„Vakarų fronte nieko naujo“ aprašymas

Remarkas. „Vakarų fronte nieko naujo“ (1929 1. Apie autorių Erichas Marija Remarkas (Erich Maria Remarque) – vienas populiariausių XX amžiaus vokiečių rašytojų. Į literatūros istoriją jis įėjo pirmiausia kaip įtaigus prarastosios kartos likimo vaizduotojas. Remarkas priklauso rašytojų kartai, patyrusiai dramatiškus XX amžiaus istorinius įvykius: Pirmąjį pasaulinį karą, politinę ir ekonominę Veimaro respublikos krizę, fašistinį terorą, Antrąjį pasaulinį karą, sudėtingą pokarį. Visa, kas susiję su liūdnais ir tragiškais žmonių likimais, tapo svarbiausia Remarko kūrybos tema. Jis gimė Osnabriuke, Saksonijos žemėje Vokietijoje. Augo paprastoje darbininkų, katalikų šeimoje. Iš pradžių antras vardas buvo Paul (Erich Paul Remark), bet vėliau pasikeitė į Maria, motinos garbei. Būdamas paauglys rašė poemas, esė ir pradėjo romaną „Svajonės Kambarys“, kurį užbaigė 1920 m. 1916 m. dėl neišlaikyto egzamino buvo pašauktas į kariuomenę. Karo metu granatos skeveldrų sužeistas į koją, ranką ir į kaklą. Po karo 1919–1920 m. dirbo mokytoju, 1921–1924 m. laikraščių redaktoriumi. Kūrė reklaminius tekstus, komiksus laikraščiams ir žurnalams, pasirašydamas E. M. R. Žymiausias E. M. Remarko kūrinys yra „Vakarų fronte nieko naujo“ (1929), kuriame aprašė patirtus Pirmojo pasaulinio karo siaubus (pats rašytojas yra sakęs: ,,Mano knygoje visi įvykiai tikri ir išgyventi...“) Vėliau panašia tema išleido „Kelias atgal“ (1931 m.) ir „Trys draugai“ (1938 m.) 1938 metais Remarkui, kaip literatūriniam pasaulinio karo kareivių išdavikui, buvo atimta Vokietijos pilietybė, jis apšauktas žydu. Po šių įvykių E. M. Remarkas emigravo į JAV ir apsigyveno Niujorke. 1947 m. gavo JAV pilietybę. Protestuodamas prieš Hitlerio diktatūrą ir antrąjį pasaulinį karą parašė romanus „Mylėk savo artimą (1940 m.), Triumfo arka (1946 m.) ir Gyvenimo kibirkštis (1952 m.). Remarkas parašė 14 romanų (Paskutinis liko nebaigtas). Autoriaus romanų temos – meilė ir mirtis: žmogaus būties pagrindas. Jose skaitytojas sutinka pats save, išgalvoti veikėjai atrodo jam kaip jo paties svajonių, abejonių ir baimių atspindys. Pirmasis pasaulinis karas („Vakarų fronte nieko naujo“), Veimaro Respublikos drama („Kelias atgal“, „Trys draugai“, „Juodasis obeliskas“), tremtis („Mylėk savo artimą“, „Triumfo arka“, „Naktis Lisabonoje“, „Šešėliai rojuje). Kai paprašydavo jo pareikšti nuomonę, jis atsakydavo, jog viską, ką norėjęs pasakyti, pasakęs romanais. Jeigu jis nebūtų regėjęs siaubingų įvykių fronte, nebūtų sugebėjęs savo „karo“ romano parašyti taip, kaip parašė praėjus dešimčiai metų. Rašytojas mirė 1970 metų rugsėjo 25 dieną Šveicarijos mieste Lokarne. 2. Pagrindiniai veikėjai Pagrindiniai knygos veikėjai – Paulius Boimeris, Tjadenas, Miuleris ir Katčinskis. Jie visi jauni, turintys savo siekių ir svajonių. Tačiau žiaurus karas Vokietijoje šias svajas iš jų atėmė – visi jie privalėjo kautis fronte. Juos visus vienijo draugystė, tik šitaip jie nepalūžo, nors, kaip bebūtų gaila, vienas po kito kareiviai žūva. Paulius Boimeris toleruoja priešininkus, nes supranta, kad ir kitoje fronto pusėje jie nėra kalti, kad čia atsidūrė. Romano „Vakarų fronte nieko naujo“ pagrindinis veikėjas Paulius Boimeris, kaip ir kiti veikėjai, ilgisi būties pilnatvės, aukojasi dėl teisybės, draugystės ir meilės, stojiškai pakelia gyvenimo sunkumus. Tačiau nerealizuoja savo galimybių, tarsi išgyvena svetimą, primestą likimą, todėl pasiduoda rezignacijai, lieka liūdni ir vieniši. Pauliaus Boimerio paveikslas tampa „prarastosios kartos“ likimo simboliu. „Aš jaunas, man dvidešimt. Ir vis dėlto apie šį gyvenimą nežinau nieko, išskyrus neviltį, mirtį, baimę ir beprasmišką dirbtinumą virš sielvarto bedugnės“, – tai Pauliaus Boimerio testamentas. 