Valgymo kultūra Vokietijoje ir Lietuvoje: lyginamoji analizė

Anotacija Šiame straipsnyje pristatomi valgymo kultūros Vokietijoje ir Lietuvoje ypatumai. Aptanami šiose šalyse mėgstami patiekalai, pagrindimai valgymo kultūros aspektai įvairiuose šalių regionuose, analizuojami kultūrų savitumai ir sąsajos. Straipsnis suteiks informacijos apie valgymo kultūros savitumus Vokietijoje ir Lietuvoje, bus naudingas abiejų šalių gyventojų komunikacijai bei užsienio kalbas studijuojantiems studentams. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: valgymo kultūra, tradicinis patiekalas, tradicinis maistas. Tlie artiele "Eating Culture in Germany and Lithuania: comparative analysis" deals vvith the peculiarities of eating culture in Lithuania and Germanyand the favourite dishes of these countries. The artiele analyses cultural singularities and connections as well as main aspects of eating culture in variom regions of the countries. This artiele is supposed to provide Information about peculiarities of eating culture in Germany and Lithuania. It can be of great use for the communicalion of the inhabitants of both countries and also for the sludents who study foreign languages. KBYVVORDS: eating calture, traditional dish, traditional food. Įvadas Kiekviena tauta turi savitą kultūrą, kurią nulemia įvai­rūs veiksniai: natūrali aplinka, ekonomika, žemės ūkis ir pramonė, maisto paruošimo tradicijos, papročiai ir kita. Anksčiau tautos gyveno sėsliau, ir kiekvienas regionas turėjo savo tradicinius valgius, jų paruošimo būdus, val­gymo papročius. Valgymo kultūrai, ypač mitybai, yra būdingas papro­čių perimamumas - mes mielai valgome tuos patiekalus, kuriuos valgydavome vaikystėje. Valgymo kultūros sam­prata apima kulinarijos istoriją, valgymo ir maisto paruo­šimo tradicijas, patiekalų asortimentą, etiketą prie stalo. Straipsnyje apžvelgiama Vokietijos ir Lietuvos kuli­narijos istorija, pristatomi valgymo kultūros Vokietijoje ir Lietuvoje ypatumai, šiose šalyse populiarūs patiekalai; analizuojami kultūrų savitumai ir sąsajos, trumpai apibū­dinama valgymo kultūra įvairiuose šalių regionuose. Atliktas teorinis ir empirinis tyrimas apima šiuos val­gymo kultūros aspektus: valgymo kultūros vaidmuo Vo­kietijoje, Lietuvoje, respondento šeimoje; valgymo tradi­cijos, įpročiai; maisto produktų kategorijos; etiketas prie stalo; u'adiciniai ir mėgstami valgiai; kultūrų savitumai ir sąsajos. Straipsnis suteiks informacijos apie valgymo kultūros ypatumus Vokietijoje ir Lietuvoje, turės teigiamos įtakos susiformavusiems išankstiniams stereotipams, bus nau­dingas abiejų šalių gyventojų komunikacijai bei užsienio kalbas studijuojantiems studentams. Tyrimo objektas - valgymo kultūros Vokietijoje ir Lietuvoje ypatumai. Tyrimo tikslas - išanalizuoti valgymo kultūras Vokie­tijoje ir Lietuvoje ir nustatyti šių kultūrų savitumus ir sąsajas. Tyrimo uždaviniai: 1. Valgymo kultūros Vokietijoje ir Lietuvoje apžvalga. moji analizė. 3. Žinių apie Vokietiją ir Lietuvą gilinimas. Metodologinės nuostatos. Tyrimo metodologiją suda­ ro tokios pagrindinės dalys: tiriamosios aibės parinkimas ir imties nustatymas, tyrimo metodų parinkimas, klausi- mynų parengimas, tyrimo rezultatų analizė ir apibendrini­ mas, išvadų parengimas. