Vaiko socializacijos teorija

Nagrinėjant žodžio “socializacija” etimologiją išaiškėja, jog tai iš senosios lotynų kalbos kilęs terminas – socialis – reiškiantis/nurodantis į bendruomeniškumą[i]. Kaip toliau teigiama, tai žmogaus vystymasis per visą jo gyvenimą įsisavinant ir perteikiant kultūrą to regiono, kuriam jis priklauso. Terminas “socializacija” yra perimtas iš politinės ekonomikos; kaip žmogaus vystymąsi nurodantis procesas, imtas vartoti tik XIX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje. Amerikiečių sociologas F.G. Hidings savo knygoje “Socializacijos teorija” (1887) kaip tik ir turėjo beveik tą pačią šio reiškinio prasmę, atitinkančią šių dienų apibrėžimui.
Daugelio tyrinėtojų nuomone, socializacija eina kartu su internalizacija ir yra apibrėžiama kaip procesas, kurio metu išmokstame tapti visuomenės nariais tiek internalizuodami visuomenės normas ir vertybes, tiek mokydamiesi atlikti savo socialinius vaidmenis. Socializacija – jau vaikystėje prasidedantis procesas, kurio metu asmuo tampa visuomenės nariu, perima jos normas, papročius, įstatymus bei gyvenimo būdą.
Lietuvių psichologai ir pedagogai – A. Suslavičius (1995), T. Stulpinas (1995), A. Juodaitytė (2002), L. Jovaiša (1993), G. Kvieskienė (2000), I. Leliūgienė (1997), J. Vaitkevičius (1995) ir kt. asmenybės socializaciją tapatina su socialiniu brendimu, vykstančiu veikiant grupei, kai formuojasi žmogaus pasaulėžiūra, charakterio ypatybės bei adaptuojamasi supančių žmonių bendrijoje. Tik bendraudami (kontaktuodami) žmonės pažįsta vieni kitus ir pasiekia socialinę vienovę, o svarbiausias bendravimo tikslas – teisingai suprasti kitą žmogų, todėl socialinius žmonių santykius nustato tarpasmeniniai santykiai. Pasak G. Kvieskienės, socializacija – visuomenės kultūros perteikimas vaikams ir kitiems asmenims, siekiant, kad jie sėkmingai įsilietų į visuomenę; tai lėtas ir nuolatinis individualus įprasto visuomenės mąstymo, vertybių, elgsenos perėmimas.
J. Ruškus (2000) mokyklinę socializaciją apibrėžia kaip visuminį vaiko paruošimą gyvenimui. Mokytojo vaidmuo yra vienas iš lemiančių mokyklinę socializaciją faktorių, nes jau nuo L. Vygockio laikų mokytojas vaidina kultūros tarpininko vaidmenį. Pedagogo nuostatų kiekybinė ir kokybinė charakteristikų struktūra bei dominuojantis pedagoginės interakcijos stilius lemia mokymo ir socializavimo (si) kokybę mokyklinėje aplinkoje.
Mokyklinės socializacijos koncepcija reiškia asmenybės vystymą (si), nukreiptą į individualybės formavimą visuomenei ir visuomenėje per mokymo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!