Vaisinės muselės elgsenos genetika

Suprantama, kad genai yra svarbūs organizmų psichologijai, morfologijai ir biochemijai, bet kad jie taip pat prisideda ir prie individualių elgsenos skirtumų atrodė šokiruojantis dalykas. Tačiau mokslininkų siekis suprasti ryšį tarp genų ir individo elgsenos paskatino atsirasti daugybę mokslinių tyrimų, kurie teikė daug informacijos ir buvo itin produktyvūs per pastaruosius dešimtmečius. Šių tyrimų centre – vaisinė muselė Drosophila melanogaster. 1961 metais Ron Konopka ir Seymour Benzer parašė straipsnį „Drosophila melanogaster laikrodžio mutantai“ ( „Clock mutants of Drosophila melanogaster“ ), kuris buvo pirmasis leidinys apie genų mutacijas, kurios paveikia gyvūnų elgseną ( šiuo atveju apie Drosophilos melanogaster biologinį laikrodį ). Vėliau atsirado daugybė Drosophilos melanogaster genų tyrimų: kaip genai įtakoja maitinimosi tipą, paros ritmą, piršimąsi ir kitus.
2. „Sėslieji“ (angl. „sitters“) – maitinosi vienoje vietoje ir daug nekeliavo.
M.Sokolowski vėliau nustatė, kad šis „bimodalinis“ elgesio būdas tęsėsi kai lervos virto suaugėliaisir buvo būdingas ir laukinėms Drosophila populiacijoms, ne tik jų laboratorinėse kolonijose. Po tolesnių tyrimo metų, ji parodė, kad toks elgesys kontroliuojamas vienintelio geno, pavadinto for (angl. „foraging“ – „maisto ieškojimas“). Egzistuoja du šio geno aleliai, kurių paplitimas yra maždaug vienodas, tai reiškia, kad for yra polimorfiškas.
1. forR, dominuojantis požymis, o fors, recesyvusis požymis.
2. Apie 70% natūraliose populiacijose gyvenančių muselių yra „klajokliai“. Jie būna arba homozigotiniai, forR, arba heterozigotiniai (forR/fors).
3. „Sėslieji“ sudaro 30% natūraliose populiacijose gyvenančių muselių yra homozigotiniai fors.
Abu aleliai koduoja baltymą PKG (baltymų kinazę G). Šis baltymas fosforilina savo taikinio baltymus, kai tik jį aktyvuoja antrinis informacijos pernešėjas cGMP, kuris išsiskiria muselėms ieškant maisto, t.y. išalkus. Skirtumas tarp alelių yra tas, kad forR užkoduotas baltymas yra aktyvesnis už fors alelio koduojamą baltymą. M.Sokolowski ir jos kolegos sugebėjo įterpti forR DNR į sėsliuosius individus, ir jie tapo „klajokliais“.
Šis polimorfizmas leidžia populiacijai prisitaikyti prie nuolat kintančių sąlygų. Šis požymis, nors ir parentas genetiškai, yra pakankamai plastiškas ir gali kisti priklausomai nuo aplinkos, kurioje gyvena...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!