti atitinkančius bendrovės poreikius darbuotojus; 3. Užtikrinti atitinkantį bendrovėje vykstantiems pokyčiams darbuotojų skaičių, jų pasiruošimo lygį siekti iškeltų tikslų 4. Užtikrinti karjeros ir tobulėjimo galimybes geriausiems darbuotojams, valdymo tęstinumą ir ilgalaikę darbuotojų motyvaciją; 5. Skatinti ir motyvuoti darbuotojus siekti tikslų, o ne vykdyti funkcijas 6. Vystyti nuoseklų dabarties ir ateities reikalavimams atitinkantį darbuotojų kvalifikacijos lygį; Kvalifikacijos reikalvimai Suderinti visos bendrovės, atskirų padalinių, darbuotojų tikslus ir atsakomybę, aiškiai apibrėžiant jų funkcijas pareiginiuose nuostatuose ir įvardijant pareigybei keliamus reikalavimus Vykdyti darbuotojų veiklos vertinimą, pradedant nuo vadovų ir specialistų, laikantis vieno karto per metus dažnumo, remiantis išskaidytais tikslais ir pagrindinėmis kompetencijomis Planuoti ir vykdyti karjeros ir rezervo formavimo procesą, užtikrinant pamainą pagrindinėse pareigybėse dirbantiems darbuotojams bei jų tobulėjimo galimybes Atlikti darbų (pareigybių) įvertinimą, siekiant įgyvendinti motyvuojančią darbo apmokėjimo sistemą, sukurti bei įgyvendinti kintamo darbo užmokesčio sistemą ir priedų mokėjimo taisykles; 3.5.Darbuotojų pareigos, atsakomybė Tuo tarpu, pagal darbo proceso organizavimo pobūdį komersantas nusprendžia ar reikalingus dokumentus laikys segtuvuose, ar saugos juos kompiuteryje. Biuro komersantas turi raštu tvarkyti bylas, esant reikalui, naudotis kompiuteriu, todėl ant stalo turi pakakti vietos atlikti šiems darbams bei diskeliams, kuriuose sudėtos dokumentų kopijos. Šios įmonės bendras patalpos plotas yra 140 m2. Biuras susideda iš 6 kabinetų: 1. Vadovo kabinetas, kuris apima 15 m2; 2. Administratorės kabinetas – 10 m2; 3. Reklamos vadybininkų kabinetas – 15 m2; 4. Buhalterės kabinetas – 10 m2; 5. Darbininkų kabinetas (cechas) – 50 m2; 6. Valytojos kambarėlis – 5 m2. Įmonės darbuotojai. Pradžiai, kol firma „Manfula” geriau įsitvirtins reikalinga 15 darbuotojų: 1 administratorė, 2 agentės, 1 buhalterė, 10 darbininkų, 1 valytoja. Įmonės darbuotojų komanda – tai motyvuota žmonių grupė, kuri dirbdama siekia maksimalios naudos įmonei nuo kurios rezultatų priklauso jų atlyginimų dydis. Geram personalui reikalingi bruožai: - visų komandos darbuotojų vienodas darbo įmonėje tikslo suvokimas; - bendras noras siekti maksimalių rezultatų; - žmonių motyvacija; - žmonės su skirtingomis patirtimis ir žiniomis; - skirtingo charakterio žmonių darbas įmonėje. Gera darbuotojų komanda privalo turėti gerą ir kompetetingą įmonės vadovą. Administratorė turės atlikti visus sekretorės darbus – teikti informaciją klientams ir savo viršininkui, tvarkyti dokumentus, korespondenciją, padėti kurti projektus. Vienas iš svarbiausių įmonėje yra vadybininkų darbas. Pagrindinės jų funkcijos yra šios: 1. Skleisti informaciją apie prekę ir įmonę. 2. Rinkti ir perteikti informaciją apie klientus įmonei. 