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė; anketi­nė apklausa; lyginamoji analizė. Tiriamoji aibė yra jaunuoliai ir suaugusieji iš įvairių Lietuvos regionų. Tyrimo imtis yra 135 respondentai, pa­rinkti atsitiktiniu tikimybiniu būdu. 1. Valgymo kultūra Vokietijoje Vokietijoje daug dėmesio skiriama įvairių gyvenimo sričių kultūrai. Svarbią vietą užima valgymo kultūra, tu­rinti savą istoriją, tradicijas ir papročius. Apie tai išsa­mios informacijos galima rasti internete [8], Vokiečių valgymo kultūros ištakos siejamos su senai­siais romėnais. Maždaug apie 96,m. po Kristaus gimimo Reino kraštas ir teritorijos palei Moselio, Maino ir Duno­jaus upes priklausė romėnams. Jie pirmieji parašė apie vokiečių valgymo įpročius ir nurodė, kad vokiečių mai­stas labai paprastas. Tuo metu žmonės valgė daug mėsos. Iki viduramžių vokiečiai vertėsi gyvulininkyste ir maiti­nosi galvijų mėsa, pienu, sūriu. Žuvis ir paukštiena buvo taip pat mėgiama, tačiau javų produktai nebuvo populia­rūs. Iš romėnų Vokietijos gyventojai perėmė subtilius ir puikius, valgymo papročius. Didelę įtaką vokiečių mity­bos kultūrai turėjo krikščionybės išplitimas ir vienuolynų įkūrimas. Iš šio laikotarpio yra išlikę užrašų apie įvairių daržovių, vaisių, uogų ir žolelių auginimą. Renesanso laikotarpiu (14-16a.) vystėsi savimi pasiti­kinčių, ryžtingų, stambių žemvaldžių (dvarininkų) sluoksnis, o miestuose jau buvo turtingų pirklių. Šie pasiturin­tys vokiečiai maistą paskanindavo prieskoniais iš viso pa­saulio. Vėliau teigiamos įtakos papročiams turėjo gausus karai. Vokietijos žmonės daug ko išmoko iš savo kaimy­nų, ypač prancūzų. Manoma, kad šis periodas turėjo di­džiausią poveikj moderniajai vokiečių virtuvei. 18 a. pradžioje kavos, cukraus, ryžių ir bulvių nusi­pirkti galėjo sau leisti jau nemaža Vokietijos gyventojų dalis. Lig šiol tai buvo lik turtingųjų privilegija. Prasi­dėjus industrializacijai, išnyko skirtumas tarp neturtingų ir pasiturinčių žmonių, tačiau kai kas liko nepakitę ir šiandien - tradicinė meilė paprastam, tačiau sočiam mais­tui. Mūsų laikų valgymo kultūrai labai didelę įtaką turėjo greito maisto patiekalai (mėsainiai, dešrainiai, keptos dešrelės ir dešrelės su aštriu prieskonių mišiniu, pica). Įvairių Vokietijos regionų kulinarijos ypatumai. Val­gymo kultūra Vokietijoje nėra vienalytė. Kiekvienas re­gionas turi savitą kulinarijos istoriją tradicijas ir jim bū­dingus valgius. Analizuojant šiuo aspektu orientuojamasi į Vokietijos federacines žemes. Bavarija. Bavarijos virtuvę galima pavadinti valstie­tiška. Visoje Bavarijos žemėje labai mėgiama dešra, suris, pienas. Didelę vertę turi įdaryta kiaulės ir veršiuko krūtinė, rauginti kopūstai, kukuliai iš bandelės (batono), riestainiai, Bavarijos kiemas, troškinti makaronai, obuo­lių pyragas [9]. Pasaulyje išgarsėjusi kiaulės karka. Šven­tinis patiekalas - kiaulienos kepsnys. Svarbiausia, kad visi Bavarijos regiono valgiai yra labai skanus [5], Hesenas. Tradicinė Heseno virtuvė yra labai sudėtin­ga, nes šios žemės regionas ypač savitas. Visoje Heseno žemėje labai vertinama kiauliena. Mėgstamas kiaulienos patiekalas yra šoninė. Kiti tradiciniai