Valstybės paslapties atskleidimas

Įžanga Baudžiamosios teisės teorijos pažiūriu valstybės paslaptis gali būti at­skleista tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Tyčia gali būti tiesioginė ir netie­sioginė. Tačiau jeigu kaltininkas, tyčia atskleisdamas paslaptį pašaliniam, su­vokia, kad dėl to valstybės paslaptis taps žinoma užsienio valstybei, užsie­nio organizacijai ar jų agentūrai, veika sudaro itin pavojingą nusikaltimą vals­tybei - šnipinėjimą, valstybės išdavimą. Valstybės paslapties atskleidimas (BK 125 str.). Informacijos, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, atskleidimas, jeigu tai padarė as­muo, kuriam ta informacija buvo patikėta arba kuris ją sužinojo ryšium su tarnyba arba su darbu, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų arba bauda su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą, arba užsiimti tam tikra veikla iki trejų metų (l d.). Ta pati veika, sukė­lusi sunkių padarinių - laisvės atėmimu iki aštuonerių metų (2 d.). Valstybės paslapčių subjektai, t. y. institucijos, disponuojančios tokia informacija, vadovaudamosi šiuo sąrašu, sudaro detalius valstybės paslap­čių, susijusių su jų veikla, sąrašus ir išduoda leidimus dirbti bei susipažinti su valstybės paslaptimis. Kai kurie teoretikai teigia, kad neatsargaus valstybės paslapties at­skleidimo atveju kaltininkas tyčia ar dėl neatsargumo pažeidžia paslapčių sau­gojimo sąlygas ar taisykles arba nenumatė, kad dėl to paslaptį sužinos pašalinis asmuo, nors privalėjo ir galėjo tai numatyti (pvz., užmiršo užrakinti seifą), arba tokią galimybę numatė (pvz., kalbėjo slaptus dalykus telefonu, aptarinėjo viešoje vietoje su kolega), bet buvo įsitikinęs, kad šiuo atveju dėl tam tikrų aplinkybių tai neįvyks. Kai pašalinis asmuo sužino valstybės pa­slaptį iš asmens ar jo žinioje esančių slaptų dalykų be pastarojo kaltės, jam nepažeidus paslapties ar slaptų dalykų saugojimo sąlygų ir taisyklių, arba kai paslaptį pašalinis asmuo sužino ne dėl tų sąlygų ar taisyklių pažeidimo, aptariamojo nusikaltimo nėra. Darbo tikslas – valstybės paslapties atskleidimo sudėties analizė. Darbo objektas – išanalizuoti valstybės paslapties atskleidimo nusikaltimo sudėtį. Valstybės paslaptis laikoma at­skleista, kai ją sužino bent vienas pašalinis asmuo. Pašaliniais laikomi visi asmenys, neturintys leidimo dirbti arba susipažinti su ta paslaptimi, t. y. ku­riems ta informacija ar tie dalykai nėra patikėti, įskaitant subjekto bendra­darbius, šeimos narius. Tai gali būti padaryta ir veikimu, ir neveikimu. Pa­slaptis atskleidžiama veikimu, kai atitinkama informacija pašaliniam asme­niui perduodama žodžiu, raštu, paskelbiama per informavimo priemones ir pan., arba parodant, perduodant dokumentus, daiktus ar kitus dalykus, ku­rių turinys ar informacija apie kuriuos yra valstybės paslaptis. Paslaptis at­skleidžiama neveikimu, kai subjektas nesilaiko valstybės paslapties ar daly­kų, esančių valstybės paslaptimi, saugojimo, naudojimo, laikymo, darbo su tokiais dalykais bendrųjų sąlygų ar specialių taisyklių (pvz., neužrakina sei­fo su tokiais dalykais, palieka dokumentus be priežiūros ir pan.) ir dėl to paslaptį sužino pašalinis. Darbo uždaviniai: 1. atskleisti baudžiamosios teisės teorijoje išnagrinėto valstybės paslapties atskleidimo nusikaltimo sudėtį. 2. išanalizuoti valstybės paslapties atskleidimo nusikaltimo kvalifikavimo ypatumus; 3. ištirti teismų praktikoje nagrinėtas valstybės paslapties atskleidimo nusikaltimo atvejus. Darbo metodai – teorinės literatūros ir teismų praktikos sisteminės ir loginės analizės metodai, teisės aktų lingvistinė ir loginė analizė. 