Valstybės iždo funkcijos: teisinis ir praktinis įvertinimas

Įvadas Teorinėje darbo dalyje siekta apibrėžti kas yra Valstybės iždas, išsiaiškinti jo paskirtį ir vaidmenį Lietuvos ekonomikoje, atliekamas funkcijas. Norint detaliau išanalizuoti Valstybės iždo paskirtį darbe trumpai aptarti ir jo formavimo įpatumus. Praktinė darbo dalis pradėta Lietuvos Valstybės iždo istorija, nes tokiu būdu lengviau suprasti kaip vystėsi ir keitėsi Valstybės iždo funkcijos bėgant laikui. Sekančiame etape buvo nagrinėjamas iždo valdymas ir pinigų srautų prognozavimas. Darbo tikslas – išanalizuoti Valstybės iždo funkcijas, įvertinti jų teisinį bei praktinį įgyvendinimą. Darbo uždaviniai: • išsiaiškinti Valstybės iždo paskirtį, jo formavimo principus bei funkcijas; • susipažinti, kaip valdomas Valstybės iždas ir kokie yra esamo valdymo teigiami bei neigiami aspektai. Darbo metu buvo susidurta su problema, jog internete daug senos informacijos, buvo sudėtinga atrasti naujausius duomenis apie Lietuvos Valstybės iždo įplaukas ir išlaidas. Rašant darbą pagrindiniai teorinės dalies literatūros šaltiniai buvo įvairūs įstatymai ir kiti norminiai aktai. Praktinėje dalyje rėmėmės straipsniais vadovėliuose. 1. Valstybės iždo paskirtis ir vaidmuo ekonomikoje Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymas įsigaliojo 1994 m. Remiantis 1995 m. priimtu įstatymu, valstybės iždas tai „Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valdoma sistema, kuri apima šios ministerijos valdomą valstybės iždo bendrąją sąskaitą Lietuvos banke ir sistemas, leidžiančias įgyvendinti valstybės iždo funkcijas <...>“ [1, 2 st.]. Valstybės iždo funkcijos yra šios: kaupti valstybės piniginius išteklius, juos kontroliuoti, atlikti apskaitą, atsiskaityti už juos, valstybės vardu pasirašyti vertybinius popierius, paskolų sutartis, investuoti ir kitaip grąžintinai naudoti valstybės pinigus, prognozuoti valstybės piniginių išteklių srautus. [1, 2 st.] Nagrinėjant valstybės finansų sistemą ekonominiu aspektu ją galima apibrėžti šiomis sąvokomis [2]: • valstybės pajamos – finansinių santykių dalis, susijusi su finansinių valstybės išteklių ir valstybinių įmonių formavimu; • valstybės išlaidos – finansinių santykių dalis, susijusi su valstybės centralizuotų1 ir decentralizuotų2 pajamų panaudojimu. Valstybės iždas yra formuojamas renkant mokesčius ir kitas įvairias rinkliavas, skolinantis pinigus, bei pinigų emisijos dėka. Kad ir kaip ten bebūtų svarbiausią vieta valstybės pajamų formavime užima mokesčių rinkimas. Antra vertus, mokesčiai atlieka ne tik fiskalinį, bet ir ekonominį ir socialinį vaidmenis. Svarbu paminėti, kad nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku valstybės iždas negauna pajamų, tuomet auga biudžeto deficitas, ribojamos ar net atimamos galimybės valstybei įgyvendinti savo uždavinius ir vykdyti funkcijas, svarbias jos piliečiams. Be to, vieniems ūkinės veiklos subjektams nemokant mokesčių, kiti jos subjektai – sąžiningi mokesčio mokėtojai atsiduria jiems nepalankioje padėtyje, pažeidžiami esminiai laisvosios rinkos, besiremiančios sąžininga konkurencija, principai. [3] Valstybė norėdama atlikti kuo daugiau funkcijų, turi disponuoti lėšomis, kurios būtų pakankamos išlaidoms finansuoti. Išlaidos turi garantuoti valstybinės sferos poreikių patenkinimą. Dėl šios priežasties valstybės išlaidų turinys yra susijęs ir su valstybės funkcijomis: ekonomine, socialine valdymo ir gynybine. Išlaidos sudaromos remiantis šiais principais: lėšų tikslinės paskirties, sunaudojamų išteklių negražintinumo, ekonomijos režimo laikymosi. Svarbu paminėti, kad valstybės išlaidos gali būti dvejopos – tiesioginės ir valstybinių įmonių, įstaigų, organizacijų išlaidos. [2] 2. Lietuvos valstybės iždo funkcijų teisinis įvertinimas Lietuvos valstybės iždo istorija sieka XIII a.–XIV a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės laikus tik tuomet reguliarias rinkliavas sudarė iš valstybės ir lauko bendruomenių renkami natūriniai mokesčiai. Pirmosios piniginės rinkliavos buvo įvestos XV a. Didžiojo kunigaiksčio Vytauto ir nors valstybės iždo pajamų ir išlaidų struktūra nėra iki galo ištirta ir nagrinėta, bet žinoma, jog tai viena seniausių valstybės institucijų. [4] Šiuo metu Lietuvoje galioja 2005 metais priimtas Lietuvos valstybės iždo įstatymas, kuriame valstybės iždas yra apibrėžtas sekančiai, jog tai „Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valdoma sistema, kuri apima šios ministerijos valdomą valstybės iždo bendrąją sąskaitą Lietuvos banke ir sistemas, leidžiančias įgyvendinti valstybės iždo funkcijas: kaupti valstybės iždo bendrojoje sąskaitoje valstybės piniginius išteklius ir juos išduoti, tvarkyti šių veiksmų apskaitą, atlikti kontrolę, rengti bei teikti atskaitomybę apie šiuos veiksmus, valdyti valstybės vardu prisiimtus įsipareigojimus išplatinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, prognozuoti valstybės piniginių išteklių srautus, investuoti ar kitaip grąžintinai naudoti laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius.“ [1, 2 str.] 2.1. Lietuvos valstybės iždo funkcijos Valstybės iždo funkcijų įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros, Lietuvos Respublikos valstybės skolos, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, atskirų valstybės pinigų fondų, šis ir kiti įstatymai, taip pat kiti teisės aktai, jei juose nustatyta valstybės iždo funkcijų įgyvendinimo tvarka. Lietuvos Respublikos finansų ministras, vadovaudamasis minėtais įstatymais ir kitais teisės aktais bei Vyriausybės patvirtintais valstybės piniginių išteklių naudojimo prioritetais, nustato taisykles, reglamentuojančias valstybės iždo procedūras, įskaitant atvejus, kai nevykdomas valstybės biudžetas. [1, 8 str.] Lietuvos valstybės iždas atlieka šias funkcijas [1, 7 str.]: 1. Valstybės piniginių išteklių kaupimas valstybės iždo bendrojoje sąskaitoje, lėšų, esančių šioje sąskaitoje, išdavimas ir racionalus naudojimas, šių procedūrų apskaita ir kontrolė. Valstybės biudžeto lėšos iš Valstybės iždo sąskaitos pervedamos į biudžetinės įstaigos sąskaitą banke tik išlaidoms, kurios daromos grynaisiais pinigais (atlyginimai, stipendijos, pašalpos, komandiruotės), užsienio valiuta, ir smulkioms išlaidoms. 2. Skolinimasis valstybės vardu. Valstybės iždas padeda Finansų ministerijai formuoti optimalią skolinimosi3 strategiją. 3. Valstybės vardu prisiimtų įsipareigojimų išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus valdymas. Lietuvoje skolimosi procese dalyvauja Lietuvos Respublikos Seimas, kuris priima skolos valdymą reglamentuojančius įstatymus ir sprendimus dėl turtinių įsipareigojimų. Vyriausybės teikimu, taip pat nustato valstybės skolinimosi limitus ir priima įstatymus bei kitus teisės aktus, vienaip ar kitaip veikiančius valstybės skolinimąsi. 4. Valstybės vardu sudaromų finansinių sandorių apskaita. 5. Informacijos apie valstybės piniginių išteklių sukaupimą ir išdavimą ir atskaitomybės rengimas bei teikimas. Grynųjų pinigų srautai prognozuojami – grynųjų pinigų srauto pagrindu, finansinės atskaitomybės projekcijomis. Palanki prognozė apie grynųjų pinigų poreikius ir išteklius leidžia iždininkui išnaudoti jam suteikiamas galimybes. Kitu atveju, valdytojas tegali reaguoti į esamas situacijas, bet ne jas valdyti. 6. Valstybės piniginių išteklių srautų prognozavimas. 7. Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių naudojimas ir investavimas. „Valstybės iždas atsako už parlamento patvirtinto biudžeto vykdymą. Patvirtintasis biudžetas yra biudžeto kontrolės pagrindas. Valstybės iždas ar ministerijos per metus gali perskirstyti lėšas, nepažeisdami parlamento patvirtintų pamatų, bet neturi teisės jų keisti. Kasdienėje veikloje valstybės iždas gali susidurti su laikinu fondų trūkumu. Tokiu atveju valstybės iždo vadovas, pasitaręs su suinteresuota ministerija, gali atidėti nebūtinas išlaidas, kol bus surasta pasiskolinti lėšų arba patobulinus pajamų surinkimą.“ [5, p.10] Valstybės iždas koordinuoja biudžetinių įstaigų lėšų poreikį ir apriboja bendrą poreikį, atsižvelgdama į deficito ir kreditų, patvirtintų parlamento, ribas. Ministerijoms turi teisę tvarkyti finansus kiekvienoje išlaidų proceso pakopoje: • Formuojant biudžetą. Šioje pakopoje ministerijos atlieka itin svarbų vaidmenį, nes siūlo detalius, joms pavaldžių biudžetinių įstaigų išlaidų planus pagal bendrus biudžeto „pamatus“. Galutiniai biudžeto projektai pateikiami po konsultacijų, rengiamų tarp kiekvienos ministerijos ir Finansų ministerijos. • Pasiūlymai planuojamoms išlaidoms ir paraiškoms apmokėti keliauja per konkrečias ministerijas. Ministerijos gali siūlyti valstybės iždui priimti, atidėti arba atmesti paraiškas. • Ministerijos ar biudžetiniai padaliniai gali visiškai nevaržomai išsirinkti sau tiekėjus ir pagal numatytą tvarką sudaryti su jais sandorius. Tačiau jie privalo informuoti valstybės iždą apie pasirinktus tiekėjus ir prisiimtus įsipareigojimus, kad valstybės iždas užtikrintų reikalingas lėšas ir jas