Vadybos raida Lietuvoje. Referatas

Pagal Stasio Stoškaus ir Daivos Beržinskienės „Vadyba“ (2005), vadybos ištakų Lietuvoje galima ieškoti jau XIII a. ar net seniau. B. Martinkus, S. Stoškus, D. Beržinskienė, „ Vadybos pagrindai“ (2010), Nepriklausomybės laikotarpis 1918 – 1940 m. sutapo su klasikiniu Lietuvos vadybos mokyklų formavimosi ir vystymosi laikotarpiu. Vadybos publikacijas, derėtų skirti į dvi dalis – pasirodžiusias iki 1935 metų kai į Lietuvą grįžo Vytautas Andrius Graičiūnas, ir išspausdintas vėliau. Toks perskyrimas prasmingas todėl, kad po 1935 metų vadybos raidai Lietuvoje didelę įtaką turėjo būtent V. A. Graičiūno veikla. Pasak S. Stoškaus ir D. Beržinskienė, „Vadyba“ (2005), Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 metais susidarė naujos vadybos mokslo ir praktikos vystymosi sąlygos. Vadybos tyrinėtojai ir praktikai įgavo galimybę giliau ir plačiau susipažinti su Vakarų šalių mokslininkų darbais, vadybos vystymosi tendencijomis. Be to , pereinant į rinkos ekonomikos sąlygas, iškyla naujų problemų. Todėl iš dalies keičiasi darbų tematika, susiformuoja nauji studijų ir mokslo centrai.
Darbo objektas: Vadybos raida Lietuvoje.
Tikslas: Išanalizuoti vadybos raidą Lietuvoje.
• Išsiaiškinti pagrindinius veikėjus prisidėjusius prie vadybos raidos Lietuvoje.
• Išanalizuoti ar Lietuvoje yra plėtojamas vadybos mokslas.
1.1. Vadybos ištakos senojoje Lietuvoje.
S. Stoškus ir D. Beržinskienė (2005) teigia, kad vadybos ištakų Lietuvoje galima ieškoti jau XIII a. ar net seniau. Tarp pirmųjų garsesnių Lietuvos vadų būtų galima paminėti Lietuvos karalių Mindaugą, kuris sugebėjo suvienyti visas Lietuvos žemes. Žinoma, tai jis pasiekė pasitelkęs karinę jėgą, tačiau ne tai suvaidino lemiama vaidmenį. Tuometinėje situacijoje tik geras organizatorius galėjo suprasti, kad tik susivienijusi valstybė gali atremti vis didėjančius antpuolius.
Žengiant istorijos vingiais toliau, būtų galima paminėti visą Gediminaičių dinastija. Pirmasis jos atstovas buvo kunigaikštis Gediminas. Gediminas suprato, kad ekonomiškai silpna valstybė ilgai išsilaikyti negali , todėl jis ėmė siųsti laiškus į visą Europą, kviesdamas amatininkus, pirklius bei kitus įvairaus išsilavinimo žmones atvykti į Lietuvą. Laiškuose Gediminas atvykėliams žadėjo užtikrinti gerą ir ramų gyvenimą. Visa tai rodo, kad jau anuo metu Lietuvos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!