Erichas Marija Remarkas. Vakarų fronte nieko naujo. Analizė, santrauka

Vienas populiariausių XXa. vokiečių rašytojų. Įtaigus „prarastosios kartos“ likimo vaizduotojas. 1916 m. tapo karo savanoriu. Būdamas 18m, visai kaip ir Paulius Boimeris, pateko į I pas.karo frontą, buvo sužeistas.
• Miuleris- svajoja apie lengvatinius egzaminus. “Uraganinės ugnies metu jis kala fizikos dėsnius”.
• Stanislavas Katčinskis (Katas) - 40m.
• Valstietis Dėteringas- ilgisi namų, galvoja apie ūkį. Jei būtų taika, spėčiau grįžti į rugiapjūtę, pats šlykščiausias sumanymas yra vesti gyvulius į karo lauką- tokios mintys jam sukasi. Miršta norėdamas pribaigti sužeistą šunį.
Parašė per keletą savaičių. Vokiečių literatūroje pirmą kartą taip nuoširdžiai, atvirai, su tragizmo gaida pavaizdavo karą. Šis antimilitaristinis kūrinys yra sulaukęs kaltinimų, kad skleidžia neviltį, niekina patriotinius jausmus. Rašytojui, kaip išdavikui, 1938m. buvo atimta Vokietijos pilietybė, emigravo į JAV.
Karas atskleidžiamas kaip “prarastosios kartos” tragedija, istorija pasakojama įvardžiu “mes”. Veikėjus jungia “ta pati baimė ir tas pats gyvenimas” bei draugystė, kuri yra svarbiausia humaniškumo apraiška kare. Šį jausmą rašytojas įpatingai poetizuoja. Draugų balsai, išgirsti pavojaus valandą, Pauliui “brangesni už gyvenimą”. Karas matomas iš eilinio kareivio pozicijų ir tai sąlygoja emocinį romano turinį, tragizmą.
Viename interviu autorius aiškino, jog rašydamas romaną norėjo įveikti po karo apėmusią depresiją. Pokario metais keitė daug profesijų- buhalteris, žurnalistas, antkapių firmos agentas, vargonininkas, mokytojas, redakcijos darbuotojas- matyt, negalėjo rasti ramybės, prasmės. Jis teigia: “Karo šešėlis kybojo virš mūsų netgi tada, kada mes apie tai negalvodavome.” “Mes patys sau esame nereikalingi”- konstatuoja veikėjas Boimeris.
Jaunas savanoris kareivis Paulius Boimeris ir jo draugai, verčiami klasės auklėtojo Kantoreko, patenka į frontą. Auklėtojo asmenyje kritikuojamas paragaištingas to meto požiūris, propaguojantis karą kaip “kilniausią pareigą”. Jaučiamas priekaištas, jog vyrsenieji pasmerkė jaunus žmones karui, nors turėjo juos auklėti, ruošti gyvenimui, kultūros ir pažangos pasauliui.
Nors veikėjai ir mąsto apie tikruosius karo kaltininkus, spėdami, jog karo esmė yra pelnas, tačiau atsakymo, kaip jie kyla ir už ką kovoja rasti negali.
Gavęs atostogų ir parvykęs namo Paulius nebeįstengia domėtis savo mėgstamiausių knygų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!