valgiai yra dešros, varškė, kopūstai ir žolelių sriuba. Ši sriuba ir "žaliasis padažas" iš Heseno žemės paplito visoje Vokietijoje [5]. Saksonija. Saksonijos virtuvė yra dvejopa: valgoma arba labai daug patiekalų, arba labai mažai, Leipcigo daržovių garnyras iš žirnių, morkų, šparagų, žiedinių kopūstų ir briedžiukų tapo tradiciniu Vokietijos patiekalu. Iš Harco yra kilę labai skanūs sūrio ir dešros gaminiai. Saksoniją dar galima pavadinti kalėdiniu Vokietijos legionu. Šalyje ir už jos ribų žinomas Drezdeno kalėdinis meduolis. Ypatingu kalėdiniu patiekalu "devyneriopas" garsėja Rūdiniai kalnai ir Fogtlandas. Šis valgis, turįs atnešti laimę, susideda iš devynių patiekalų: keptos de­šros, virtų kukulių, raugintų kopūstų, salierų, lęšių sriu­bos ir kt. Baigus jį valgyti, geriamas mėlynių kompotas [10]. Tiuringija. Miškai ir derlingos vaisių bei daržovių auginimo sritys formuoja Tiūringijos virtuvę. Šiame re­gione labai vertinamos dešros, ypač kraujinė ir kepeninė. Vidurio Vokietijoje firminiu gaminiu laikoma Erfurto krašte gaminama Saliami. Joks kitas Vokietijos regionas neturi tiek grynos mėsos patiekalų. Bet kokiu metų laiku čia gausu mėsos ir maistingųjų padažų. Žinomas patie­kalas - Tiūringijos kukuliai iš bulvių. Gausu žvėrienos ir miško gėrybių. Niekur kitur nėra tokio didelio ir sotaus skardoje kepamo pyrago, paskaninto vaisiais ir sviestu. Svarbu prisivalgyti iki soties [5], Saksonija - Anhaltas. Šios federacinės žemės šiauri­nėje dalyje kulinarinės ypatybės panašios kaip kaimyni­nėse žemėse - Žemutinėje Saksonijoje ir Brandenburge, Savitoje Harco virtuvėje gausu įvairių žvėrienos patiekalų ir įvairių rūšių Harco sūrio [U]. Šioje žemėje svarbiau­sias prieskonis yra Barlauch, skoniu ir kvapu primenantis česnaką, tik daug sveikesnis. Saksonija - Anhaltas - žy­miausio vokiečių pyrago šakočio (Baumkuchen) gimtinė [5], Berlynas ir Brandenburgas. Čia mėgiami paprasti liaudiški patiekalai: daržovės ir vaisiai, ypač Šprėvaldo marinuoti agurkai, rauginti kopūstai ir kriaušės. Šprė­valdo virtuvė laikoma viena moderniausių Vokietijoje. Ji garsėja šviežiomis daržovėmis ir šviežiais žaliaisiais prieskoniais, kurie patiekalams suteikia ypatingą skonį [5], Brandenburge auginamos baltos, mažos Teltovo ro­putės ir krienai. Labai mėgiami valgiai yra Berlyno spur­gos, kotletas, baltoji dešra. Berlyno vištienos frikasė ir veršienos kepenys, ungurys su agurkų salotomis, lydekos patiekalai ir kt. (5], Meklenburgas - Priešakinė Pomeranija. Šios že­mės virtuvė yra riebi ir soti. B Riūgeno salos kilo sūris "Comembert", vadinamas "Salos sūriu". Gausu jūros ir ežerų žuvų, daržovių, galvijų ir laukinių žvėrių, mėsos, paukštienos. Regiono tradicinis patiekalas - kompotai prie mėsos ar dešros. Priešakinėje Pomeranijoje labai mėgiamos sriubos, bulvės ir žuvis. Tradiciniai valgiai - Pomeranijos žąsys ir Riūgenvaldo arbatinė dešra [5]. Slėzvigas - Holšteinas. Šios šiaurinės žemės virtuvei būdingas sotus maistas. Mėgstamiausias regiono patieka­las yra žali kopūstai su sūdyta, parūkyta mėsa, virta dešra ir kiaulienos sprandine arba daniška raudonoji kruopų ko­šė su skysta grietine. Ypač daug valgoma įvairios žuvies: silkė, Kylio šprotai, karpis, plekšnė. Desertas - vanilės ledai ir pupelių sriuba [12]. Žemutinė Saksonija. Tradicinis maistas pasižymi so­tumu ir labai geru skoniu. Tipiški priedai (garnyrai) -bulvės, žali kopūstai, šparagai. Mėgiamos žuvys -plekšnė, silkė, skumbrė, upėtakis, ungurys. Šiauriau mė­giama virta dešra, žvėriena arba laukinių paukščių mėsa. Už Vokietijos ribų yra žinoma Braunšveigo dešra. Prieš valgį šiame krašte paprastai patiekiama sriuba. Mėgiama vestuvių sriuba - mėsos sultinys, įvairios košės [5], Siaurės Reinas - Vestfalija. Šios žemės virtuvė rie-boka, saldi, šilta. Ypač vertinama žuvis. Be jautienos kepsnio, mėgstama marinuota arba kepta silkė su įvairiais priedais. Paskutinį šimtmetį lenkų ir Silezijos imigrantai atsivežė tirštą (riušienos sriubą ir vieno patiekalo pietus su mėsa ir raugintais kopūstais. Vestfalijoje mėgstamas riebus maistas: iš kiaulienos pagaminta kopūstinė dešra su žaliais kopūstais, stambiom pupom ir lašiniais, iš bul­vių, mielių, miltų, lašinių, pieno ir kiaušinių kepami tar­kuoti blynai [6]. Saras. Tradicinė virtuvė pasižymi labai gausiu ir įvai­riu maistu, bulvių patiekalais. Valgoma daug svogūnų, česnakų, pupelių ir kitų daržovių. Mėgiamas raugintų ko­pūstų garnyras, mėsos patiekalai, ypač kepti orkaitėje. Įvairios sriubos valgomos kartu su saldžiu vaisių pyragu [13]. Rehilandas - Pfalcas. Tradicinė šios žemės virtuvė iš dalies soti, taip pat aštresnė negu kituose Vokietijos re­gionuose. Būdinga įvairios dešros, kukuliai, krienų pada­žas, rauginti kopūstai, ruginės bandelės. Legendinėmis vadinamos keptos bulvės, dažnai patiekiamos su lašinių gabalėliais arba kepenine dešra. Mėgiamos virtos bulvės su varške, paskaninta svogūnais, kmynais, pipirais [14], Badenas - Viurtembergas. Šioje Vokietijos federaci­nėje žemėje labai mėgiamos sraigės, varlių šlaunelės, upės žuvys vyne ir grietinėje, stirnos nugarinė, šparagai, kiaulpienių salotos, švabiški kukuliai arba "leistiniai", kurie yra gaminami iš miltų, kiaušinių, vandens ir drus­kos. Švarcvaldo kulinarinės "įžymybės" yra kiauliena, la­šiniai, vyšnių tortas [6]. Dean Foster (2004), apibūdindamas valgymo kultūros Vokietijoje regioninius skirtumus, pažymi, kad vokiečių maistas yra įvairus, bet iš esmės gausūs valgiai ir sotus maistas padeda įveikti ilgą ir šaltą žiemą. Dešrelės, visų rūšių mėsa tiekiama su virtomis daržovėmis, bulvėmis ir makaronais. Daržovės yra tinkamai verdamos ar konser­vuojamos, marinuojamos ar rauginamos įvairiausiais bū­dais ir tiekiamos kaip gardūs patiekalai. Vokiečiai, ruoš­dami valgius, vartoja daug pieno produklų, grietinės, sviesto. Vokietijos federacinės žemės, nepaisant jų kulinarinio savitumo, turi nemažai bendrų bruožų. Visose federacinė­se žemėse mėgiama dešra, sūris, rauginti kopūstai. Popu­liariausios žuvys yra silkė, karpis, kylio šprotai, skumbrė, upėtakis, ungurys. Daugumoje regionų valgoma kiaulie­na. Populiari veršiena ir žvėriena. 