3. surasti kuo daugiau užsakovų. Patirtį turintys vadybininkai (agentai) savo darbą organizuoja vadovaudamiesi 80/20 taisykle (80% apyvartos gauna iš 20% klientų) Reklamos vadybininko darbas turi daug tik šiai veiklai būdingų bruožų: 1. Vadybininkas atstovauja įmonę rinkoje, o tai reiškia, kad rinkos dalyviai įspūdį apie įmonę ir paslaugą paprastai susidaro iš to, kaip tam atstovauja vadybininkas. 2. Vadybininkai dirba savarankiškai arba turi nedidelę priežiūrą. 3. Jų atlyginimas susideda iš 2 dalių: iš pastoviosios ir kintamos. 4. Įmonė savo paslaugų vadybininkams suteikia teises ir galimybę naudotis piniginiu biudžetu. 5. Vadybininkai turi daug ir dažnai keliauti. Toliau, darbininkų pareiga bus gaminti reklamą, montuoti bei demontuoti ją ir platinti. Buhalterės darbas bus tvarkyti visus firmos finansinius reikalus. Galiausiai, valytoja turės rūpintis patalpų tvarka ir švara. Jeigu firma „Manfula” gerai įsitvirtins, turės klientų bei pelną, tuomet planuojama ateity ir toliau plėsti įmonės veiklą, įdarbinti naujų darbuotojų. Įmonės personalo valdymo schema. Privati reklamos firma „Manfula” gamina įvairią vaizdinę reklamą, tai yra turinės raidės, reklaminiai skydai, šviesdėžės, stendai, autotransporto apdaila ir pan. Šios kompanijos personalo valdymo schema yra linijinė, kai kiekvienas aukštesnes pareigas einantis darbuotojas turi teisę duoti nurodymus savo pavaldiniams. Tačiau šioje sistemoje kompanijos darbuotojai turi tik vieną viršininką ir tik jam vienam jie yra pavaldūs ir ši sistema vadinama vienalinijine. Įmonės personalo valdymo etapai. Direktorius paskiria kiekvienam  šilumos punktus  šilumos procesų automatinio valdymo sistemas  šilumos gamybos objektų architektūrinę, konstrukcinę, lauko inžinierinių tinklų ir aplinkos apsaugos dalis Teikia konsultavimo ir mažmeninės prekybos paslaugas 4.Finansinis planas 4.1.Kapitalo poreikis ir panaudojimas Besikuriant naujai bendrovei trūksta lėšų. Todėl būtinas patalpas biurui bei įrangos sandėliavimui numatėme nuomotis. Veiklai būtinos 48 kv.metrų administracinės ir 12 kv.metrų ūkinės patalpos. Kainos atsispindi lentelėje. 1 lentelė Išlaidų pastatų nuomai vėdinimo įrangos m.apskaičiavimas Patalpos Kiekis kv.m. Vieneto kaina mėnesiui Lt/kv.m. Metinės išlaidos, Lt Administracinės 48 20 960 Ūkinės 12 10 120 Viso: 1080 2 Išlaidos įrangai Išlaidų technologinei įrangai ir biuro įrangai apskaičiavimas pateiktas lentelėse. lentelė Išlaidų technologinei įrangai apskaičiavimas Pavadinimas Skaičius vnt. Vieneto kaina Lt/vnt. Suma, Lt Pastaba 1. Įranga 10 899 8990 Pagrindinės priemonės 2. Apranga 10 529 5290 3. Apkaustai 20 299 5980 4. Šildimo įranga 20 69 1380 5. Dirbtinio slėgio įrenginys 1 23990 23990 Viso: 45630   lentelė Išlaidų biuro įrangai apskaičiavimas Pavadinimas Skaičius vnt. Vieneto kaina Lt/vnt. Suma, Lt Pastaba 1. Personalinis kompiuteris 1 2499 2499 Pagrindinės priemonės 2. Spausdintuvas 1 200 200   3. Stalas 1 150 150   4. Kėdė 3 85 255   5. Telefono aparatas 1 329 329   6. Valymo įranga 1 629 629   7. Kasos aparatas 1 1499 1499   8. Kitos išlaidos     1300   Viso: 6861   Pagrindinių priemonių amortizacinių atskaitymų planas vėdinimo įrangosm. Pagrindinės priemonės Pagrindinių priemonių vertė, Lt Pagrindinių priemonių eksploatavimo trukmė, metais Amortizacinių atskaitymo norma, procentais Amortizaciniai atskaitymai, Lt 1. Pagrindiniai įrenginiai 1796 5 20 359,2 2. Personalinis kompiuteris 2499 5 20 499,8 Viso: 4295     859 Išlaidų žaliavoms ir medžiagoms apskaičiavimas Pirmiausia apskaičiuojame medžiagas baidarių priežiūrai (žr. 7.5 lentelę). 