pervestų. [5, p.11] 2.2. Lietuvos valstybės iždo formavimas Valstybės iždas yra formuojamas remiantis tam tikrais principais ir teorijomis. Būtų galima išskirti šiuos pagrindinius Valstybės iždo formavimo principus [5, p. 5]: 1. Iždo nulinio balanso depozitinė sąskaita (INBDS). Vyriausybės pajamos, gautos iš mokesčių ir kitokiais būdais, surenkamos per Iždo nulinio balanso depozitinės sąskaitos tinklą. Bankai, kuriuose atidarytos INBDS, įpareigojami kasdien šių sąskaitų pinigines lėšas pervesti į bendrą iždo sąskaitą. Vyriausybės pajamos, įneštos į paskirtą INBDS, pagal įstatymą tampa bendrą iždo sąskaitos dalimi, todėl tiesioginė informacija apie tokias pinigines lėšas prieinama tik Finansų ministerijai. Lietuvos iždas gali užtikrinti, kad visos Vyriausybės pajamos yra nedelsiant pervedamos į Vyriausybės sąskaitą. Šiuo būdu maksimaliai sumažėja Vyriausybės pajamų nutekėjimo galimybė ir užtikrinama, jog Vyriausybė gali disponuoti gautomis pajamomis iš karto po to, kai jos įnešamos, bet šių pajamų negalima naudoti be Seimo patvirtinimo, pareiškiamo vykdant biudžeto kontrolę. [5, p. 6-7] 2. Paraiškų apmokėjimo apdorojimo sistema. Biudžetines įstaigos Lietuvos iždo sistemoje turi individualias sąskaitas (paskyrimus iš biudžeto). Lietuvos iždas ir atskiros ministerijos per paraiškų apmokėjimo sistemą koordinuoja biudžetinių įstaigų fondų paraiškas. Paraiškas Lietuvos Respublikos finansų ministerijai pateikia valstybės institucijų, įstaigų ir kitų valstybės piniginius išteklius gaunančių subjektų, turinčių teisę naudoti šiuos išteklius, vadovai. Jas tvarko atskiros ministerijos ir Lietuvos iždas, siekiantys užtikrinti, kad siūlomi apmokėjimai atitiktų patvirtintą biudžetą ir nepažeistų biudžetinei įstaigai nustatytų limitų. Lietuvos iždas per bendrą iždo sąskaitą atlieka biudžetinių įstaigų prašomus apmokėjimus, atitinkančius biudžeto paskirstymą. [1, 4 str.] Valstybės iždas tvarko dviejų pagrindinių rūšių dokumentus: • apmokėjimo paraiškas, kurias pateikia biudžetinės įstaigos per savo ministerijas; • apmokėjimo pavedimus, kuriuos valstybes iždas išduoda savo banko sąskaitoje, kad lėšos būtų pervestos prekių ir paslaugų tiekėjams arba į biudžetinių įstaigų sąskaitas banke. [5, p.12] 3. Vieninga iždo sąskaita. Visos Vyriausybės grynųjų pinigų operacijos yra atliekamos per Vieningą iždo sąskaitą (VIS). Tai vienintelė Finansų ministerijos sąskaita, turima banke. Lietuvos iždas vykdo bankininko funkcijas visiems valstybiniams subjektams, finansuojamiems iš valstybės biudžeto. Biudžetinių įstaigų lėšos fiksuojamos Lietuvos iždo buhalterinėse knygose. Biudžetinės įstaigos turi teisę naudoti tiek valstybės iždo lėšų, kiek joms paskirta. Vyriausybinių agentūrų grynųjų pinigų sutelkimas į vieną sąskaitą padeda Lietuvos iždui veiksmingai tvarkyti grynuosius pinigus, naudingiausiomis sąlygomis skolintis, pelningiausiai investuoti laisvąsias lėšas. [5, p. 6] Įmokos į Valstybės iždo sąskaitą yra Teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų pajamų surenkamosiose (depozitinėse) sąskaitose valstybės biudžetui priskirti surinkti mokesčiai, Europos Sąjungos finansinės paramos lėšos, bei kitos įmokos ir rinkliavos, kurios kiekvieną dieną pervedamos į Valstybės iždo sąskaitą. Valstybės piniginiai, laikinai laisvi valstybės piniginiai ištekliai, valstybės pinigų fondai – valstybės iždo įmokos. Valstybės piniginius išteklius iš valstybės iždo bendrosios sąskaitos išduoda finansų ministro įgalioti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valstybės tarnautojai. [1, 4 str.] 4. Bendroji visus vyriausybinius sektorius apimanti sąskaitų sistema pasirinkta pagal bendrąją iždo didžiųjų buhalterijos knygų sistemą, remiasi detaliu ekonominiu ir funkciniu vyriausybinių finansinių operacijų klasifikavimu, atitinkančiu Tarptautinio valiutos fondo standartus ir plačiai naudojama Vakarų Europos šalyse. Joje galima užregistruoti pagrindinius pajamų ir išlaidų faktus: Pajamos: • Mokėjimų valstybei įvertinimas ir deklaravimas. • Mokesčių mokėtojų bei skolininkų pajamų įnešimas. • Pajamų gavimas Vyriausybėje. • Mokesčių mokėtojų pelno įrašymas į bylas. • Apmokestinimo pokyčiai, dėl kurių pinigai gali būti arba toliau įnešami, arba grąžinami. Išlaidos: • Lėšų asignavimas. • Lėšų paskirstymas arba paskyrimas. • Finansiniai įsipareigojimai. • Pristatymai. • Apmokėjimo paraiškų tvirtinimas. • Apmokėjimo pavedimų rengimas. • Apmokėjimas tiekėjams. Ši sąskaitų sistema: palengvina biudžeto kontrolę, nes toks pat klasifikavimas