Užsienio prekyba su Lietuva

ĮŽANGA Užsienio prekyba yra ypač svarbi šalies ekonominiame, tuo pačiu kiekvieno mūsų gyvenime, nes ji įtakoja ne tik ekonomikos plėtrą, bet ir žmonių gerovės lygį. Šio darbo tikslas yra aptarti Lietuvos užsienio prekybą, tendencijas, problemas, kryptis. Darbo tikslas nėra labai platus ir gilus temos nagrinėjimas, tai greičiau supažindinimas su Lietuvos užsienio prekybos politikos priemonėmis, taip pat rodiklių įvertinimas, bei pokyčių, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą pažymėjimas. Tai padės susidaryti bendrą vaizdą apie užsienio prekybos mastą, kryptis. Pateikiami 1993-2003 metų statistiniai duomenys. 1993-2000 metai aptariami bendrai, o aktualiausi- 2002m., 2003m., 2004m.- nagrinėjami atskirai. Siekiant raiškumo, kai kurie rodikliai pavaizduoti diagramomis bei grafikais. Kad tema būtų išsamiau ir konkrečiau aptarta, darbe išskiriami konkretūs uždaviniai: • Supažindinti su Lietuvos vykdoma užsienio politika • Panagrinėti tam tikrų metų statistinius duomenis • Apžvelgti Lietuvos bendradarbiavimą su tarptautinėmis užsienio ekonominėmis organizacijomis, įvertinti jų vaidmenį, įtaką Lietuvos užsienio prekybai. • Išskirti Lietuvos užsienio prekybą, stojimo į Europos Sąjungą kontekste Rašant darbą, pakankamai sunku buvo surinkti naujausius duomenis, kadangi yra nedaug literatūros, kurioje būtų aptariami aktualūs klausimai, be to, ši tema nėra labai plačiai išnagrinėta. Taigi darbe daugiausiai remtasi Užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos statistikos departamento medžiaga, paskelbta internete, bei straipsniais specializuotuose leidiniuose (,,Rinkotyra“ ir pan.). 1. UŽSIENIO PREKYBOS POLITIKA   1.1. UŽSIENIO PREKYBOS SVARBA IR ĮGYVENDINIMAS  Užsienio prekybos srautai daro labai didelę įtaką Lietuvos Respublikos ūkio augimui bei gyventojų užimtumui ir gerovei - šiuo metu užsienio prekybos apyvarta sudaro 95 % šalies Bendrojo vidaus produkto (BVP). Užsienio prekybos skatinimas yra svarbus Lietuvos Respublikos Vyriausybės tikslas, kuris įgyvendinamas užsienio prekybos liberalizavimo priemonėmis bei eksporto skatinimo programomis. Užsienio prekybos politikos įgyvendinimą kuruoja Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamentas, dalyvaujant kitoms suinteresuotoms institucijoms. Jų uždavinys- vykdyti derybas dėl laisvosios prekybos bei prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo (suteikiančių didžiausio palankumo statusą prekyboje) sutarčių bei šių sutarčių priežiūrą prekybos ir tarptautinių ekonominių ryšių srityje. 2. LIETUVOS BENDRADARBIAVIMAS SU TARPTAUTINĖMIS EKONOMIKOS ORGANIZACIJOMIS 2.1 BENDRADARBIAVIMAS SU PASAULIO PREKYBOS ORGANIZACIJA (PPO) 2.1.1 Pasaulio prekybos organizacija 1995m. buvo įkurta Pasaulio prekybos organizacija (angl. World Trade Organization – WTO), kuri pakeitė nuo 1947m. pasaulinę prekybą reguliavusį Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos (angl. General Agreement on Trade and Tariffs - GATT) PPO vadovauja Ministrų Konferencija, susirenkanti ne rečiau kaip kartą per dvejus metus, kurios metu yra aptariama kitų dvejų metų PPO darbotvarkė ir tolesnė veikla, reglamentuojant pasaulinę prekybą. PPO yra viena svarbiausių šiuolaikinio pasaulio globalių tarptautinių organizacijų, besirūpinanti, kad 140 šalių narių plėtotų prekybą pagal tarpusavyje sutartas taisykles, įgyvendinant du svarbiausius užsienio prekybos nediskriminavimo – didžiausio