Kiekviena moderni valstybė formaliai apibrėžia savo pilietiją, viešai pripažindama grupę asmenų savo nariais, o visus kitus laikydama nepiliečiais ir svetimšaliais. Apibūdinant pilietybę išreiškiamas asmens priklausymas valstybei. Dauguma autorių pilietybę apibūdina kaip objektyvų nuolatinį asmens teisinį ir politinį ryšį su konkrečia valstybe. Valstybė neegzistuoja be piliečių, pilietybė yra suverenios valstybės atributas. Pilietybė nėra vien formali teisės kategorija, ji visada neatsiejamai susijusi su suvereniteto, nacionalinio identiteto, politinės santvarkos, asmens teisių ir laisvių klausimais. Vadapalas rašo: ”pilietybė laikoma nuolatiniu teisiniu ryšiu, kuriuo asmuo susijęs su valstybe nepriklausomai nuo to , kur tas asmuo bebūtų”. A.Nemicko nuomone “pilietybė yra tam tikra politinė jungė tarp asmens ir valstybės, tiksliau tariant, abišalė piliečio ir valstybės pareigų bei teisių sąraizga”. Pažymėtina, kad teisės šaltiniuose pilietybė vieningai suprantama kaip nuolatinis teisinis ar politinis asmens ir valstybės ryšys.
Darbo tikslas: apžvelgti valstybės ir pilietybės santykį mūsų dienomis.
Visos valstybės apibrėžia, ką jos laiko savo piliečiais, o ką – ne, taip diferencijuodamos savo valstybės gyventojus. Pilietybė paprastai užtikrina tos šalies piliečiams „pilną narystę“ politiniame gyvenime, pasireiškiančia balsavimo teise šalies rinkimuose, teise steigti partijas, dažnai ir užimti atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje. Teigiama, kad jau tuo pilietybė, suteikdama vienokį „teisinių rinkinį“ piliečiams, formuoja tam tikros įtampos laukus tarp piliečių ir nepiliečių. Juolab, kad šių padėties skirtumų ribos paliečia tokias sritis, kaip balsavimą, profesiją, kartais – gyvenamosios vietos pasirinkimą, deportaciją.
Nagrinėjant Baltijos šalių pilietybės politikos ir teisės raidą po nepriklausomybės atkūrimo, pripažįstama, kad Lietuvos pilietybės instituto raida buvo mažiausiai atskirties dimensiją įgyvendinanti, palyginus su Latvija ir Estija. Nusakyti atskirties turinį ir ribas yra prieinamesnis uždavinys nei apibrėžti piliečių įsitraukimą į tos šalies gyenimą. Gerai sukurta demokratinės pilietybės koncepcija visada teiks didelę svarbą indiido teisėms. Pilietybė suprantama ne kaip grupių, bet kaip individų visuma. Individai veikia kaip piliečiai, kad jie savo interesų ir tikslų siekia remdamiesi bendrai priimtomis tarpusavio sąveikos taisyklėmis. Joms priklauso ir konfliktų tarp skirtingų...
Šį darbą sudaro 1492 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!