3. Nagrinėjamos temos Įvairūs žmogaus tragiško likimo aspektai, gyvenimo vertės iškėlimas; karo grėsmė, įtampa ir baimė. Romanas „Vakarų fronte nieko naujo“ (1929), viena iškiliausių ir populiariausių XX a. pasaulinės literatūros viršūnių, laikomas bene išraiškingiausiu „prarastosios kartos“ rašytojų manifestu ir įtaigiausiu kūriniu apie karą ir jo beprasmybę. Paprastomis, natūraliomis ir lakoniškomis stilistinėmis priemonėmis Remarque‘as užčiuopė ir įprasmino pagrindinio herojaus Pauliaus Boimerio ir jo bendraamžių, atsidūrusių mirties akivaizdoje, dvasines būsenas, karo baimę, alkį, karo beprasmybę, žmogaus gyvybės nuvertinimą; „prarastosios kartos“ likimą; pasakojimas apie jaunus žmones, iš kurių žiaurus likimas atėmė ateities planus ir svajones. Karo žiaurumui ir beprasmybei nėra ribų. Jaunuolius iš šio košmaro gelbsti tik tvirta draugystė, kuri yra vienintelė atsvara visa naikinančiam karui. Tai knyga, pasakojanti apie mirtį, bet teigianti gyvenimą.  4. Kokios keliamos problemos? • Kokia žmogaus gyvybės kaina? • Kaip išgyventi karo beprasmybę? • Kodėl žmogaus jausmai tampa bereikšmiai ribinėje situacijoje? 5. Svarbiausi įvykiai Romane „Vakarų fronte nieko naujo“ atskleidžiami Pirmojo pasaulinio karo įvykiai. Pagrindinis veikėjas (ir pasakotojas) Paulas Boimeris priklauso karių grupei Vakarų fronte. Jis pasakoja, kaip įkvėptas patriotiškų mokytojo kalbų, jis su klasės bičiuliais užsirašo savanoriais ir tampa Vokietijos kariais Pirmajame pasauliniame kare. Jaunatviškas entuziazmas nubloškia nieko nenutuokiančius jaunuolius į tikrą karo mėsmalę. Jie bejėgiškai stebi, kaip kultūros ir progreso pasaulis, apie kurį buvo diskutuojama gimnazijų klasėse, griūva kartu su pirmu subombarduotu apkasu. Nežmoniškas kapralo Himelštoso muštras, pavojai fronto linijose, vienas po kito mūšio lauke krintantys likimo draugai yra dar besiformuojančių jaunuolių, tačiau jau kareivių, kasdienybė. Vaikinas apsako tai, ką jaučia karys, likęs lauke vienas, kaip jis reaguoja į bendražygių mirtį. Po trumpos viešnagės gimtinėje Boimeris supranta, kad išgyvenimai fronte jį pakeitė. Jis negali ir nesugeba apie savo žiaurią patirtį apkasuose papasakoti seseriai ir motinai. Grįžęs į frontą, Paulas sužeidžiamas skeveldros ir porą savaičių praleidžia karo ligoninėje. Pasveikęs greitai netenka savo draugų: Miulerio, Katčinskio, Tjadeno. Baigiantis karui, „....vieną iš tų dienų, kai visame fronte buvo taip ramu ir tylu, jog kariuomenės pranešimą sudarė tiktai vienas sakinys: „Vakarų fronte nieko naujo“ miršta ir pats jaunuolis. „Jo veidas buvo toks ramus, tarsi jis būtų buvęs beveik patenkintas, kad taip įvyko.“ 6. Kokiomis vertybėmis vadovaujasi pagrindiniai veikėjai? Pauliui išgyventi patiriamą siaubą padeda ištikimybė sau duotam pažadui kovoti prieš bet kokią neapykantos apraišką. Neapykantos, kuri įtraukia jaunus žmones į beprasmio žudymo ir mirties liūną. Tai karas, kuriame vienos kartos bendraamžiai kovoja vienas prieš kitą tik todėl, kad skiriasi jų uniformos ir antpečiai. Labiausiai jaunuoliai laukė neapčiuopiamo, nepaliečiamo, tačiau svarbiausio dalyko žmogaus gyvenime – taikos: „Jei išgirsčiau žodį „taika“ ir jei iš tikrųjų tai būtų tiesa, galėčiau padaryti ką nors neįsivaizduojamo – stačiai galva svaigsta nuo to žodžio“. Rašytojo plunksna atidžiai fiksuoja pasirinkimo momentus, kai tenka žudyti arba būti nužudytam. Karti ironija – karstų promenados kariams einant į mūšį ar dvigubo maisto davinio, kai pusę pulko sunaikina bombos. Citatos: „Mes matome žmones, kurie dar gyvi, nors jiems trūksta galvos, mes matome bėgančius kareivius, kuriems nutrauktos abiejų kojų pėdos,

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!