7.5 lentelė Medžiagos šildymo įrangos ir vėdinimo įrangos priežiūrai Medžiagų pavadinimas Skaičius vnt. Vieneto kaina (su PVM), Lt/vnt. Suma, Lt 1. Įranga 5 13,99 69,95 2. Dažymo šepetėlis 2 3,9 7,8 3. Dezinfekcinės priemonės 5 10,9 54,5 4. Tepalas 8 21,05 168,4 Viso: 300,65 Vandens poreikio ir išlaidų planas vėdinimo įrangosm. Rodikliai Reikšmė 1. Vandens sunaudojimo normas per dieną /žmogui 0,05 2. Darbo dienų skaičius 100 3. Vandens tarifas, Lt/ 3,62 4. Administracinės patalpos   Pastoviai dirbantis personalas, žm. 4 Vandens poreikis, m3 20 Išlaidos vandeniui, Lt 72,4 Vandens poreikis, : Vp = n * D * qv, (7.5) Čia: n – žmonių skaičius, žm. D – darbo dienų skaičius, d. Qv – vandens sunaudojimo norma per diena, /žm. Išlaidos vandeniui, tūkst. Lt: V = Vp * Kv, (7.6) Čia: Vp – vandens poreikis, ; Kv – vandens tarifas, Lt/ Išlaidos elektrai (jėgai) administracinėse patalpose vėdinimo įrangos m. Prietaiso pavadinimas Instaliuota galia, kW Planuojamas metinis darbo laiko fondas, h 1 kWh kaina, Lt/kWh Metinės sąnaudos, Lt Kompiuteris 0,3 1200 0,45 115,2 Spausdintuvas 0,018 100 0,45 0,58 Telefonas 0,1 210 0,45 6,72 Valymo įranga 0,6 60 0,45 11,52 Viso: 134,02 Elektros energijos poreikis jėgai: Ne = Nį * kp * Tefį, (7.7) Čia: Nį – įrengimų variklių sumarinis aktyvinis galingumas , kW; kp – variklių galingumo panaudojimo koeficientas; Tefį – įrengimų efektyvus metinis laikas, h. Elektros energijos poreikis apšvietimui: Iea = F * qa * Ta, (7.8) Čia: F – apšviečiamas plotas, kv.m; qa – apšvietimo norma, (60 W/m2); Ta – apšvietimo laikas per metus, h. Išlaidos už elektros energiją jėgai: N = Ne * ke, (7.9) Čia: Ne – elektros energijos poreikis, kWh; ke – elektros energijos tarifas, Lt/kWh. Išlaidos už elektros energiją apšvietimui skaičiuojame taip pat, kaip jėgai, tik imame elektros energijos suvartojimo kilovatvalandes apšvietimui. Išlaidos elektrai (apšveitimui) vėdinimo įrangosm. Apšviečiamo ploto pavadinimas Plotas m2 1kW/m2 apšvietimo norma Apšvietimo laikas per metus, h 1kWh kaina, Lt Metinės sąnaudos Administracinės patalpos 48 0,06 500 0,45 460,8 Naktinė trasa 5000 0,06 500 0,45 48000 Vadovaujančių darbuotojų darbo užmokesčio vėdinimo įrangos m.apskaičiavimas Pareigybė Etatų skaičius Mėnesio alga Darbas, mėn. Metinės išlaidos, Lt Sodrai (33%), Lt Direktorius 1 12000 4 48000 15840 Finansininkas 0,5 3500 4 14000 4620 Darbuotojai 3 1000 4 4000 1320 Viso: 4,5   66000 21780 Naujos paslaugos suvestinis darbo užmokesčio planas vėdinimo įrangos m. Rodikliai Reikšmė 1. Vadovaujantis personalas, etatais 4,5 2. Vadovaujančio personalo metinis darbo užmokestis, Lt 66000 3. Jų atskaitymai sveikatos ir socialiniam draudimui, Lt 21780 4. Įmonės personalas, etatais 4,5 5. Įmonės personalo darbo užmokestis, Lt 66000 6. Jos atskaitymai socialiniam draudimui, Lt 21780 5 ir 6p. Suma 87780 Darbo našumo vėdinimo įrangos m.