2. Kulinarijos ypatumai Lietuvoje Lietuvių virtuvė yra palyginti kukli, tačiau pakanka­mai soti ir riebi. Taupiai naudojami prieskoniai. Daug pa­tiekalų paskaninami krapais. Beveik ant kiekvieno stalo galima rasti sriubos, bulvių, tešlos gaminių, mėsos ar žu­vies, taip pat daržovių [4]. Jau pusryčiams dažnai patie­kiamas šiltas maistas. Šiam valgymo laikui nėra būdingas marmeladas su bandele kaip Vokietijoje. Valgoma kiauši­nienė, sūris, žuvis, virti kiaušiniai, geriama kava arba arbata. Kompleksiniai pietūs susideda iš šalto užkandžio, sriubos, pagrindinio patiekalo ir deserto. Vakarienė labai panaši į valgytus pietus. Tipiški lietuviški valgiai: koldū­nai su mėsa, didžkukuliai su mėsos įdaru, karbonadas, šnicelis, šašlykas, kimšta višta, žuvis. Prie kiekvieno pa­tiekalo patiekiama duona [2J. Senovės lietuvių mityboje buvo svarbūs javai: mie­žiai, kviečiai, avižos, o svarbiausia, rugiai, kadangi iš jų buvo kepama duona [7j. Valgymo metu stalas tradiciškai buvo padengiamas linine staltiese. Pirmiausia ant jo buvo padedama duona, kuri laikyta šventa. Ji niekada nebuvo apverčiama kita puse, nes tai reikštų nepagarbą [1], Labai svarbios lietuvių virtuvėje yra bulvės, žinomos tik nuo 18a. Jau 19a. pradžioje paprastiems žmonėms jos atsto­davo duoną. Lietuviai išsiskiria vaišingumu. Lietuvos regioninės kulinarijos ypatybės. Analizuo­jant mokslinę literatūrą apie valgymo kultūros kulinarinį savitumą įvairiuose Lietuvos regionuose, buvo pastebėti šie bendrieji kulinarijos bruožai. Visoje Lietuvoje labai vertinamos bulvės. Žemaitijoje labai populiari bulvių ko­šė su mėsa arba šutintos bulvės. Aukštaitijoje mėgiamos bulvės su padažu. Mėgiamas valgis - bulviniai blynai su lašiniais ir rauginta grietine. Visur mėgiami miltų patie­kalai ir sriuba. Suvalkijoje ir Žemaitijoje ypač vertinamos košės. Vi­soje Lietuvoje vertinama mėsa, geriamas pienas su ban­delėmis ir bulvėmis. Valgymo kultūrų Vokietijoje Ir Lietuvoje sąsajos. Abiejų šalių valgymo kultūras sieja tie patys maisto pro duktai: mėsa, javai, daržovės, vaisiai, prieskoniai, žalu­mynai (žolelės), pieno produktai. Sąsajų atrandama taip pat ir lyginant skonio kokybę. Tai panašaus skonio ir su­dėties padažai, garnyrai, desertai, šalti užkandžiai. Paste­bimos abiejų kultūrų sąsajos ruošiant maistą. 3. Valgymo kultūros Vokietijoje ir Lietuvoje ypatumų tyrimas Tyrimas atliktas 2007- 2008 m. Lietuvoje. Anketinėje apklausoje dalyvavę respondentai įvertino šiuos valgymo kultūros aspektus: valgymo kultūrą Lietuvoje, Vokietijoje ir savo šeimoje; valgymo įpročius/ laiką; šeimos valgymo tradicijas, valgymą kartu, pigius maisto produktus, etike­tą, sveiką mitybą, maisto ruošimą; tradicinius patiekalus Vokietijoje; dažniausiai vartojamus maisto produktus. Respondentai išreiškė nuomonę apie valgymo kultūros vaidmenį Lietuvoje, Vokietijoje, savo šeimoje (1 pav.). 1 pav. Valgymo kultūros Lietuvoje, Vokietijoje ir šeimoje vertinimas Didžioji dalis respondentų mano, kad ir vokiečių, ir lietuvių šeimose daug dėmesio skiriama valgymo kultū­rai. Aukščiausiai buvo įvertinta valgymo kultūra Vokieti­joje. Ją teigiamai įvertino 87,03 proc. respondentų. Val­gymo kultūrą savo Šeimoje teigiamai įvertino 67,40 proc. respondentų, Jų nuomone, mažiausiai dėmesio valgymo kultūrai skiriama Lietuvoje. Pastarąją teigiamai įvertino lik 52,56 proc. respondentų. Respondentai apibūdino savo valgymo laiką (2 pav.). Pateikta diagrama parodo, kad pietus valgo 90,37 proc, tyrime dalyvaujančių asmenų. 