naudojamas biudžetui ir pajamų bei išlaidų operacijoms; didžioji buhalterinė knyga sudaroma pagal tokią pat klasifikavimo sistemą, nes biudžeto paskirstymas gali būti tiesiogiai susijęs su faktiškomis išlaidomis, esančiomis sąskaitose; vienoda klasifikavimo sistema palengvina krypčių analizę ir prognozavimo metodus; Vyriausybės finansinės būklės registravimas ir ataskaita yra vienoda visoms biudžetinėms organizacijoms. [5, p. 6] 5. Kompiuterizuota biudžeto finansavimo, apskaitos ir apmokėjimo sistema. Programinės sistemos pavadinimas – Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistema – atitinka jos turinį. Per šią sistemą atliekamos Lietuvos iždo operacijos. Žiūrint į ekonomiškai stiprias šalis, galima pastebėti, kad tokios mokslo srities kaip informacinės technologijos plėtojimasis per pastaruosius dešimtmečius įgavo didžiulį pagreitį. Tai įvyko dėl kelių priežasčių: didelių informacijos srautų, būtinybės juos valdyti, poreikio keistis informacija ir greitai jos gauti – ir blogos, ir geros, taip pat tai kintanti verslo kultūra; visiems tiems dalykams valdyti reikia naujų priemonių. Padedant Danijos Vyriausybei buvo sukurta kompiuterizuota biudžeto finansavimo, apskaitos ir apmokėjimo sistema. Buvo siekiama pritaikyti komercinės apskaitos paketą taip, kad būtų galima formuoti ir vykdyti biudžetą. Per ryšio priemones, skirtas duomenimis pasikeisti tarp įvairiuose organizaciniuose lygmenyse turimų duomenų bazių, ministerijos ir Lietuvos iždas gali naudotis informacija apie pajamas ir išlaidas net tuo metu, kai vykdomos banko operacijos. Elektroninis ryšys tarp Lietuvos iždo ir jo bankininko taip pat sudaro sąlygas greitai pervesti lėšas tiekėjams apmokėti. [5, p. 7] Tiesioginiai mokėjimai biudžetinių įstaigų tiekėjams atliekami ir biudžeto lėšos į biudžetinės įstaigos sąskaitą banke pervedamos per kompiuterizuotą Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemą pagal biudžetinių įstaigų pateiktas mokėjimo paraiškas atsižvelgiant į faktinį poreikį kiekvienai mokėjimo procedūrai atlikti, išskyrus smulkių išlaidų finansavimą. Kompiuterizuotos biudžeto sistemos finansavimo, apskaitos ir apmokėjimo sistema užtikrina greitą ir tikslų finansinių operacijų registravimą, taipogi duomenų, laikomų visuose organizacinės struktūros lygmenyse, nuoseklumą, biudžetinių įstaigų vadovybė, ministerijos ir Užsienio reikalų ministerija gali laiku gauti tikslius biudžeto ir apskaitos duomenis; sudaro sąlygas padaryti Vyriausybės finansines operacijas labiau atviras, pateikiant paskutinius, tikslius ir detalius duomenis išsamioje duomenų bazėje. Teisė naudotis tam tikromis šios duomenų bazės dalimis gali būti suteikiama visiems įstatyminiams naudotojams, patvirtintiems Vyriausybės ir Seimo. [5, p. 7] Šią sistemą, nustato įstatymas, valdo ir už valstybės finansinių reikalų tvarkymą atsako Lietuvos Respublikos finansų ministerija t. y. priklausomai nuo valstybės iždo bendrosios sistemos funkcijų jas vykdo atitinkami Finansų ministerijos struktūriniai padaliniai, pvz. valstybės piniginius išteklius kaupia valstybės iždo sąskaitoje, juos išduoda, apskaito šiuos procesus, atlieka vidaus auditą, naudoja pritaikant valstybės iždo procedūras, prognozuoja valstybės piniginių išteklių srautus, rengia ir teikia informaciją ir atskaitomybę apie valstybės piniginių išteklių sukaupimą ir išdavimą, investuoja laikinai laisvus valstybės išteklius ir panašiai Valstybės iždo departamentas, valstybės turtinius įsipareigojimus ir valstybės skolą valdo Skolos valdymo departamentas. [6, p.1] 3. Lietuvos valstybės iždo praktinis įvertinimas Pagrindinė demokratinės valstybės iždo valdymo būtinybė ir tikslas – mokesčių mokėtojai privalo žinoti ir gauti ataskaitą, kaip naudojami iš jų surinkti pinigai ir kaip jie tvarkomi bei kontroliuojami. „Valstybės iždas turi būti tvarkomas pelningai, todėl Lietuvoje pradėta diegti Valstybės iždo valdymo sistema. Gali būti du valstybės iždo valdymo būdai: centralizuotas ir decentralizuotas.Centralizuotas yra toks, kai asignavimų valdytojai pinigais gali disponuoti pagal limitą tik per iždo departamentą. Tam reikia ne tik sudėtingo kompiuterinio tinklo, apimančio visas institucijas, susijusias su valstybes iždo formavimu bei naudojimu (ministerijos, biudžetines organizacijos, bankai, fondai ir kt.), taip pat ir išsamiai parengtos instrukcijos. Decentralizuotai valstybes iždas valdomas prezidentinėse valstybėse, kai pagal čekius sumos nuskaitomos nuo sąskaitos be papildomo iždo departamento