įvertinimas Rodikliai Reikšmė 1. Pagaminta produkcija, Lt 53000 2. Įmonės personalas, etatais 4,5 3. Vieno dirbančiojo metinis darbo našumas, Lt 11777,8 4. Vidutinis vieno dirbančiojo metinis darbo užmokestis 16500 Sudarant šį akademinį verslo planą paslaugos kaštus apskaičiuosime šildymo įrangos nuomai. Objektu pasirinkau visų pagrindinių priemonių (šildymo įrangos ir batų) savikainos apskaičiavimą, nustatant vidutinius vienos paslaugos nuomos kaštus. Tai pateikta 7.15 lentelėje. Šildymo įrangos nuomos kaštų planas vėdinimo įrangos m. Kaštų pavadinimas Paslaugos kaštai vėdinimo įrangosm., Lt   Iš viso, Lt Kintamieji Pastovūs   1. Materialinės ir joms prilygintos sąnaudos  5000  40000  45000 1.1 Medžiagos       1.2 Visų rūšių energija ir vanduo   48072,4 48072,4 2. Darbo apmokėjimo išlaidos   66000 66000 3. Atskaitymai socialiniam draudimui   21780 21780 4. Amortizaciniai atskaitymai 859   859 5. Kitos išlaidos (2% nuo 1-4 suma)  300  617,18  917,18 Iš viso kaštų  6159    182628,58 Paslaugų planas, vnt.     53000 Vienos paslaugos firmos savikaina, Lt     20,66 Paaiškinimai: Sąnaudos Ik = 5000 Lt (kintami kaštai); Sąnaudos Ip = 960533,2 Lt (pastovūs kaštai). Darbo užmokestis: 66000 Lt. Sodrai: 21780 Lt. 859 Lt (iš 7.4 lentelės). Kitos išlaidos: Kintamos: 300 Lt Pastovios: 617,18 Lt. Veiklos sąnaudų planas vėdinimo įrangos m. pateiktas lentelėje. lentelė Veiklos sąnaudų vėdinimo įrangos m.planas Išlaidų rūšis Suma, Lt Išlaidos reklamai žiniasklaidoje 1200 Išlaidos reklamai, tenkančios vienam aptarnautam klientui 1200:1000=1,2 Pilnoji vienos paslaugos savikaina: S = , Čia: - vienos paslaugos firmos savikaina, Lt/vnt. - veiklos sąnaudų išlaidos, Lt/vnt. Sp = 20,66 + 1,2 = 21,86 Lt/vnt. 7.6. Šildymo įrangos nuomos paslaugos pelningumo nustatymas Kaip buvo nurodyta marketingo skyriuje, vidutinė šildymo įrangos nuomos paslaugos kaina yra 26,5 Lt/12h, o pilnoji savikaina – 21,86 Lt/12h. Šildymo įrangos nuomos paslaugos pelningumas 12h: procento. Projekto finansavimo poreikis ir šaltiniai Kaip nurodyta investicijų plane (lentelė), vėdinimo įrangos m. reiks 58 tūkst. Litų verslui pradėti. Iš to skaičiaus savininkas panaudos 10 tūkst. Lt privataus kapitalo, o likusius 48 tūkst. Lt. Bus pasiskolinta iš „Hansa banko“ . lentelėje pateikta projekto finansų poreikio ir jo šaltinių suvestinė. lentelė Projekto finansavimo poreikis ir šaltiniai Lėšų poreikis Suma, Lt Finansavimo šaltiniai Suma, Lt Ilgalaikiam turtui įsigyti:   Vidiniai šaltiniai:   Patalpų nuomai 1080 Privatus kapitalas 10000 Įrenginiams 4295     Projektui parengti 66159     Apyvartinis kapitalas 57459,6 Ilgalaikės paskolos 48000 Nenumatytos išlaidos 50,4     Iš viso 57510 Iš viso: 58000 lentelė Rodikliai Investicijos pagal metus vėdinimo įrangos 2008 2009 2010 vėdinimo įrangos 2012 1. Pastatų nuomos išlaidos, Lt -1080  -1230  -1350  -1560  -1890  -2150 