palankumo ir nacionalinio režimų – principus. Šalių narių vyriausybės įsipareigoja suderinti užsienio prekybą ir jos politiką reglamentuojančius nacionalinius teisės aktus su PPO sutarčių nuostatomis ir griežtai jų laikytis. PPO sutartimis siekiama dviejų pagrindinių tikslų: šalinti kliūtis, trukdančias laisvai plėtoti prekybą, ir sukurti efektyviai veikiantį tarpvalstybinių prekybos ginčų sprendimo mechanizmą. Šalys narės turi teisę ,,naudoti rinkos apsaugos priemones, jeigu kurios nors prekės importo didinimas darytų rimtą žalą arba grasintų tokia žala šalies gamybai. Tokiais atvejais kaip laikiną vidaus rinkos apsaugos priemonę galima nustatyti muito tarifą arba importo kvotą“ [6]. 2.1.2 Lietuvos narystė PPO Atsižvelgiant į tarptautinius politinius pokyčius regione bei į vis intensyvėjančius ir didesnę ekonominę naudą nešančius tarptautinius ekonominius ir prekybinius santykius, sprendimas pradėti derybas dėl narystės PPO į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą buvo įtrauktas 1995 metais. Be to Lietuvos tapimas PPO nare- reikšmingas žingsnis integruojantis į pasaulio ekonomiką: tai įsipareigojimas savo užsienio prekybą vykdyti pagal visiems žinomas ir skaidrias PPO nuostatas. Lietuva taip tampa patikima ir patrauklia užsienio prekybos partnere. Narystė šioje organizacijoje sąlygoja ne tik tarptautinį pripažinimą, bet suteikia ir labai svarbią ilgalaikę naudą – skatina didesnį užsienio investicijų srautą, naujų rinkų šalies eksportuotojams atradimą bei žymiai padidina Lietuvos prekių ir paslaugų saugumą PPO valstybių rinkose. PPO šalių narių užsienio prekybos politika tampa prognozuojama, nes narystė PPO reiškia ilgalaikius įsipareigojimus tokiose ekonominės politikos srityse kaip importo muitai, rinkos atvėrimas užsienio paslaugų teikėjams, paramos politika žemės ūkyje ir kt. Prie visų privalomų PPO susitarimų Lietuva yra įsipareigojusi prisijungti be pereinamųjų laikotarpių, įskaitant susitarimus dėl antidempingo, kompensacinių ir protekcinių priemonių, muitinio įvertinimo, intelektualinės nuosavybės apsaugos teisių (TRIPs), techninių prekybos barjerų, sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių ir kt., o 1999 m. liepos mėn. Lietuva prisijungė prie Susitarimo dėl informacinių technologijų (ITA) bei tapo PPO Dalyvių komiteto dėl prekybos plėtros informacijos technologijų gaminiais nare. Pažymėtina, kad 1998 metais Lietuvai buvo suteiktas stebėtojo statusas PPO Viešųjų pirkimų komitete. 2000 m. spalio 2 d. Ženevoje Lietuvos derybų delegacija oficialiai baigė derybas dėl Lietuvos narystės Pasaulio prekybos organizacijoje. Lietuvos derybininkai su valstybėmis, su kuriomis buvo deramasi dėl Lietuvos įstojimo sąlygų, pasirašė derybų baigimo protokolus. Daugiašalės derybos dėl Lietuvos įsipareigojimų ir Lietuvos nacionalinės teisės harmonizavimo su PPO reikalavimais buvo baigtos minėto derybų raundo metu. 2000 m. gruodžio 8 d. Ženevoje PPO Generalinės Tarybos sesijoje buvo patvirtinti Lietuvos derybų dėl narystės PPO rezultatai. 2004 m. toliau buvo vykdomi atitinkami įsipareigojimai bei reikalavimai PPO (notifikacijos, Lietuvos Respublikos teisinių aktų atitikties PPO normoms ekspertizė). 