1. Nusikaltimų valstybei samprata ir rūšys Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies XVI skirsnio įvardyta „Nusikaltimai Lietuvos nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai. Valstybės paslapties atskleidimas (BK 125 str.). Informacijos, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, atskleidimas, jeigu tai padarė as­muo, kuriam ta informacija buvo patikėta arba kuris ją sužinojo ryšium su tarnyba arba su darbu, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų arba bauda su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą, arba užsiimti tam tikra veikla iki trejų metų (l d.). Ta pati veika, sukė­lusi sunkių padarinių - laisvės atėmimu iki aštuonerių metų (2 d.). Valstybės paslapčių subjektai, t. y. institucijos, disponuojančios tokia informacija, vadovaudamosi šiuo sąrašu, sudaro detalius valstybės paslap­čių, susijusių su jų veikla, sąrašus ir išduoda leidimus dirbti bei susipažinti su valstybės paslaptimis. Valstybės paslaptis gali būti at­skleista tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Tyčia gali būti tiesioginė ir netie­sioginė. Tačiau jeigu kaltininkas, tyčia atskleisdamas paslaptį pašaliniam, su­vokia, kad dėl to valstybės paslaptis taps žinoma užsienio valstybei, užsie­nio organizacijai ar jų agentūrai, veika sudaro itin pavojingą nusikaltimą vals­tybei - šnipinėjimą, valstybės išdavimą. 1 Neatsargaus valstybės paslapties at­skleidimo atveju kaltininkas tyčia ar dėl neatsargumo pažeidžia paslapčių sau­gojimo sąlygas ar taisykles arba nenumatė, kad dėl to paslaptį sužinos pašalinis asmuo, nors privalėjo ir galėjo tai numatyti (pvz., užmiršo užrakinti seifą), arba tokią galimybę numatė (pvz., kalbėjo slaptus dalykus telefonu, aptarinėjo viešoje vietoje su kolega), bet buvo įsitikinęs, kad šiuo atveju dėl tam tikrų aplinkybių tai neįvyks. Kai pašalinis asmuo sužino valstybės pa­slaptį iš asmens ar jo žinioje esančių slaptų dalykų be pastarojo kaltės, jam nepažeidus paslapties ar slaptų dalykų saugojimo sąlygų ir taisyklių, arba kai paslaptį pašalinis asmuo sužino ne dėl tų sąlygų ar taisyklių pažeidimo, aptariamojo nusikaltimo nėra. Sovietiniai įstatymai ir LSSR baudžiamasis ko­deksas nusikaltimais valstybei traktavo nemažai įvairių veikų, daugelis ku­rių iš esmės nėra nusikaltimai valstybei, nes jais kėsinamasi į kitus objektus.2 Pertvarkant dalį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso skirsnių, nuo 1995 m. įjuos buvo perkelta dalis „kitų valstybinių'': kontrabanda - į nusikaltimų ūkininkavimo tvarkai skirsnį, pinigų falsifikavimas ir operacijų su pinigais ar vertybiniais popieriais taisyklių pažeidimas - į nusikaitimų finansams skirsnį. Buvo pripažintas negaliojančiu 76 straipsnis, numatęs at­sakomybę už veiksmus, kuriais dezorganizuojamas pataisos įstaigų darbas (dabar - tai nusikaltimas teisingumui BK 303 str.), dekriminalizuotas nepranešimas apie valstybinius nusikaltimus (88 str.). 1999 metais priėmus Lietuvos Respubli­kos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą. Praradus, sunaikinus ar sugadinus dalyką, kurio turinys ar informacija apie kurį yra valstybės paslaptis, pirmuoju atveju sudaroma grėsmė, kad valsty­bės paslaptis gali būti atskleista, o kitais atvejais gali būti padaryta materia­linė ir kitokia žala valstybei. Pagrindinis objektas - valstybės saugumas. Praradus tokį dalyką, jis tampa nežinia kur esančiu ir susidaro galimybė pa­šaliniams asmenims, įskaitant žvalgybą, sužinoti valstybės paslaptį. Praradi­mo ir sunaikinimo bei sugadinimo atvejais valstybė dėl to gali patirti nema­žai žalos, ir ne tik materialinės. Nusikaltimo dalyku gali būti spausdinti, elek­troniniu būdu užfiksuoti, ranka rašyti dokumentai ir kiti materialūs daiktai ar dalykai, įstatymo nustatyta tvarka pripažinti valstybės paslaptimi ar su­teikiantys tokią informaciją. 