Vagystės dalyko samprata

...................................................................................................................................13

ĮVADAS

Vagystė yra vienas seniausių nusikaltimų, tačiau Lietuvos baudžiamosios teisės doktrinoje ir praktikoje vis dar esama prieštaravimų dėl pačių bendriausių vagystės sudėties požymių. Yra ieškoma optimaliausio atsakymo į tai, kaip reiktų traktuoti turto sąvoką vagystės normoje, kaip vertinti atvejus, kai pavagiamas neteisėtai ar nusikalstamai gautas turtas, koks yra pagrobimo turinys ir santykis su kalte. Atkreiptinas dėmesys, kad vagystė be kvalifikuojančių požymių tam tikrais atvejais sudaro pagrindus sprendžiant dėl asmenų baudžiamosios atsakomybės dėl kvalifikuotos vagystės inkriminavimo, dėl plėšimo sudėties buvimo kaltininko veiksmuose.

Vagystės sudėties požymiai buvo nagrinėjami atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimą Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalgą“.

Lietuvos baudžiamosios teisės doktrinoje vagystė kaip nusikalstama veika buvo nagrinėjama įvairiais aspektais. Andželika Vosyliūtė 2009 metų disertacijoje „Baudžiamoji atsakomybė už kvalifikuotą vagystę“ aptarė vagystės objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius, tačiau tyrimo objektas buvo nukreiptas į vagystę kvalifikuojančių požymių nagrinėjimą.

Darbo tikslas.

Išanalizuoti vagystės be kvalifikuojančių požymių sudėtį Lietuvos baudžiamosios teisės doktrinoje ir teismų praktikoje

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti vagystės subjektyviuosius ir objektyviuosius didelės vertės kvalifikuojančius požymius.

2. Ištirti Lietuvos teismų praktiką dėl vagystės sudėties požymių aiškinimo ir taikymo.

1. Vagystė kvalifikuojantys požymiai

Vienas iš vagystę itin kvalifikuojančių požymių yra didelės vertės turtas. Pabrėžtina, kad šis požymis nėra naujas, jis buvo įtvirtintas ir 1961 . Baudžiamajame kodekse kaip stambus mastas. Be to, iki 1994 m. savarankišku nusikaltimu buvo laikomas itin stambaus masto grobimas ( BK 95 straipsnis). Iki 1994 m. nei stambaus masto, nei itin stambaus masto požymiai baudžiamajame įstatyme nebuvo atskleisti, todėl pats teismas vertino, kokį pagrobimą laikyti stambiu ar itin stambiu mastu. Tuo metu baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje vagystę paprastai laikydavo padaryta stambiu mastu, kai pagrobto turto vertė buvo nuo 2500 iki 10000 rublių, o itin stambiu mastu – jei pagrobto turto vertė viršydavo 10 000 rublių. Net ir neviršijant minėtų ribų turto grobimas, atsižvelgus į pagrobto turto kiekį, tūrį, kokybę, kitas turto savybes, pagrobimu padarytą bendrą žalą, nusikaltimo padarymo laiką bei vietą ir t.t., galėjo būti laikomas padarytas stambiu ar itin stambiu mastu.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!