Žmogiškumo apraiškos pagal Icchoko Mero „Lygiosios trunka akimirką“ ir Ericho Marijos Remarko „Vakarų fronte nieko naujo“

Žmogiškumas – tai prigimtinės, būdingos žmogui savybės, pagal kurias galime atskirti žmogų nuo kitų gyvų būtybių. Ir tai ne tik išorė, tai svarbiausios – vidinės žmogaus savybės, kurios turi įtakos jo elgesiui. Žmogų su pasauliu sujungia, suvienija ir pati su savim sutaiko tik meilė – aukščiausia žmogiškumo apraiška. Šiandien aš panagrinėsiu žmogiškumo apraiškas literatūros kūriniuose ir remsiuosi Icchoko Mero romanu „Lygiosios trunka akimirką“ bei Ericho Marijos Remarko kūriniu „Vakarų fronte nieko naujo“.
Pasiaukojimas – savybė, būdinga apatiškam sutvėrimui. Dėl brangaus žmogaus esame pasiryžę padaryti viską, todėl viena iš žmogiškumo apraiškų yra gebėjimas pasiaukoti. Ši apraiška yra nagrinėjama 1963 m. išleistame XX – XXI a. litvakų prozininko Icchoko Mero romane „Lygiosios trunka akimirką“. Kūrinyje nėra perteikiamas įprastos laimingos romantinės istorijos pavyzdys – veiksmas vyksta holokausto metu, Vilniaus gete, o veikėjų likimai kybo tarsi ant plauko. Ir vis dėlto, net ir tokiomis aplinkybėmis žmonės nepamiršta meilės bei vienas kito, priešingai – meilė padeda jiems išlikti. Pagrindinis romano veikėjas – septyniolikos metų jaunuolis Izaokas Lipmanas. Pačioje kūrinio pradžioje vaikinas sutinka gražuolę Esterą, kuri jam lyg Buzia iš „Giesmių giesmės“. Taip gimsta meilė iš pirmo žvilgsnio, kuriai, deja, nelemta gyvuoti amžinai, tačiau Izaokas pasiryžęs padaryti viską dėl žavios merginos. Vaikinas įrodo tai, kai susimąsto, kodėl gete yra draudžiamos gėlės. Jis pamato, kad Esterai reikia ramunės, todėl nusprendžia parnešti jai gėlių. Grįždamas iš darbo Izaokas surenka nedidelę puokštelę ir paslepia ją užantyje tikėdamasis, kad pavyks prasinešti į getą pro sargybinius. Deja, Šogeris pamato puokštelę ir liepia jaunuolį primušti rimbu. Nepaisant to, kiek kartų Izaoką primuša už bandymus prasinešti gėlių, vaikinas vis stengiasi pradžiuginti mylimąją. Galiausiai, Izaokui pavyksta įteikti gėles Esterai ir padaryti ją laimingą, kai geto gyventojai, užjausdami kiekvieną vakarą plakamą Izaoką, vieną vakarą grįždami iš darbų savo rankovėje parneša po vieną ramunę. Šioje knygoje, be abejo, yra ir daugiau žmogiškumo apraiškų, tai tik vienas epizodas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!