2. Valstybes paslapties atskleidimo sudėties elementai 2.1.Objektas ir dalykas Šio nusikaltimo objektas yra valstybės saugumas. Atskleidus valstybės paslaptį asmeniui, kuris neįgaliotas jos žinoti, susidaro galimybė ją sužinoti ne tik užsienio žvalgybai ir tai gali padaryti žalos valstybės politikos, gyny­bos, teisėtvarkos, ekonomikos ir kitiems interesams, t. y. valstybės saugumui. Valstybės paslapties atskleidimo dalykas yra informacija. Tai ne bet kuri konfidenciali informacija, o tik svarbiausi valstybės politikos, gynybos, eko­nomikos ir kitų sferų duomenys, įstatymų nustatyta tvarka pripažinti valsty­bės paslaptimi. Informacijos, kuri gali būti pripažinta valstybės paslaptimi, sąrašas yra nustatytas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme. Tai, pvz., duo­menys apie valstybės materialinių išteklių rezervą; apie derybas su užsienio valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis (specialios instrukcijos, re­komendacijos, atmintinės, nurodymai diplomatams) ir sutartys iki jų pasira­šymo; apie valstybės gynybos ir valstybės sienos apsaugos planus; apie ope­ratyvinės veiklos subjektų operatyvinę veiklą, susijusią su žvalgyba ir kontržvalgyba; apie tam tikrus Lietuvos Respublikos topografinius žemėlapius ir kt. Valstybės paslapties atskleidimo dalyku įvardijami ir materialus dalykai - daiktai, jeigu jų turinys arba informacija apie juos yra valstybės paslaptis, iš jų tą paslaptį galima sužinoti, pvz., naujas ginklas.3 Valstybės paslapties atskleidimo dalyku įvardijami ir materialus dalykai - daiktai, jeigu jų turinys arba informacija apie juos yra valstybės paslaptis, iš jų tą paslaptį galima sužinoti, pvz., naujas ginklas. Valstybės paslapčių subjektai, t. y. institucijos, disponuojančios tokia informacija, vadovaudamosi šiuo sąrašu, sudaro detalius valstybės paslap­čių, susijusių su jų veikla, sąrašus ir išduoda leidimus dirbti bei susipažinti su valstybės paslaptimis. 2.2. Objektyviosios pusės požymiai Objektyviosios pusės požymiai. Valstybės paslaptis laikoma at­skleista, kai ją sužino bent vienas pašalinis asmuo. Pašaliniais laikomi visi asmenys, neturintys leidimo dirbti arba susipažinti su ta paslaptimi, t. y. ku­riems ta informacija ar tie dalykai nėra patikėti, įskaitant subjekto bendra­darbius, šeimos narius. Tai gali būti padaryta ir veikimu, ir neveikimu. Pa­slaptis atskleidžiama veikimu, kai atitinkama informacija pašaliniam asme­niui perduodama žodžiu, raštu, paskelbiama per informavimo priemones ir pan., arba parodant, perduodant dokumentus, daiktus ar kitus dalykus, ku­rių turinys ar informacija apie kuriuos yra valstybės paslaptis. Paslaptis at­skleidžiama neveikimu, kai subjektas nesilaiko valstybės paslapties ar daly­kų, esančių valstybės paslaptimi, saugojimo, naudojimo, laikymo, darbo su tokiais dalykais bendrųjų sąlygų ar specialių taisyklių (pvz., neužrakina sei­fo su tokiais dalykais, palieka dokumentus be priežiūros ir pan.) ir dėl to paslaptį sužino pašalinis.4 2.3.Subjektyviosios pusės požymiai Valstybės paslaptis gali būti at­skleista tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Tyčia gali būti tiesioginė ir netie­sioginė. Tačiau jeigu kaltininkas, tyčia atskleisdamas paslaptį pašaliniam, su­vokia, kad dėl to valstybės paslaptis taps žinoma užsienio valstybei, užsie­nio organizacijai ar jų agentūrai, veika sudaro itin pavojingą nusikaltimą vals­tybei - šnipinėjimą, valstybės išdavimą. Neatsargaus valstybės paslapties at­skleidimo atveju kaltininkas tyčia ar dėl neatsargumo pažeidžia paslapčių sau­gojimo sąlygas ar taisykles arba nenumatė, kad dėl to paslaptį sužinos pašalinis asmuo, nors privalėjo ir galėjo tai numatyti (pvz., užmiršo užrakinti seifą), arba tokią galimybę numatė (pvz., kalbėjo slaptus dalykus telefonu, aptarinėjo viešoje vietoje su kolega), bet buvo įsitikinęs, kad šiuo atveju dėl tam tikrų aplinkybių tai neįvyks. Kai pašalinis asmuo sužino valstybės pa­slaptį iš