Vaiko žindymas

Turėtume didžiuotis: “Žinduoliai, kuriems priklauso ir žmogus, yra aukščiausios organizacijos Žemėje gyvūnai.
Visiems žinduoliams bendras požymis yra pieno liaukos, kurios tam tikrą laiką yra vienintelis jauniklių maistas.
Seniausi žmonijos istorijos liudytojai - archeologiniai radiniai. Motinystės deivių, žindančių kūdikius, statulėlės byloja, jog žindymas buvo labai gerbiamas. Didžiosios pasaulio religijos taip pat skatino žindyti. Talmude parašyta, jog žydų kūdikiai turi būti maitinami iš krūties mažiausiai 24 mėnesius. Biblija sako, kad žindyti savo vaiką yra šventa motinos pareiga, kuriai turi būti suteikta pirmenybė prieš visas kitas priedermes. Spartos laikais moteris, net jei ji buvo karaliaus žmona, privalėjo žindyti vyriausiąjį sūnų. Antrasis karalius, Temistės sūnus, paveldėjo Spartos karalystę tik todėl, kad jis buvo žindytas savo motinos pienu. Vyriausias sūnus buvo žindytas svetimos moters ir todėl buvo atmestas.
Ilgainiui Europoje vis daugėjo tokių motinų, kurios „negalėjo“ pačios maitinti; mat joms neleido „visuomeninė padėtis“: karalienės, bajorės ir šiaip poniutės. Aukštuomenę mėgdžiojo vidutiniokai, irgi samdydami savo vaikams žindyves iš vargingesniojo sluoksnio. Formavosi nuostata, jog žindyti pridera tik prastuomenės moterims.
Iki 19 amžiaus dauguma kūdikių buvo žindomi. Iš esmės ir nebuvo tokios problemos kaip „motinos pieno trūkumas“, nes jei motina sunkiai sirgdavo ar net numirdavo, kita moteris žindydavo jos kūdikį. Klausimas buvo labiau „filosofinis“: kam žindyti pridera, o kam ne? Tačiau „industrinės revoliucijos“ epochoje jauni žmonės ėmė masiškai plūsti į pramoninius miestus. Palikę gimtąsias vietas ir gimines, jie atitrūko ne tik nuo senųjų tradicijų, bet ir nuo vyresniosios kartos paramos. Darbininkų gyvenimas toli gražu nebuvo lengvas. Greitai silpdavo ne tik sveikata, bet ir moralė. Sparčiai daugėjo našlaičių ir kūdikių pamestinukų. Pirmosiose jų prieglaudose dar būdavo samdomų žindyvių, bet ilgainiui tai darėsi per brangu ir vis daugiau globotinių imta maitinti dirbtinai, karvės pienu. Pavyzdžiui, Paryžiuje 19 a. pabaigoje bendras kūdikių mirtingumas buvo 28 iš 100 gimusių, o daugelyje našlaičių prieglaudų jis siekė beveik arba net ir visus 100 procentų. Štai šitiems nelaimėliams tikrai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!