tvirtinimo. Pastaroji sistema galioja JAV. Lietuvoje iki priimant iždo įstatymą (1994 m.) iždas buvo valdomas decentralizuotai. Tačiau tokį valdymą buvo sunku kontroliuoti, nes susidarydavo prielaidos dideliems įsiskolinimams. Iždo įstatymas buvo pagrindas centralizuotam valstybės iždo modeliui įgyvendinti. Tai padėjo didinti fiskalinės politikos efektyvumą tvarkant sąskaitų likučius bei stiprinti fiskalinę drausmę. [5, p. 4] Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo pakeitimo įstatymo paskirtis ir tikslas – centralizuoti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus įsteigtų valstybės pinigų fondų lėšų ir kitų valstybės piniginių išteklių kaupimą ir apskaitą valstybės iždo sąskaitoje, išskyrus Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir savivaldybių biudžetų bei jų įsteigtų fondų lėšas. Įstatymas apibrėžia valstybės pinigų fondų steigėjų ir valdytojų pareigas bei atsakomybę už šių fondų lėšų kaupimą ir naudojimą lėšų centralizavimo valstybės iždo sąskaitoje sąlygomis ir nustato valstybės biudžeto asignavimų pervedimo į šiuos fondus tvarką. Įstatyme atsižvelgta į tai, kad minėti valstybės piniginiai ištekliai (įskaitant valstybės pinigų fondų lėšas) yra kaupiami valstybės iždo sąskaitoje. Tačiau pabrėžta, kad ir fondų centralizavimo sąlygomis šių fondų valdytojų pareigos kaupiant lėšas ir atsakomybė už šių lėšų teisėtą ir teisingą naudojimą išlieka tokios pat, kaip ir nustatytosios atitinkamų fondų nuostatose. O valstybės iždo sąskaita – tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos valdoma sąskaita banke, kurioje kaip tik ir laikomi valstybės piniginiai ištekliai. Įstatymas nustato, kad valstybės iždo sąskaita atidaroma Lietuvos banke, kuris yra Lietuvos Respublikos finansų ministerijos fiskalinis tarpininkas, užsiimantis veikla, susijusia su valstybės iždo sąskaitos aptarnavimu. [6, p.11] 3.1. Lietuvos valstybės iždo valdymas ir jo institucijos Nuo to, kaip tvarkomi ir valdomi valstybės finansai, didele dalimi priklauso ir fiskaliniai rezultatai. Valstybės iždui valdyti ir tvarkyti Vyriausybės finansiniams reikalams finansų ministras steigia Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės iždo departamentą su teritoriniais padaliniais. Valstybės iždo departamentą sudaro: • Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrius • Apskaitos ir atskaitomybės skyrius • Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius • Finansavimo skyrius • Finansų statistikos skyrius • Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius • Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų valdymo ir koordinavimo skyrius. Valstybės iždo departamentas teisės aktų nustatyta tvarka išduoda valstybės biudžeto ir kitas valstybės disponuojamas lėšas valstybės institucijoms, įstaigoms ir kitiems juridiniams asmenims; priima savivaldybių skolinių įsipareigojimų ataskaitas ir jas apibendrina; rengia informaciniu pranešimus apie valdžios sektoriaus skolą ir subsektorių deficitą ir apie valstybės skolos būklę. [7] Prie institucijų, susijusių su Valstybės iždo valdymu būtų galima priskirti Lietuvos Respublikos Finansų ministeriją, kuriai pagal įstatymą pavesta valdyti iždą; Lietuvos banką, kuriame yra bendroji iždo sąskaita ir iždo departamentą. Lietuvos Respublikos finansų ministerija, vadovaudamasi Valstybės iždo įstatymo 6 straipsniu ir kitais valstybės iždo valdymą reglamentuojančiais teisės aktais valdo Valstybės iždą ir atsako už jo valdymą. [1, 6 str.] Lietuvos Respublikos finansų ministerija turi teisę laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius investuoti ir laikinai (grąžintinai), t. y. kol šie ištekliai nenaudojami Lietuvos Respublikos valstybės biudžete patvirtintiems asignavimams pagal programas finansuoti, valstybės pinigų fondų veiklai, taip pat visiems su Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo ir kitų įstatymų įgyvendinimu atsirandantiems valstybės turtiniams įsipareigojimams vykdyti, naudoti finansų ministro nustatyta tvarka. [1, 11str.] Finansų ministras, vadovaudamasis Valstybės iždo įstatymu ir siekdamas, kad būtų efektyviau ir taupiau naudojami valstybės piniginiai ištekliai, pagreitėtų atsiskaitymai tarp biudžetinių įstaigų ir tiekėjų, kurie joms tiekia prekes, atlieka darbus ir teikia paslaugas, patvirtino Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos tvarką. Pagal ją Lietuvos Respublikos finansų ministerija perveda valstybės biudžeto lėšas, skirtas biudžetinių įstaigų valstybės biudžeto išlaidų