Vaižgantas. Gyvenimas ir kūryba

Juozas Tumas, pasirašinėjęs Vaižganto slapyvardžiu,- iškili asmenybė XX amžiaus pradžios lietuvių literatūroje ir kultūriniame gyvenime.
XX amžiaus antrajame ir trečiajame dešimtmetyje parašęs žymiausius kūrinius- „Pragiedrulius“, apysakas „Dėdės ir dėdienės“, „Nebylys“, apsakymą „Rimai ir Nerimai“,- Vaižgantas atsistojo į vieną gretą su geriausiais to meto prozininkais- A. Vienuoliu, V. Krėve. Bet Vaižgantas buvo kiek ankstesnės kartos žmogus. Jo asmenybė ir kūrybinė sąmonė subrendo tais laikais, kai lietuvių kultūros darbininkai svarstė iškart įvairiausius klausimus: grožinės literatūros, publicistikos, net politikos, istorijos ir kalbos mokslo. Reikšdamasis įvairiose srityse, Vaižgantas savo politinėmis pažiūromis atstovavo lietuvių buržuazijos interesams. Tik veiklos pradžioje jis buvo artimas klerikaliniam visuomenės sparnui, o vėliau suartėjo su liberaline buržuazija.
Kiekvienam žmogui giliausią atspaudą palieka tai, kas matyta ir suvokta vaikystėje. Apie pirmuosius savo gyvenimo metus Vaižgantas rašė: „Aš čia gyvenau gamtos padavimų įspūdžiais ir taikių žmonių meile. Tie veiksniai sudarė mano sielą, jais ir tegaliu save išaiškinti“.
Juozo Tumo vaikystė prabėgo Rytų Lietuvoje. Jis gimė 1869 m. rugsėjo 20 d. Maleišių kaime, Svėdasų valsčiuje (dabar Anykščių rajonas). Tėvai- Aniūpas ir Barbora Tumai, buvo jau pagyvenę žmonės (tėvas- 52, motina- 45 metų), susilaukę būrio vaikų. Bet augo tik sūnus Jonas ir dukterys Marjona, Ona ir Severja. Juozas buvo paskutinysis, dešimtasis.
Neilgai namuose išbuvo ir kitos dvi seserys. Ona, devyniolikmetė, ištekėjo už Tado Indrelės netoli Kamajų. Ji, atrodo, vienintelė šeimoje mokėjo skaityti. Šios sesers, pergyvenusios „visą motinos skausmų gamą“, Vaižgantas negalėjo prisiminti „be širdį šaldančio išgąsčio“. Onos sūnūs už dalyvavimą 1905 metų revoliucijoje buvo ištremti ir žuvo. Jauniausioji sesuo Severja nutekėjo į gretimą Kunigiškių kaimą. „Skaistaveidė riebulė“, energinga ir linksma, gausios šeimos motina, ji irgi prityrė skaudžių nelaimių: anksti liko našlė (vyras Liudas Mieginis žuvo, pasibaidžius arkliui), greitąja džiova mirė sūnus (tai paskatino Vaižgantą rašyti apysaką „Ar jau medžiai sprogsta?“). Būdama beraštė, Severja vertė vaikus jai garsiai skaityti, domėjosi politika ir kultūra. Ji padėjo ir broliui Juozui eiti mokslus,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!