asmens ar jo žinioje esančių slaptų dalykų be pastarojo kaltės, jam nepažeidus paslapties ar slaptų dalykų saugojimo sąlygų ir taisyklių, arba kai paslaptį pašalinis asmuo sužino ne dėl tų sąlygų ar taisyklių pažeidimo, aptariamojo nusikaltimo nėra. Valstybės paslapties atskleidimo subjektas yra 16 metų asmuo, kuriam ta informacija (arba dalykai) buvo patikėti, jis ją žinojo, dalykus turėjo le­galiai, t.y. turėjo leidimą dirbti ar susipažinti su ja. Įstatyme nurodyta alter­natyva - „arba kuris ją sužinojo ryšium su tarnyba arba su darbu" reiškia, kad subjektu gali būti ir asmuo, kuris neturi leidimo nei dirbti, nei susipažinti su valstybės paslaptimi, tačiau ją sužinojo arba dalyką, sudarantį vals­tybės paslaptį, turėjo todėl, kad tarnauja tam tikroje įstaigoje ar dirba tam tikrą darbą. Pavyzdžiui, laikraščio korespondentui asmuo įteikė kasetę su įra­šu, sudarančiu valstybės paslaptį, o šis, žinodamas, kad tai valstybės paslaptis, tą įrašą perdavė į internetą. Toks asmuo valstybės paslaptį gali sužinoti at­sitiktinai arba neteisėtai veikdamas. Pvz., kurjeris, pagalbinis darbuotojas iš smalsumo susipažįsta su jam patikėto paketo turiniu, pasiklauso pokalbio ir pan. (nesant šnipinėjimo požymių). Tai gali būti kito asmens neatsargaus vals­tybės paslapties atskleidimo padarinys. Asmeniui, neturinčiam leidimo dirb­ti ir susipažinti su valstybės paslaptimi, valstybės paslapties atskleidimas gali būti inkriminuojamas su sąlyga, jog jis numatė, kad jo gautos ir kitam at­skleistos žinios yra valstybės paslaptis. 3. Kvalifikuojamieji valstybės paslapties atskleidimo požymiai Šį nusikaltimą kvalifikuoja sunkūs padariniai. Sunkiais padariniais lai­kytina tai, kad atskleistoji valstybės paslaptis tampa žinoma priešiškos vals­tybės žvalgybai, kad dėl paslapties atskleidimo tenka pertvarkyti programas, keisti planus, patiriama materialinių ar kitokių nuostolių. Teisėsaugos institucijoms nustačius ne­teisėto disponavimo valstybės paslaptimi faktą, pvz., kad asmuo renka in­formaciją, kuri yra valstybės paslaptis, kad asmuo, kuriam tokia informaci­ja nėra patikėta, ją atskleidžia, tačiau tokiose veikose nesant arba nepavy­kus įrodyti esant šnipinėjimo ar valstybės paslapties atskleidimo požymių, jos, nors ir sukelia pavojų valstybės saugumui, likdavo nebaudžiamos. 4. Valstybės paslapties atskleidimo atskyrimas nuo kitų nusikaltimų valstybei Neteisėtas disponavimas valstybės paslaptimi (BK 124 str.). Informa­cijos, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, pagrobimas, netei­sėtas rinkimas, pirkimas, laikymas, pardavimas ar kitoks platinimas, nesant šnipinėjimo ir valstybės paslapties atskleidimo požymių, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų arba bauda su atėmimu teisės eiti tam tikras pa­reigas, dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikta veikla iki penkerių metų, arba bauda. Neteisėto disponavimo valstybės paslaptimi objektas yra valstybės sau­gumas, nes valstybės paslaptimi disponuojant asmenims, neturintiems tokios teisės, susidaro realus pavojus, kad ją gali sužinoti dar platesnis asmenų ra­tas arba užsienio žvalgyba. Šio nusikaltimo dalykas yra analogiškas valsty­bės paslapties atskleidimo dalykui - informacija, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis bei materialus daiktai, kurių turinys arba informa­cija apie kuriuos yra valstybės paslaptis. Objektyviosios pusės požymiai. Neteisėtas disponavimas valsty­bės paslaptimi gali pasireikšti bet kuria 124 str. dispozicijoje įvardyta veika. Pagrobimas - tai, pvz., atitinkamo dokumento, kompiuterinio įrašo vagystė. Neteisėtas rinkimas - atitinkamo objekto fotografavimas, konfidencialaus po­kalbio pasiklausymas, įrašymas, atitinkamos informacijos pirkimas, įgijimas mainais, apgaulės būdu. Neteisėtas laikymas - daiktų, kurių turinys arba in­formacija apie kuriuos yra valstybės paslaptis, taip pat bet kuria forma už­fiksuotos informacijos, kuri yra valstybės paslaptis, turėjimas. 