2. Išlaidos įrenginiams, Lt -45630 0 0 0 0 0 3. Išlaidos medžiagoms, energijai ir kitam apyvartiniam kapitalui, Lt -57459,6           4. Suma -104169,6           5. Projekto rengimo ir kitos išlaidos (6% nuo sumos 4p.) -66159,11  -74  -81  -94  -113  -129 6. Kapitalas(iš viso): -170328,71  -1304  -1431  -1654  -2003  -2279 6.1. Pagrindinis kapitalas -112869,11           6.2. Apyvartinis kapitalas -57459,6           Investicijų planas Pastaba: Minusas reiškia išlaidas. Investicijų periodas vėdinimo įrangos m. pradžia. Apyvartinį kapitalą vėdinimo įrangos m. sudaro: Mažavertis inventorius Išlaidos medžiagoms: (Imp) Išlaidos elektros (Ie) ir šiluminei energijai (Iše) bei įrangai (Iv): Išlados darbo užmokjesčiui ir sodrai. 4.2.Lūžio taško paskaičiavimas x = C / m, kur x - parduotų produktų kiekis, C - pastovių kaštų suma, m - marža Skaičiojama 104169,6 / 28,38 = 3670 Lt. 104169,6 Lt. Išlaidos nuomos, įrenginiams, medžiagoms, energijai ir kitam apyvartiniam kapitalui, Lt 28,38 - marža Nenuostolingumo / lūžio taškas - tai pardavimų apimtis, kuriai esant firmos bendrosios išlaidos (kintamosios išlaidos plius pastoviosios išlaidos) yra lygios bendrosioms pajamoms. kintamosios išlaidos + pastoviosios išlaidos = bendrosios pajamos. Kritinis (pelningumo) taškas skaičiuojamas siekiant nustatyti optimalią pardavimų apimtį. Matematine formule išreikštas šis taškas apskaičiuojamas kaip santykis tarp pastovių kaštų ir vienam produktui tenkančios maržos (ribos, iki kurios padengiami pastovūs kaštai): x = C / m, kur x - parduotų produktų kiekis, C - pastovių kaštų suma, m - marža (m = q - sk, t.y. vieneto kainos ir vieneto kintamų kaštų skirtumas). Gaminio kaina pirmais metais 20 Lt, antrais metais padidėjo 25%, o gaminio pasigaminimo kintami kaštai pirmais metais 12 Lt, o antrais metais sumažėjo 15%, o išlaidos liko tos pačios - 100 Lt. 2011 metais, jei firma priims 20 objektų, įmonė gaus nemažą pelną, nes lūžio taškas – 3670 lt. Planuojamos metinės programos pardavimų skaičius viršija lūžio tašką. Tad projekto rizika minimali. 4.3.Pagrindiniai ekonominiai rodikliai Grynųjų pinigų srautas Projekto grynųjų pinigų srautai 2011 – 2012 metams, t.y. šešių veiklos metų laikotarpiui, pateiktas lentelėje. lentelė Projekto grynųjų pinigų apskaičiavimas slidžių nuomai 6 metų laikotarpiui Rodikliai Metai 2011 2012 2013 2014 2015 2016 1. Vartotojai, žm. 20 20 24 28 30 32 2. Vėdinimo įrangos užsakimų skaičiaus didėjimas, % 7,5 12,7 18,1 6,6 8,1   3. Vieneto kaina, Lt 27 30 33 36 39 42 4. Realizavimo apimtis, Lt 53000 64300 80025 103068 118989 138516 5. Kintamieji kaštai, Lt 6159 6420  6735 6900  7125  7384 6. Pastovieji kaštai, Lt 48072 48072  48072 48072  48072  48072 7. Amortizaciniai atskaitymai įrenginiams, Lt 859 859 859 859 859 859 8. Balansinis pelnas, Lt -2090 8949 24359 48096 62933 83060 9. Labdara, Lt  --- ---  --- ---  ---  --- 10. Apmokestinamas pelnas, Lt  -2090 8949  24359 48096  62933  83060 11. Įmokos į biudžetą (19%), Lt -397,1  1700,31 4628,21  9138,24 11957,27  15781,4  12. Grynasis pelnas, Lt -2487,1  