Valstybės sąvoka

Terminas „valstybė“ gali turėti kelias reikšmes. Paprasčiausiai valstybė suvokiama kaip istorinis – teritorinis organizmas. Nuo pat civilizacijos pradžios valstybės kilo, klestėjo, žlugo, sąveikavo tarpusavyje. Pasaulio istorija visų pirma yra valstybių istorija.
Norint gerai išnagrinėti valstybės sąvoką reikėtų daug platesnio darbo nei referatas. Bet aš išskyriau tik keletą temų, kurios atrodė pačios svarbiausios. Gana plačiai referate aptariu Konfucijaus mokinių ir pasekėjų, Demokrito, Platono, Aristotelio idėjas apie valstybės kilmę. Taip pat apžvelgiu deistinės koncepcijos, patriarchalinės, elito, psichologinės, pliuralistinės demokratijos, teisinės valstybės, konvergencijos, istorinės materialistinės valstybės koncepcijos teorijų aiškinimą apie valstybės susidarymą. Išskiriu pagrindines valstybės susidarymo priežastis: vidines, išorines, svetimo pavyzdžio, etninės gyventojų sudėties, geografinių sąlygų. Apžvelgiu Rytų ir Europos valstybių susidarymo skirtumus. Išskiriu pagrindinius valstybės aiškinimo modelius: legistinis, istorinis, sociologinis, politologinis, filosofinis normatyvinis. Nagrinėju valstybės genezę ir tautinę valstybę. Aptariu valstybių valdymo formas: absoliutinę monarchiją, parlamentinę monarchiją, prezidentinę respubliką, parlamentinę respubliką, „pusiau prezidentinę“ respubliką. Santvarkos formas: unitarinę valstybę, federaciją, konfederaciją. Politinius rėžimus: demokratinį ir nedemokratinį. Paskutiniąją refereto dalį skyriu šiuolaikiniai valstybei apžvelgti.
Pagrindinės valstybės kilmės teorijos. Valstybės kilmės klausimu nėra vieningos nuomonės. Natūralu, kad valstybės pradų įvairovė pagimdė ir daugybę istorinių, teisinių, politinių ir filosofinių valstybės kilmės teorijų. Teorijų gausa aiškinama valstybės, kaip socialinio reiškinio, sudėtingumu, jos formų įvairove praeityje ir dabar, taip pat tuo, kad valstybė įgyvendina politinę valdžią, jos veikla tiesiogiai veikia įvairių socialinių grupių ir sluoksnių interesus. Be to, autoriai pripažįsta skirtingą ideologiją ir filosofinius aiškinimo metodus. Reikia turėti galvoje, kad kiekviena teorija remiasi tam tikrais faktiniais duomenimis, konkrečia gyvenimo aplinka. Visų aplinkybių ir teorinių apibendrinimų tyrimas sudaro galimybę plačiau ir giliau suvokti reiškinius ir procesus.
Esamas valstybės teorijas sąlygiškai galima skirstyti į keturias grupes: 1) valstybės esmės; 2) valstybės tikslų ir uždavinių; 3) valstybės veiklos priemonių ir metodų; 4) tolesnės valstybės raidos ir perspektyvų.
Valstybės atsiradimas domino žmones nuo seniausių laikų ir jau tada susiformavo dvi valstybės kilmės koncepcijos: natūralioji ir dieviškoji.
Natūraliosios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!