5 Platinimas -atitinkamos informacijos pardavimas, perdavimas, pranešimas kitam asme­niui, neturinčiam teisės ja disponuoti, paskelbimas - tokios informacijos pa­viešinimas bet kuria forma. Disponavimas yra neteisėtas visais atvejais, kai asmuo neturi legalaus, nustatyta tvarka išduoto jam leidimo dirbti ar susi­pažinti su ta valstybės paslaptimi, kuria disponuoja, o laikymo atveju ji nė­ra jam patikėta saugoti. Subjektyviosios pusės požymiai. Nusikaltimas padaromas tyčia -neteisėtai disponuojama valstybės paslaptimi suvokiant, žinant ar numatant, kad tai yra valstybės paslaptis, tačiau neturint tikslo pagrobiamą, neteisėtai ren­kamą, laikomą, platinamą informaciją perduoti užsienio valstybei, jos organi­zacijai ar jų atstovui. Esant tokiam tikslui, veika yra šnipinėjimas. Neteisėto disponavimo valstybės paslaptimi subjektas yra 16 metų pa­kaltinamas asmuo, neturintis leidimo dirbti ar susipažinti su disponuojama informacija, kuri yra valstybės paslaptis ir kuris ją sužinojo ar gavo ne ry­šium su savo tarnyba ar darbu. Valstybės paslapties praradimas (BK 126 str.). Praradimas arba sunaikinimas ar sugadinimas asmeniui patikėto do­kumento, gaminio ar kito dalyko, kurio turinys ar informacija apie kurį yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, baudžiamas bauda su atėmimu tei­sės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla, arba bauda. Objektyviosios pusės požymiai. Nusikaltimas padaromas pažei­dus dokumentų, gaminių ar kitų dalykų, kurių turinys ar informacija apie kuriuos yra valstybės paslaptis, bendrąsias ar specialias priežiūros taisykles, jeigu dėl to pažeidimo toks dalykas prarandamas, sunaikinamas arba suga­dinamas. Priežiūros taisyklių pažeidimas yra jų nesilaikymas. Pvz., dokumen­tai ar daiktai saugomi ne specialioje saugykloje, išduodami naudotis nesi­laikant nustatytos tvarkos ir pan. Pažeidimo padarinys - dalyko praradimas, sunaikinimas arba sugadinimas. Dalykas laikomas prarastu, kai jis tampa ne­žinia kur esančiu, lieka be priežiūros ir jį gali rasti, su juo susipažinti ir su­žinoti valstybės paslaptį pašalinis asmuo, t. y. valstybės paslaptis gali būti atskleista. Nustačius, kad taip prarasta valstybės paslaptis tapo žinoma pa­šaliniam asmeniui, veika traktuojama kaip sunkesnis nusikaitimas - valsty­bės paslapties atskleidimas (BK 25 str.). Dalykas laikomas sunaikintu, kai dėl jo priežiūros taisyklių pažeidimo jo nelieka - sudega, kitaip išnyksta, o sugadintu - kai jis pakinta taip, kad jo negalima naudoti.6 Subjektyviosios pusės požymiai. Aptariamojo dalyko priežiūros taisyklės gali būti pažeistos tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Dalyko prara­dimas, sunaikinimas ar sugadinimas suponuoja tik neatsargią kaltę - nusi­kalstamą pasitikėjimą arba nerūpestingumą. Padarinių atžvilgiu esant tyčiai veika dažniausiai turi kito, sunkesnio nusikaltimo - kenkimo, valstybės pa­slapties atskleidimo požymių. Šio nusikaltimo subjektas -tai asmuo, kurio žinioje yra dalykas, esan­tis valstybės paslaptimi, jam patikėtas dėl jo tarnybos ar darbo arba dėl to pas jį atsidūręs. Kai dalyką, esantį valstybės paslaptimi, tyčia ar dėl neat­sargumo sunaikina ar sugadina pašalinis asmuo, jam BK 126 str. negali būti inkriminuojamas. Piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais (BK 123 str.). Pareigūno, įga­lioto atstovauti Lietuvos Respublikai santykiuose su kita valstybe ar jos or­ganizacija, tyčinis atlikimas veiksmų, kurie prieštarauja Lietuvos Respubli­kos valstybės interesams ir kurie padarė ar galėjo padaryti didelės žalos Lietuvos Respublikai, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų ir bauda ar