V. Šekspyras "Hamletas" - ištraukos aptarimas

Viljamas Šekspyras yra Renesanso dramaturgas, gyvenęs ir kūręs Anglijoje. Labiausiai išgarsėjo kurdamas tragedijas, kuriose atsispindi filosofinis požiūris į pasaulį, gyvenimo prasmės paieška ir jos suvokimas. Vienas žymiausių Šekspyro kūrinių- „Hamletas“. Šios tragedijos trečiojo veiksmo ketvirtojoje scenoje pagrindinis herojus kalba su savo motina, Danijos karaliene, ir bando ją įkalbėti pasikeisti. Šioje tragedijos ištraukoje vyksta išorinis konfliktas tarp motinos ir sūnaus. Karalienė nepatenkinta Hamleto nepagarba Klaudijui, tad Polonijaus, Danijos kanclerio bei karaliaus parankinio, įkalbėta pasikviečia sūnų į savo kambarį pasikalbėti dėl nederamo elgesio su karaliumi. Gertrūda jaučiasi nerami, nes žino, jog kambaryje, už kilimo, yra pasislėpęs Polonijus ir klausosi jųdviejų pokalbio. Tarp princo ir karalienės vyksta audringas ginčas. Motina su sūnumi kalba labai griežtai, tačiau ir šis jai nė kiek nenusileidžia. Tarp jų vyksta tolygios žodžių grumtynės: „Tu savo tėvą įžeidei, sūnau!”,” Jūs mano tėvą įžeidėte, motin!“, „Man atsakai palaidu liežuviu!”, „Jūs klausiate nedoru liežuviu!“. Ginčo įkarštyje karalienė neatlaiko Hamleto spaudimo, išsigąsta, jog šis gali ją nužudyti ir šaukiasi pagalbos: „Negi tu mane žudysi?/ Oi, gelbėkite!“. Polonijus stovėdamas už kilimo taip pat nesusivaldo ir sušunka. Tuo tarpu Hamletas įniršęs išsitraukia kalaviją ir galvodamas, kad tai Klaudijus, nuduria Polonijų, prieš tai juo pasišlykštėjęs: „Žiurkė! Lažinuos – jai galas!“. Karalienė pašiurpsta puikiai suvokdama, ką jos sūnus tik ką nužudė. O Hamletas, praskleidęs kilimą ir išvydęs ne Klaudijaus kūną, visiškai nesielvartauja, anaiptol su didele nepagarba, be jokio gailesčio ir pašaipiai atsisveikina su Polonijumi: „Sudie, landus ir smulkus juokdary!”. Toks ūmus Hamleto poelgis dar labiau sustiprina motinos įsitikinimą, jog jis iš tiesų beprotis. Didžiausias Hamleto troškimas- nubausti Klaudijų, o prieš motiną rankos pakelti jis tiesiog negali, todėl bando ją perkalbėti, pakeisti, bei nuteikti bendrai kovai prieš karalių. Tai jis bando padaryti jausmingai kalbėdamas, samprotaudamas apie mirusio tėvo moralinį idealą, lygindamas buvusį karalių ir jo žudiką Klaudijų, vieną sudievindamas, o kitą stipriai paniekindamas: „Kiek gracijos šio išraiškoj! Kakta-/ Jupiterio; plaukai- Hiperiono/ Kaip Marso žvilgsnis įsakmiai grasus

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!