Valstybės kandidatės į Europos Sąjungą (ES)

Europos Sąjunga jau pergyveno penkis plėtimosi etapus (1973, 1981, 1986, 1995 ir 2004 metais), o jos valstybių narių skaičius per tą laiką padidėjo nuo šešių iki dvidešimt penkių. Apėmęs 10 pakraščiuose esančių šalių, pradedant Estija ir baigiant salomis Malta ir Kipru pietuose, paskutinysis plėtros etapas buvo didžiausias ir pateikęs daugiausia iššūkių tiek naujosioms narėms, tiek pačiai ES. Įstojimas į Europos Sąjungą naujosioms narėms nereiškia pastangų ir reformų pabaigos.
Plėtimo procesas suteikė unikalią galimybę visiškai panaikinti dirbtinį visus šešiasdešimt metų egzistavusį Europos žemyno padalijimą į dvi dalis. Rinkos ekonomikai įsišaknijus Vidurio ir Rytų Europoje, žmonės jau gali naudotis narystės ES privalumais: laisvai judėti, studijuoti ir dirbti (su tam tikrais apribojimais, priklausomai nuo šalies), nepaisydami šalis skiriančių sienų, o verslas ir ekonomika įgavo papildomų impulsų. 500 milijonų žmonių vienijančios vidaus rinkos sukūrimas tiek ekonomine, tiek ir politine prasme yra naudingas visai Europai.
Darbo tikslas: aprašyti šalių kandidačių integraciją į Europos sąjungą.
Darbo objektas: Valstybės kandidatės į Europos Sąjungą.
4. Nustatyti Lietuvos gyventojų požiūrį į Europos Sąjungos plėtrą.
Atlikimo metodika: mokslinės literatūros analizė, statistinių duomenų analizė.
1. Europos sąjungos plėtros aspektai
Europos Sąjunga po savo susikūrimo keletą kartų sėkmingai plėtėsi priimdama naujus narius. Plėtros procesas nėra sustojęs ir ateityje planuojama priimti dar daugiau naujų narių. Nuolatinė Europos Sąjungos plėtra kelia vis daugiau klausimų dėl jos plėtros ribų - ar Europos Sąjunga turėtų apsiriboti geografine Europa, ar naujų narių priėmimas neparalyžiuos ir taip sudėtingo sprendimo priėmimo mechanizmo?
Paskutinis plėtros etapas, kai Europos Sąjunga prasiplėtė iki 25 narių pareikalavo ES institucijų reformų bei paskatino Europos Sąjungos Konstitucijos, kurią turi ratifikuoti visos šalys per 2005-2006 m., sudarymą.
Plėtros motyvai (Purlys V., 2003):
1. Ekonominės priežastys:
• Bendrosios ES rinkos, prekybos plėtra ir augimas,
• Rinkų bei eksporto plėtra,
• Galimybės keistis ištekliais (žmogiškaisiais, gamtos ištekliais bei kt.)
• Regiono konkurencingumo stiprinimas (Kinijos, JAV bei kitų esamų ir būsimų supervasltybių atžvilgiu).
2. Politiniai motyvai:
Vinstonas Čerčilis 1946 m. išskyrė šiuos pagrindinius motyvus:
• Santarvė:...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!