be jos, arba bauda. Lietu­vai atgavus nepriklausomybę, įgijus galimybę savarankiškai spręsti savo rei­kalus su užsieniu, įgalioti savo pareigūnus atstovauti Lietuvos Respublikai san­tykiuose su kitomis valstybėmis ir jų organizacijomis. Iš esmės BK 123 str. yra specialioji norma piktnaudžiavimo tarnyba, numatyto BK 285 str., atžvilgiu. Piktnaudžiavimo oficialiais įgaliojimais objektas yra valstybės saugu­mas. Pareigūno, kuris įgaliotas atstovauti valstybei santykiuose su kita vals­tybe ar kitos valstybės organizacija, piktnaudžiavimas tais įgaliojimais, jei­gu tas piktnaudžiavimas padaro ar bent galėjo padaryti didelės žalos Lietu­vos interesams, sudaro pavojų Lietuvos valstybei.7 Objektyviosios pusės požymiai. Tai -veiksmai, prieštaraujantys Lietuvos Respublikos valstybės interesams ir didelė žala arba tokios žalos galimybė, kaip tų veiksmų padarinys. Nusikaltimas gali būti padarytas tik veiksmais, prieštaraujančiais Lietuvos valstybės interesams. Tai gali būti la­bai įvairūs veiksmai, pvz., nepriimtinos, žalingos Lietuvos interesams sutar­ties pasirašymas, neteisingų duomenų pateikimas, nepagrįstas derybų nutrau­kimas, valstybės paslapties atskleidimas, kyšio priėmimas ir panašūs veiks­mai, kurie prieštarauja valstybės interesams. Kitas nusikaltimas, padarytas piktnaudžiaujant oficialiais įgaliojimais, pvz., kyšio priėmimas, inkriminuo­jamas savarankiškai, kaip sutaptis. Dėl tokių įgalioto pareigūno veiksmų vals­tybė patiria žalą - materialinę ar negautos naudos pavidalu, politinę, įvaiz­džio ar pan. arba, nors ir nepatyrė tokios žalos, jos buvo išvengta, tačiau buvo reali tikimybė tokiai žalai atsirasti. Abejotina įstatymo nuostata - šio nusikaltimo padarymą apriboti tik veiksmais, nes ir įgalioto pareigūno ne­veikimas, pareigų neatlikimas gali būti prieštaraujantis valstybės interesams bei galintis sukelti analogiškų padarinių. Tokiais atvejais tektų apsiriboti at­sakomybe už nusikaltimą valstybės tarnybai, inkriminuoti tarnybos pareigų neatlikimą (BK 288 str.). Tiek veiksmų žalingumas Lietuvos interesams, tiek didelė žala yra vertinamieji požymiai. Subjektyviosios pusės požymiai. Piktnaudžiavimas oficialiais įga­liojimais yra tyčinis nusikaltimas, ir tai nurodyta įstatyme. Vadinasi, subjek­tas suvokia, jog jis piktam naudoja savo įgaliojimus, kad atlieka veiksmus, kurie prieštarauja Lietuvos valstybės interesams, ir kad toks piktnaudžiavi­mas gali padaryti didelės žalos Lietuvos Respublikai. Tais atvejais, kai kal­tininkas siekia tokios žalos, veika sudaro itin pavojingą nusikaltimą valstybei. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 18 str. 3 d. 3 p. Klaipėdos rajono apylinkės teismo pirmininką dėl kai kurių BPK normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyrius konsultuoja: Kokioje bylos proceso stadijoje ir kokia tvarka teisėjas gali susipažinti su liudytojo ar nukentėjusiojo, kurio asmens tapatybę nustatantys duomenys įslaptinti, specialiu tardymo veiksmo protokolo priedu. Kai į teismą atsiunčiama baudžiamoji byla, atsiunčiamas ir vokas su specialiu tardymo veiksmo protokolo priedu. Teisme šis vokas laikomas atskirai nuo bylos. Teisėjas bet kuriuo proceso momentu turi teisę susipažinti su specialiu tardymo veiksmo protokolo priedu. Vokas būna užantspauduotas. Teisėjas, susipažinęs su dokumentu, voką vėl užantspauduoja.8 Jeigu yra reikiamas pagrindas susipažinti su specialiu tardymo veiksmo protokolo priedu sprendžiant kardomojo kalinimo (suėmimo) taikymo klausimą, teisėjas BPK 104-1 str. 4 d. nustatyta tvarka gali pavesti prokurorui per nustatytą laiką imtis priemonių pristatyti iš tardymo įstaigos į teismą voką su tardymo protokolo priedu. Teisėjas, susipažinęs su dokumentu ir padaręs atitinkamą atžymą, voką užantspauduoja ir grąžina tardymo įstaigai. Vokas siuntinėjamas laikantis