sąmatoms vykdyti, iš Valstybės iždo sąskaitos tiesiogiai tiekėjams, kurie biudžetinėms įstaigoms tiekia prekes, atlieka darbus ir teikia paslaugas. Valstybės biudžeto lėšos iš Valstybės iždo sąskaitos pervedamos į biudžetinės įstaigos sąskaitą banke tik išlaidoms, kurios daromos grynaisiais pinigais. Tiesioginiai mokėjimai biudžetinių įstaigų tiekėjams atliekami ir biudžeto lėšos į biudžetinės įstaigos sąskaitą banke pervedamos per kompiuterizuotą Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemą pagal biudžetinių įstaigų pateiktas mokėjimo paraiškas atsižvelgiant į faktinį poreikį kiekvienai mokėjimo procedūrai atlikti, išskyrus smulkių išlaidų finansavimą. [1, 4str.] Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos finansų ministerijos fiskalinis tarpininkas, vykdantis veiklą, susijusią su Valstybės iždo sąskaitos tvarkymu. [1, 3 str.] Bankas atlikdamas valstybės iždo agento funkcijas gali: konsultuoti ir teikti pasiūlymus Vyriausybei finansų rinkos ir Valstybės iždo politikos klausimais, tvarkyti valstybės skolą, organizuoti Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) išleidimą, išpirkimą ir palūkanų už juos išmokėjimą, turi teisę atidaryti ir tvarkyti Lietuvos Respublikos iždo ir įstatymais ar nutarimais įsteigtų valstybės fondų sąskaitas litais ar (ir) užsienio valiuta. [8, 38-41str.] Lietuvos bankui draudžiama leisti pereikvoti lėšas sąskaitose ar teikti bet kuriuos kitus kreditus Europos Sąjungos institucijoms ar organams, Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių centrinėms vyriausybėms, regioninėms, vietos ar kitoms valstybinės valdžios ar valdymo įstaigoms, kitoms viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms arba valstybės ir savivaldybių įmonėms. Lietuvos bankui taip pat draudžiama tiesiogiai pirkti iš šių institucijų skolos priemones. Šie draudimai netaikomi valstybei ar viešosioms įstaigoms nuosavybės teise priklausančioms kredito įstaigoms, kurios Europos centrinio banko ir valstybių Europos Sąjungos narių nacionalinių centrinių bankų atsargų pasiūlos atžvilgiu vertinamos taip pat kaip ir privačios kredito įstaigos. Lietuvos bankas negali refinansuoti Europos Sąjungos, jos institucijų ir organų, valstybių Europos Sąjungos narių, kitų viešosios teisės subjektų ar kredito įstaigų šioje dalyje nurodytų teisės subjektų vardu prisiimtų finansinių įsipareigojimų, išskyrus atvejus, kai tokį refinansavimą numato Europos Sąjungos teisės aktai. [8, 37 str.] 3.2. Pinigų srautų prognozavimas Viena pagrindinių sistemų, būtinų šalies pinigų balansams valdyti, yra grynųjų pinigų srautų prognozavimo sistema. Tai yra centrinė ir standartinė bet kurio iždo dalis, ir dabar ji diegiama Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Iždo departamente. Valstybės piniginiai ištekliai laikomi Lietuvos banke atidarytoje Valstybės iždo sąskaitoje, jeigu atitinkami įstatymai nenustato kitaip jų sudaryti ir naudoti. Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos finansų ministerijos fiskalinis tarpininkas, vykdantis veiklą, susijusią su Valstybės iždo sąskaitos tvarkymu. [9] Bendrieji grynųjų pinigų valdymo tikslai yra planuoti, kontroliuoti ir valdyti likvidžiuosius išteklius. Toks valdymas sumažins nuostolių riziką ir padidins grynąsias pajamas tokiu būdu, kuris atitinka strateginius tikslus. Šie bendrieji tikslai padės atsirasti daugeliui smulkesniųjų tikslų. Pastaraisiais metais labai stipriai išaugo kompiuterizuotų grynųjų pinigų valdymo pritaikymas. Tokia priemonė yra sukurta, kad galima būtų padėti efektyviau planuoti, kontroliuoti ir valdyti likvidžiuosius išteklius. Turėtų būti racionalu manyti, kad šie produktai turi rinką ir tikimasi, kad jie duos finansinės naudos. Finansų ministras, vadovaudamasis valstybės iždo įstatymu ir kitais nurodytais įstatymais ir kitais teisės aktais bei Vyriausybės patvirtintais valstybės piniginių išteklių naudojimo prioritetais, nustato valstybės piniginių išteklių valdymo, jų kaupimo Valstybės iždo sąskaitoje, lėšų, esančių šioje sąskaitoje, išdavimo, šių procesų apskaitos ir vidaus audito, valstybės vardu sudaromų finansinių sandorių bei valstybės turtinių įsipareigojimų apskaitos, informacijos ir atskaitomybės apie valstybės piniginių išteklių sukaupimą ir išdavimą rengimo bei teikimo, valstybės piniginių išteklių srautų prognozavimo tvarką. [9] Piniginių įplaukų šaltiniai ir įmokos į Valstybės iždo sąskaitą yra Teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų pajamų surenkamosiose (depozitinėse) sąskaitose valstybės biudžetui priskirti surinkti mokesčiai, kitos įmokos ir rinkliavos kiekvieną dieną pervedami į Valstybės iždo sąskaitą (valstybės piniginiai, laikinai laisvi valstybės piniginiai ištekliai, valstybės pinigų fondai). Valstybės piniginius išteklius iš Valstybės iždo sąskaitos išduoda finansų ministro įgalioti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos darbuotojai pagal finansų ministro nustatyta tvarka patvirtintas mokėjimų paraiškas, kurias Lietuvos Respublikos finansų ministerijai pateikia valstybės įstaigų ir organizacijų bei ūkio subjektų vadovai, turintys teisę naudoti šiuos išteklius. Šiems vadovams, remiantis finansų ministro nustatyta tvarka ir nustatytu limitu, gali būti leista apmokėti už prekes ir paslaugas, taip pat išmokėti atlyginimus per banke esančias jų sąskaitas. Iždo departamente kuriama grynųjų pinigų prognozavimo sistema yra parengiamoji sistema, kuria bus naudojamasi iki to laiko, kol Iždas pradės funkcionuoti visiškai. Nepaisant to, ji sukurs struktūrą, reikalingą Lietuvos grynųjų pinigų trūkumams numatyti ir jiems šalinti labiau organizuotu būdu. Užuot reagavusi į faktinius trūkumus esant krizei, tokia išankstinio perspėjimo sistema leis Finansų ministerijai numatyti ir planuoti grynųjų pinigų trūkumus ir skolintis pagal planą, minimizuojant mokamas palūkanas. Dabar kuriama sistema kartu bus ir istorinių duomenų bazės, labai reikalingos efektyvioms prognozėms atlikti, pradžia. [9] Kol Lietuvos grynųjų pinigų prognozavimo sistema išsiplėtos į sudėtingą sistemą, apimančią pagrindinius grynųjų pinigų srautus, ši dabar dar kuriama sistema bus visiškai tinkama ir efektyvi. Nors išankstinė sistema gali parodyti, koks Iždo balansas būtų be finansavimo, ji jau dabar sukurta taip, kad nustatytų skolinimosi plano adekvatumą, nes gali pateikti grynųjų pinigų balansus po skolinimosi. Šios sistemos privalumas pasireiškia tada, kai norima finansuoti didelį grynųjų pinigų trūkumą ir reikia surengti daugiau nei vieną aukcioną su priimtina palūkanų norma.  Ši sistema bus viena iš pagrindinių valdymo priemonių tiems biudžeto pareigūnams, kurie atsakingi už lėšų skolinimąsi trūkumams padengti, ir pareigūnams, kurie rūpinasi Lietuvos finansine būkle, ypač tada, kai stengiamasi išspręsti nacionalines problemas, tokias kaip kuro, skirto šildymui, trūkumas. Kadangi grynųjų pinigų prognozavimo sistemos yra vertingos kaip finansinio valdymo įrankis, buvo nuspręsta pradėti diegti grynųjų pinigų prognozavimo sistemą prieš išplėtojant trumpalaikio investavimo sistemą, kurios paprastai reikia po to, kai atliktos grynųjų pinigų prognozės. Trumpalaikio investavimo sistema naudojamasi tada, kai priimtinos rizikos ribose norima maksimizuoti palūkanas, gaunamas už perteklių, liekantį nuo tos dienos veiklos išlaidų. Pagal Lietuvos Respublikos Valstybės skolos įstatymą valstybės skola apima vyriausybės skolinimąsi iš vidaus ir tarptautinių šaltinių, taip pat ir tokius potencialius įsipareigojimus kaip garantuotos paskolos, taip pat ir sutartis dėl neapmokėtų prekių bei paslaugų. Greta to fakto, kad garantuotos paskolos yra tik potencialus vyriausybės įsipareigojimas mokėti, garantuotų paskolų pasižadėjimų nevykdymas jau dalinai kompensuojamas iš „garantijų fondo“, į kurį mokami paskolos inicijavimo mokesčiai, skirti atlyginti garantuotų paskolų pasižadėjimų nevykdymą. Galutinis garantuotų paskolų įtraukimo rezultatas yra tas, kad valstybės skola, jeigu jos skaičiavimas paremtas įstatymu, yra perdedama. Numatomi garantuotų paskolų pasižadėjimų nevykdymai metams, viršijantys garantijų fondą, ir jų poveikis iždui turėtų būti numatomi, ir šis viršijimas turi būti įtraukiamas į grynųjų pinigų prognozavimo sistemą, tačiau bendra garantuotų paskolų suma neturi būti įskaitoma kaip valstybės skola. [9] Kiekvieną darbo dieną Lietuvos bankas apklausia komercinius bankus apie stambiausius tarpbankinius lėšų pervedimus ir dienos pabaigoje turi preliminarią informaciją, kiek surenkamosiose iždo sąskaitose bankuose sukaupta pinigų, kurie kitą dieną bus pervesti į bendrą iždo sąskaitą Lietuvos banke. Tokią informaciją kartu su Finansų ministerijos pateiktu išmokų planu kitos dienos rytą būtų galima paskelbti Lietuvos banko interneto puslapyje – tai sumažintų neapibrėžtumą ir padidintų visos bankų atsargų rinkos skaidrumą. [8, p. 16] Tačiau kol kas nuo 2000 m. lapkričio 13 d. kiekvieną darbo dieną iki 9 val. ryto Lietuvos banko interneto svetainėje skelbiamas bendras bankų atsargų dydis