85,92 proc. valgo vakarienę, 68,14 proc. pusryčiauja. Priešpiečius valgo 37,0 proc, o naktipiečius tik 17,77 proc. respondentų. Tyrimo metu buvo įvertinti šie valgymo kultūros aspeklai: Šeimos valgymo tradicijos, valgymas kartu, pi­gūs maisto produktai, etiketas, sveika mityba, maisto ruošimas (3 pav.). 3 pav. Valgymo kultūros aspektiį vertinimas * Šaltinis: sudaryta autorių Aukščiausiai vertinami šie aspektai; sveika mityba (57,03 proc), šeimos valgymo tradicijos (52,59 proc), valgymas kartu (51,11 proc), maisto ruošimas (51,11 proc). Mažiau svarbiais valgymo kultūros aspektais res­pondentai laiko etiketą (45,18 proc.) ir labai maža reik­šmė skiriama pigiems maisto produktams (10,37 proc). Anketinėje apklausoje buvo pateikti Vokietijoje gami­nami tradiciniai patiekalai: kiaulienos karka, balta dešra, lęšių tortas, Leipcigo daržovių garnyras, "kepeninis sū­ris''. Acheno meduolis su daug prieskonių, Švarcvaldo vyšnių tortas, meduolis. Respondentai pažymėjo jiems žinomus valgius (4 pav.). Respondentams geriausiai žinomi Šie patiekalai: vo­kiškas meduolis (64,40 proc), kiaulienos karka (64,44 proc), "kepeninės suris" (36,29 proc), Leipcigo daržovių garnyras (32,59 proc), balta dešra (27,40 proc), Švarcvaldo vyšnių tortas (27,40 proc). Iš pateiktų vienuolikos maisto produktų kategorijų išskiriamos penkios, kurioms respondentai teikia pirme­nybę (5 pav.). Iš pateiktų vienuolikos kategorijų daugiausia respon­dentų išskyrė Šias penkias kategorijas: mėsa (63,70 proc), daržovės (74,81 proc), vaisiai (73,33 proc), bul­ves (64,44 proc), pienas (57,33 proc), Daugumai tyrime dalyvavusių respondentų dar neteko pabuvoti Vokietijoje, todėl jų valgymo kultūros aspektų vertinimas gali būti susijęs su susiformavusiais išanksti­niais stereotipais. Išvados Atlikus teorinį ir empirinį valgymo kultūros Vokieti­joje ir Lietuvoje tyrimą ir išanalizavus jo rezultatus, gali­ma daryli šias išvadas: L Valgymo kultūra susijusi su regiono ir Šeimos tradicijomis. 2. Valgymo kultūrai yra būdinga papročių ir tradici­jų perimamumas ir tęstinumas. Tradicinis vokiškas maistas pasižymi paprastu­mu, tačiau jis gana sotus. Lietuviškas maistas yra palyginti kuklus, bet so­tus ir riebus. 5. Valgymo kultūras Vokietijoje ir Lietuvoje sieja tokie patys mėgiami maisto produktai (mėsa, ja­vai, daržovės, vaisiai, prieskoniai, žalumynai), skonio kokybė ir maisto ruošimo būdas. Straipsnis suteiks informacijos apie valgymo kultūros ypatumus Vokietijoje ir Lietuvoje, turės teigiamos įtakos susiformavusiems išankstiniams stereotipams, bus nau­dingas abiejų šalių gyventojų komunikacijai. Literatūra Aleksaitė I., Avižienis A., Bumblauskas A. Litauen: Faklen itnd Zahlen. Vilnius: Vilspa, 2000, 23-24 p. Btaszyk O. Pas neue Litauen. BerJin: Trescncr, 1992. 168 p. Foster D. Europos šalių etiketas. Vilnius: Algarvė, 2004, 103 p. SchaTer G. Litauen mit Kaliningrad. Marburburg: Verlag Peter Rump, 2003, 39 p. Scharfenberg H. Aus Deutschland Kūche. Bem: Hallwag Verlag, 1998,19-26 p., 28-31 p., 37-42 p., 48-50 p., 67-71 p., 83 p. Vokietija. Šalis prisistato. Hamburg: F. Reinecke Verlag, [s.a.J, 86-87p.,104p, |.interaktyvus] {žiūrėta: 2008-01-16):

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!