dokumentų, turinčių valstybinę paslaptį, siuntimo taisyklių.9 5.Valstybės paslapties atskleidimo kvalifikavimas teismų praktikoje Dėl Seimo 2004 m. vasario 19 d. nutarime "Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą" išdėstyto paklausimo dėl išvados, ar Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai, kuriais jis sąmoningai leido Jurijui Borisovui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę, prieštarauja Konstitucijai, pateikimo. Seimas 2004 m. vasario 19 d. nutarime "Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą" išdėstytame paklausime prašo pateikti išvadą, ar Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai, kuriais jis sąmoningai leido Jurijui Borisovui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę, prieštarauja Konstitucijai. Specialiosios tyrimo komisijos 2004 m. vasario 19 d. išvadoje "Dėl siūlymo pradėti apkaltos procesą Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui", Konstituciniame Teisme gautoje kartu su pareiškėjo paklausimu - Seimo 2004 m. vasario 19 d. nutarimu "Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą", nurodoma, kad Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius M. Laurinkus 2003 m. kovo 16 d. Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui įteikė Jurijaus Borisovo pokalbių telefonu su A. Zatonskaja ir A. Potninu, Rusijos Federacijos kompanijos "Almax" darbuotojais, suvestines ir garso įrašus. Suvestinės buvo pažymėtos slaptumo žyma "Slaptai". M. Laurinkus Respublikos Prezidentą Rolandą Paksą informavo, kad Valstybės saugumo departamentas atlieka tyrimą Jurijaus Borisovo vadovaujamos bendrovės "Avia Baltika" atžvilgiu. Iš M. Laurinkaus Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui pateiktų pokalbių telefonu suvestinių buvo aišku, kad Jurijaus Borisovo pokalbiai telefonu yra kontroliuojami. M. Laurinkus 2003 m. kovo 17 d. vėl susitiko su Respublikos Prezidentu Rolandu Paksu ir jį supažindino su Jurijaus Borisovo ir A. Drakšo, UAB "Restako" direktoriaus, pokalbio telefonu, įvykusio 2003 m. kovo 16 d., santrauka. Seimo manymu, Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, 2003 m. kovo 17 d. susitikęs su Jurijumi Borisovu, sąmoningai leido šiam suprasti, kad yra vykdoma jo pokalbių telefonu kontrolė, kad teisėsaugos institucijos dėl jo atlieka tyrimą; šiais veiksmais Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme įtvirtintą valstybės paslapčių apsaugos principą, sulaužė duotą priesaiką ir pažeidė Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalį bei 82 straipsnio 1 dalį (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 8.39/11-202, Specialiosios tyrimo komisijos 2004 m. vasario 19 d. išvada "Dėl siūlymo pradėti apkaltos procesą Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui", 2.3, 2.4 punktai, p. 59-61). Respublikos Prezidento Rolando Pakso 2004 m. vasario 10 d. paaiškinimuose Specialiajai tyrimo komisijai teigiama, kad jis, būdamas Respublikos Prezidentu, neatskleidė jokios informacijos, sudarančios valstybės paslaptį, ir nesudarė prielaidų ja naudotis tretiesiems asmenims. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas taip pat nurodė, jog Jurijus Borisovas tai, kad prieš jį vykdomi operatyviniai veiksmai, žinojo nuo 1998 m. Respublikos Prezidento Rolando Pakso 2004 m. kovo 12 d. paaiškinimuose Konstituciniam Teismui teigiama, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, vykdydamas savo įgaliojimus, neatliko tokio veiksmo ar neveikimo, kuriuo būtų realizuotas "sąmoningas leidimas suprasti". Respublikos Prezidento Rolando Pakso atstovas advokatas G. Baublys Konstitucinio Teismo posėdyje paaiškino, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas jokiais veiksmais ir jokiais būdais nedavė pagrindo Jurijui Borisovui suprasti, kad yra atliekama