ir Lietuvos banko į apyvartą išleistų grynųjų pinigų kiekis praėjusios darbo dienos pabaigoje. [8, p. 13] Lietuvos bankas padidintų bankų atsargų rinkos skaidrumą ir sumažintų bankų atsargų bei palūkanų normų nepastovumą, jei kasdien skelbtų ne tik grynųjų pinigų kiekį, bet ir iždo pervedimų bei bazinės valiutos keitimo apimtis ir autonominių veiksnių prognozes. Remdamiesi šiais duomenimis, skaičiavimus galėtų atlikti ir patys bankai. Autonominių veiksnių prognozės, kad ir netikslios, rinkos dalyviams būtų labai naudingos, nes sumažintų neapibrėžtumą. Grynųjų pinigų kaitą bankų specialistai gali prognozuoti net geriau negu Lietuvos bankas, tačiau prognozuoti iždo pervedimus daugiau galimybių turi ir geriau tai atlikti gali Finansų ministerijos specialistai kartu su Lietuvos banko specialistais. [8, p. 27] Išvados Kiekviena valstybė, tam kad galėtų įgyvendinti atitinkamas funkcijas privalo disponuoti tam tikrais finansiniais ištekliais. Valstybės grynieji pinigai sudaro valstybės iždą. Visi valstybės piniginiai ištekliai laikomi Lietuvos banke atidarytoje Valstybės iždo bendroje sąskaitoje. Vienas pagrindinių valstybės iždo šaltinių – mokesčių mokėtojų pinigai. Todėl mokesčių mokėtojai turi teisę žinoti kaip naudojami iš jų surinkti pinigai. Tam, kad būtų galima užtikrinti efektyvų ir racionalų valstybės lėšų valdymą, naudojimą teisės aktuose nustatytiems tikslams įgyvendinti, buvo pradėta kurti valstybės iždo valdymo sistema. 1994 metais priimtas valstybės iždo įstatymas. Įstatymo paskirtis ir tikslas – centralizuoti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus įsteigtų valstybės pinigų fondų lėšų ir kitų valstybės piniginių išteklių kaupimą ir apskaitą valstybės iždo sąskaitoje. Apibendrinant, svarbiausios valstybės iždo funkcijos yra šios: • biudžeto vykdymas ir grynųjų pinigų tvarkymas; • apskaita ir Vyriausybės finansinių operacijų ataskaitos; • valstybės skolos, aktyvų ir sąlyginių įsipareigojimų tvarkymas; • Vyriausybinės apskaitos metodologijos, mokymo sistemų tobulinimas; • vidinis auditas. Už Valstybės iždo valdymą Lietuvoje įstatymiškai atsakinga Finansų ministerija. Valstybės iždui valdyti ir tvarkyti Vyriausybės finansiniams reikalams finansų ministras steigia Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės iždo departamentą su teritoriniais padaliniais. Prie daugelio iždo funkcijų įgyvendinimo bei deramo jo valdymo prisideda ir fiskalinis šios ministerijos tarpininkas Lietuvos bankas, vykdantis veiklą, susijusią su Valstybės iždo sąskaitos tvarkymu. Centralizavus Valstybės iždo valdymą, visos iždo sąskaitos iš komercinių bankų buvo perkeltos į centrinį Lietuvos banką, tačiau tarptautinė, o dabar – jau ir Lietuvos patirtis parodė, kad iždo lėšų laikymas centriniame banke destabilizuoja pinigų rinką ir trukdo centriniams bankams įgyvendinti pagrindinį tikslą, vykdant pinigų politikos operacijas ir užtikrinant sklandų pinigų rinkos veikimą. Todėl, atsižvelgiant į tai, jog esame Europos Sąjungos nariai ir turime tinkamai įgyvendinti Europos centrinio banko pinigų politiką, bei į kitus nagrinėtus aspektus, geriausia būtų kuo greičiau bendrą valstybės iždo sąskaitą grąžinti į komercinius bankus. Literatūra: 1. Lietuvos Respublikos Valstybės i-dp įstatymas [interaktyvus]. [žiūrėta 2008 10 19] http://www.skelbimas.lt/istatymai/valstybes_izdo_istatymas.htm 2. http://distance.ktu.lt/kursai/verslumas/finansu_valdymas_II/116991.html 3. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas 2004 m. balandžio 13 d. Vilnius. Nr. IX-2112 Valstybės žinios, 2004, Nr. 63. 4. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės iždas [interaktyvus]. [žiūrėta 2008 10 19] http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_Did%C5%BEiosios_kunigaik%C5%A1tyst%C4%97s_i%C5%BEdas 5. Martinaitytė E. Mokesčių mokėtojai turi žinoti, kaip naudojami jų pinigai // Sąskaityba. 1997. ISSN 1392-4842 6. Keiba P. Valstybės iždo įstatymas: paskirtis ir taikymas // Mokesčių žinios. 1999 birželis 14 -20 d. Nr. 24 (122). 7. Finansų ministerijos internetinės svetainės [interaktyvus]. [žiūrėta 2008 10 20]. Prieiga per Internetą: http://www.finmin.lt/c/portal/layout?p_l_id=PUB.1.54 8. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymas 2001 m. kovo13 d. Vilnius Nr.IX-205// Valstybės žinios. 2001, Nr. 28-890. 9. Valstybės iždo valdymas svetainės [interaktyvus]. [žiūrėta 2008 10 18]. Prieiga per Internetą: http://www.fmmc.lt/izdas/p1-2.htm

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!