7248,69 19730,79  38957,76 50975,73  67278,6  13. Amortizaciniai atskaitymai, Lt 859 859 859 859 859 859 14. Grynųjų pinigų srautai, Lt -24012  8107,69 20589,76  39816,76  51834,73  68137,6  Investicinio kapitalo atsipirkimo laiko nustatymas Kad apskaičiuotume verslo projektui kapitalo atsipirkimo laiką, pateikiame reikalingo investicijų ir grynųjų pinigų srautų suvestinę (žr. lentelę) lentelė Investicijų ir grynųjų pinigų srautai (diskontuojant kapitalo kaina) Metai Investicijos, Lt Bendri projekto grynųjų pinigų srautai, Lt Suma arba skirtumas, Lt 2011 -170328,78 -24012 (-170328,78-24012) = -194340,78 2012 -1304 8107,69/(1+0,07)1=7577,3 ( -194340,78-1304+7577,3) = -188067,48 2013 -1431 20589,76 /(1+0,07)2=18043,7 (-188067,48-1431+18043,7) = -171454,3 2014 -1654 39816,76 /(1+0,07)3=42636,7 (-171454,3-1654+42636,7) = -130471,6 2015 -2003 51834,73 /(1+0,07)4=59568,5  (-13047,6-2003+59568,5) = -44517,9 2015 -2279  68137,6 /(1+0,07)5=68669,7 ( -44517,9-2279+68669,7) = 21872,8 Iš lentelės analizės pastebime, kad tik 2012 metais gausime teigiamą balansą. Tad šio verslo projekto investicijos atsipirks per pilnus 5 metus. Projekto grynoji esamoji vertė Šis metodas yra vienas iš plačiausiai naudojamų įvertinant investicinių projektų naudingumą. Naudojant šį metodą, visi būsimieji grynųjų pinigų srautai su tam tikra alternatyva, paverčiami į ekvivalentišką piniginių vienetų kiekį dabartiniu laiko momentu. Projekto grynoji esamoji vertė (NPV) 6- aisiai veiklos metais apskaičiuojamas pagal formulę: NPV= , (8.1) Čia: K – skolinto kainos koeficientas; CIFt – numatomas grynųjų pinigų srautas (CIFt) ir investicijos (COFt) periodu t, Lt. UAB “Manfula” projekto esamosios vertės apskaičiavimas remiantis lentelės duomenimis: NPV = 24012+7577,3+18043,7+42636,7+59568,5+68669,7-170328,78-1219-1255-1356-1529-1628 = 172483,9 – 177315,78 = 19180,12 Kadangi gavome teigiamą skaičių projektas įdiegtinas. naudos ir kaštų santykis (pelningumo indeksas) Naudos ir kaštų santykio pelningumo indekso (PI) metodas apibūdinamas kaip projekto naudos ir išlaidų santykis: PI = projekto nauda/išlaidos = (8.2) Čia: CIFt - būsimos grynųjų pinigų įplaukos arba pelnas t periodu, Lt; COFt – investicijos (išlaidos), Lt; K – kapitalo kaina, koeficientas. Projektas priimtinas, jei PI>1,0, o kuo jis didesnis, tuo geriau vertinama ši alternatyva. Mūsų atveju UAB „Manfula“ projekto pelningumo apskaičiavimas remiantis minėtu pavyzdžiu: PI = Kadangi gautas PI rodiklis daugiau už vienetą, tai projektas įdiegtinas. Literatūros sąrašas 1. Misevičius V. Smulkaus verslo vadybos pagrindai.-K.: Technologija, 2006.-196 p. 2. „Senukai“ [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.senukai.lt 3. Šildimo ir vėdinimo prekės.. Prieiga per internetą http://www.dviratisplius.lt/index.php/ziemos_sporto_prekes 4. Pastatų nuomos kainos. Prieiga per internetą http://www.inreal.lt/lt.php/paslaugos/nuoma/nuomojamos_patalpos 5. Šildimo įrangos įrendimas. Prieiga per internetą http://www.robinzonada.lt> 6. Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!