jo pokalbių telefonu kontrolė. M. Laurinkus 2003 m. kovo 16 d. vakare nuvyko pas Respublikos Prezidentą Rolandą Paksą į namus. M. Laurinkus atvežė penkių Jurijaus Borisovo pokalbių telefonu su A. Zatonskaja ir A. Potninu suvestines, taip pat šių pokalbių garso įrašus ir techninę aparatūrą jiems išklausyti. Visos pokalbių suvestinės buvo pažymėtos slaptumo žyma "Slaptai" (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/19/ITT-202, liudytojo M. Laurinkaus apklausos Generalinėje prokuratūroje 2003 m. gruodžio 16 d. protokolas, p. 112-114; liudytojo M. Pabedinsko apklausos Generalinėje prokuratūroje 2004 m. vasario 6 d. protokolas, Konstituciniame Teisme gautas 2004 m. kovo 12 d., reg. Nr. 13B- 84). M. Laurinkus Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui įteikė šių telefoninių pokalbių suvestines ir garso įrašus (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/19/ITT-202, Valstybės saugumo departamento 2003 m. gruodžio 3 d. raštas Nr. (03)-18-414-766 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros vyriausiajam prokurorui A. Kliunkai, p. 115): 1) Jurijaus Borisovo 2003 m. kovo 1 d. 8 val. 17 min. pokalbio su A. Zatonskaja. Per šį pokalbį Jurijus Borisovas tarėsi su A. Zatonskaja dėl 2003 m. kovo 3 d. numatomo Jurijaus Borisovo vizito į Maskvą, pas A. Zatonskają (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/18/ITT-202, Valstybės saugumo departamento techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus 2003 m. lapkričio 12 d. protokolas Nr. 03- 19-1028/03, p. 131, telefoninis pokalbis Nr. 3 (rusų kalba), p. 139-141, vertimas į lietuvių kalbą, p. 30-31); 2) Jurijaus Borisovo 2003 m. kovo 4 d. 10 val. 43 min. pokalbio su A. Zatonskaja. Per šį pokalbį Jurijus Borisovas A. Zatonskajai pranešė, kad prieš pusvalandį jam skambino labai susijaudinęs Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas ir pasiūlė "netempti" iki šeštadienio, geriau anksčiau, trečiadienį. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas Jurijui Borisovui taip pat pasakęs: "Viskas gerai, nesijaudink, viską išspręsim" (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/18/ITT-202, Valstybės saugumo departamento techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus 2003 m. lapkričio 12 d. protokolas Nr. 03- 19-1028/03, p. 131, telefoninis pokalbis Nr. 4 (rusų kalba), p. 141-142, vertimas į lietuvių kalbą, p. 32); 3) Jurijaus Borisovo 2003 m. kovo 5 d. 10 val. 17 min. pokalbio su A. Zatonskaja. Per šį pokalbį Jurijus Borisovas A. Zatonskajai patarė, kaip šiai atsakinėti į Lietuvos žurnalistų klausimus. Jurijus Borisovas A. Zatonskajai taip pat pranešė, kad vakar, t. y. 2003 m. kovo 4 d., jis lankėsi Prezidentūroje, o šiandien, t. y. 2003 m. kovo 5 d., susitiks su Respublikos Prezidentu Rolandu Paksu, "bet ne ten, o pas jį dabar. Nes dabar jis aiškiai bijo važiuoti pas mane" (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/18/ITT-202, Valstybės saugumo departamento techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus 2003 m. lapkričio 12 d. protokolas Nr. 03-19-1028/03, p. 131, telefoninis pokalbis Nr. 5 (rusų kalba), p. 142-149, vertimas į lietuvių kalbą, p. 33-39); 4) Jurijaus Borisovo 2003 m. kovo 5 d. 10 val. 51 min. pokalbio su A. Potninu ir A. Zatonskaja. Per šį pokalbį buvo kalbama apie tai, kaip būtų galima sukompromituoti Dalią Kutraitę- Giedraitienę, sumažinti jos įtaką Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui, taip pat kaip būtų galima išlaikyti ir sustiprinti Jurijaus Borisovo įtaką Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui. Jurijus Borisovas taip pat sakė, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas "vėl išsigando - susitarėme susitikti pas mane, o dabar skambina

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!