V. Šekspyras ,,Hamletas“ I veiksmas II scena

V. Šekspyro ,,Hamleto” pirmo veiksmo antroje scenoje pirmą kartą pristatomi karalius Klaudijus, karalienė Gertrūda, Polonijus, Laertas, Hamletas bei pasiuntiniai Kornelijus ir Voltimandas.

Scena prasideda padėties nusakymu: senasis karalius mirė, tačiau dėl jo mirties reikia sielvartauti saikingai(nepamiršti savęs - asmeniniai interesai svarbesni). ,,Šypsotis viena akimi ir nieko nejausti kita” - rodo, kad Klaudijus yra egoistas ir jam nėra gaila savo brolio. Karalius mini, jog vos tik mirus broliui jis vedė jo žmoną kitų valia.Kad nekiltų nesutarimų šalies viduje, Klaudijus turėjo vesti Gertrūdą.

Tada karalius įsako Kornelijui ir Voltimandui vykti į Norvegiją ir pristatyti laišką senajam Fortinbrasui, kuriame prašoma sutramdyti savo sūnėną, norintį atsiimti kadaise prarastas kovoje žemes ir telkiantį pulkus kovai. Bando suvaidinti, kad yra diplomatiškas, geras valdovas, kuriam rūpi šalies valdovas. Imasi veiksmų, kad galėtų sustabdyti grėsmę. Kornelijus yra griežtas, nes sakoma, kad ,,įrodykite savo paklusnumą”.

Pasiuntinius išsiuntus atlikti užduoties karaliaus dėmesys atitenka Polonijaus sūnui Laertui, grįžusiam į Daniją tik dėl karaliaus karūnavimo ir dabar prašančiam karaliaus leidimo grįžti į jo mieląją Prancūziją. Karalius sako, jog Hamletas turi būti paklusnus karaliui ir jis bus maloningas Hamletui kaip Laertui. Laertas palankiai vertina naująjį karalių.

Išsiaiškinus su Laertu, Klaudijaus dėmesį patraukia jo brolio sūnus Hamletas, kuris nuo pat savo tėvo mirties atrodo labai liūdnas. Klaudijus labai artimai kreipiasi į Hamletą. Hamletas priešiškai nusiteikęs karaliaus atžvilgiu. Hamletas parodo, kad jam nemalonu ir nejauku čia būti. Galima daryti išvadą, kad Hamletas labai drąsus, nes priešinasi galingiausiam Danijoje. Į konfliktą įsiterpia karalienė. Ji yra karaliaus pusėje, nes ,,draugišku žvilgsniu į naująjį Danijos karalių pažiūrėki”. Tiek karalius, tiek karalienė bando Hamletui pasakyti, jog neverta tiek ilgai gedėti savo tėvo, nes vis vien pats kada nors mirs ir atsiras po žeme. Hamletas karalienės žodžius apgręžia prieš ją pačią. Karalienė Hamleto žodžių nesupranta. Hamletas sako, kad Klaudijus veidmainiauja ir tėvo atminimo negerbia. Klaudijus net rūsčiai pasako, kad nuolat sielvartauti Hamletui netinka (apeliuoja į vyrišką išdidumą), jog sielvartas yra ,,suglebusios širdies, maištingo būdo ir nedrausmingų smegenų ženklas”, taip pat mini, jog: ,, Tai nuodėmė prieš Dievą ir velionį, / nusikaltimas prigimčiai ir protui.”Hamletas jaukia pasaulio tvarką. Išsakęs tokią nuomonę apie Hamleto sielvartą, Klaudijus prašo, kad Hamletas į jį žiūrėtų kaip į tėvą ir jis pats Hamletą mato kaip sūnų ir kaip sekantį Danijos sosto įpėdinį. Taip pat Hamletas raginamas negrįžti į Vitenbergo universitetą, kuriame mokosi, turbūt dėl to universiteto per daug laisvamaniškų pažiūrų. Taip yra todėl, kad karalius galėtų kontroliuoti, ką Hamletas daro, kaip jis keičiasi. Tam pritaria ir Karalienė Getrūda - Hamletas atsisako grįžimo į universitetą. Karalienė tam pritaria, nes bando sutaikyti karalių ir Hamletą. Ji prašo neišvykti į Vitenbergą, kaip motina. Hamletas paklūsta ne karaliui ir karalienei. Jis paklūsta ne kaip motinai, o kaip karalienei ir paklūsta dėl to, nes ji yra karalienė, o motinos negerbia ir nepritaria jos elgesiui. Karaliaus ir karalienės dalis šioje scenoje baigiasi su karaliaus pasakymu, kad Hamletas turi Danijoje (Elsinore) ? jaustis kaip namie ir kad už Hamleto tokį paklusnumą, jam pakėlus taurę, kiekvieną kartą iššaus patranka. Rodo, kad karalius vienas kels ir džiaugsis už Hamleto sprendimą - vėl spektaklis miniai.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!