Užterštumas azoto dioksidu Lietuvoje ir Europoje

Tikrino:
Doc. Dr. Gediminas Kilikevičius
Turinys
Įvadas
Oro tarša svarbiausia šių dienų problema. Oras prisotintas kenksmingų medžiagų paveikia gamtą, žmones.
Aplinkos teršimas, tai cheminiai, fiziniai ir biologiniai aplinkos ar atskirų jos komponentų pokyčiai, kurie neigiamai veikia žmogų ir kitus gyvus organizmus bei fizinius aplinkos elementus.
Šio darbo tikslas įvardinti užterštumo azoto dioksidu tendencijas. Nes oro užterštumas yra viena sudėtingiausių ir sunkiausiai sprendžiamų miesto aplinkos problemų. Jas sprendžiant būtina realizuoti daug inžinerinio techninio ir organizacinio pobūdžio priemonių. Didžiausią įtaką miesto oro kokybei turi azoto dioksidas ir dulkės. Azoto dioksido daugiausia į orą išmeta tiek stacionarūs šaltiniai, tiek mobilūs. Mobilieji taršos šaltiniai išmeta anglies monoksidą, angliavandenilį, azoto oksidą, kurių nors ir nedidelė koncentracija tampa rizikos veiksniais žmogaus sveikatai. Stacionarūs šaltiniai daugiausiai išmeta sieros dioksido, anglies monoksido, angliavandenilių.

Aplinkos tarša
Aplinkos teršimas, tai cheminiai, fiziniai ir biologiniai aplinkos ar atskirų jos komponentų pokyčiai, kurie neigiamai veikia žmogų ir kitus gyvus organizmus bei fizinius aplinkos komponentus. Kalbant apie teršalų poveikį gyviems organizmams pasakytina, kad prie gamtinių taršos šaltinių poveikio žmogus ir kiti gyvi organizmai yra evoliuciškai prisitaikę ir didesnio neigiamo poveikio jie nepadaro. Išskyrus tuos atvejus, kurie vertintini kaip gamtinės katastrofos ir prie kurių prisitaikyti neįmanoma.
Prie antropogeninės kilmės aplinkos teršalų poveikio žmogus ir kiti gyvi organizmai yra neprisitaikę ir, viršijus tam tikrą taršos lygį, teršiančių medžiagų poveikis gali turėti labai neigiamas pasekmes.
Pačia bendriausia prasme aplinkos teršimas yra dėl gamtos išteklių naudojimo, susidariusių buitinių ir gamybinių atliekų patekimas į aplinką, kitraip sakant – aplinkos teršimo problema iš principo yra atliekų problema.
Teršalų klasifikacija
Visą teršalų įvairovę galima suskirstyti į tris grupes: cheminius teršalus, fizinius teršalus ir biologinius teršalus.
Pats didžiausias dėmesys yra skiriamas cheminiams teršalams. Cheminiais teršalais vadinamos cheminės medžiagos, jų junginiai ir mišiniai, kurie viršijus tam tikrą koncentraciją ir poveikio trukmę, daro arba gali daryti neigiamą poveikį žmonėms ir kitiems gyviems organizmams. Yra nustatyta, kad teršiančių medžiagų poveikis apytikriai prilygsta koncentracijos ir poveikio trukmės sandaugai....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!