2.1.3. Pasaulio prekybos organizacijos viešųjų pirkimų sutartis PPO Viešųjų pirkimų sutartis yra skirta valstybinių pirkimų ir užsakymų rinkos liberalizavimui bei konkurencijos skatinimui. Pagal šią sutartį viešuosiuose pirkimuose garantuojamas skaidrumas, nustatytų taisyklių laikymasis ir ginčų sprendimo galimybė tarptautiniu lygiu. Lietuva, tapusi Europos Sąjungos nare, gegužės 1 dieną tapo ir Pasaulio Prekybos Organizacijos (PPO) viešųjų pirkimų sutarties nare. Susitarimas dėl 10 naujų ES šalių narių prisijungimo prie šios sutarties buvo pasiektas po aktyvių konsultacijų ir derybų tarp PPO Viešųjų pirkimų sutarties šalių balandžio 26 dieną. Viešųjų pirkimų sutarties komitetas nusprendė, kad nuo 2004 metų gegužės 1 dienos Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovėnija ir Slovakija taps Europos Bendrijų dalimi ir tuo pačiu taikys minėtos sutarties nuostatas viešųjų pirkimų objektams. Prie šios sutarties yra prisijungusios 28 šalys, įskaitant JAV, Japoniją, Kanadą, Izraelį Lietuvai aktualiausia - JAV viešųjų pirkimų rinka. Dėl to, kad Lietuva nebuvo prisijungusi prie šios PPO sutarties, lygiateisėmis sąlygomis dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose JAV negalėjo Lietuvos tekstilės institutas, lietuviškų lazerių gamintojai EKSMA bei EKSPLA. Ši sutartis atvėrė viešųjų pirkimų rinkas minėtose šalyse atvėrimas ir taip atsirado naujos verslo galimybės Lietuvos įmonėms. 2.2. EUROPOS EKONOMINĖS ERDVĖS PLĖTRA Europos ekonominės erdvės sutartis (toliau - EEE sutartis), įsigaliojusi 1994 m. sausio 1 d., ES bendrąją rinką išplėtė į tris iš keturių ELPA (Europos laisvosios prekybos asociacijos) šalių, t.y. Norvegiją, Islandiją ir Lichtenšteiną. Pagal EEE sutartį, 15 ES valstybių narių ir trys ELPA šalys (Islandija, Lichtenšteinas, ir Norvegija) sudaro bendrą rinką, kurioje galioja tos pačios pagrindinės taisyklės (Acquis Communautaire), apimančios taip vadinamas keturias pagrindines laisves (laisvą prekių, paslaugų, Bet kuri valstybė, tapusi Europos Sąjungos valstybe nare, prisijungia prie Europos ekonominės erdvės. Taigi Lietuva 2004m. gegužės 1 dieną tapo EEE dalimi. 2.3. EKONOMINIO BENDRADARBIAVIMO IR PLĖTROS ORGANIZACIJA 2003 m. gegužės mėn. Lietuva oficialiai prisijungė prie EBPO Regionų ekonomikos ir užimtumo plėtros programos (Local Economic and Employment Development, LEED) veiklos. Aktyvų bendradarbiavimas su EBPO vertinamas teigiamai, nes iš šios organizacijos gaunama techninė, metodinė bei ekspertų pagalba sudarė sąlygas Lietuvos valstybės institucijoms bei nevyriausybinėms organizacijoms perimti pažangiausią EBPO šalių narių valstybės valdymo bei viešojo administravimo patirtį. Taip pat itin vertingi Lietuvai yra BRP Baltijos regioninės programos (BRP) renginiai švietimo, antikorupcijos, konkurencijos, mokesčių, pensijų reformų srityse. 3. LIETUVOS UŽSIENIO PREKYBA IR INTEGRACIJA Į EUROPOS SĄJUNGĄ 3.1 LIETUVOS UŽSIENIO PREKYBOS POLITIKA, DERINANT SU PPO IR ES Svarbu pažymėti, jog integracija į PPO ir Europos Sąjungą yra harmoningas procesas. Kaip parodė dvišalis teisės patikros išorinių santykių srityje procesas, įstojimas į PPO buvo svarbus ir stojant į ES, nes vienas pagrindinių reikalavimų užsienio prekyboje ir užsienio prekybos politikoje valstybei siekiant narystės ES yra, kad būtų de facto laikomasi visų PPO sutarčių reikalavimų. Lietuvos Respublika derina užsienio prekybos politiką su Pasaulinės prekybos organizacijos nuostatomis bei Europos Sąjungos užsienio prekybos politikos principais, tokiais kaip: prekybos liberalizavimas, konkurencingumo užtikrinimas laisvos rinkos ekonomikos sąlygomis ir dvišalių bei daugiašalių santykių su kitomis valstybėmis gerinimas. 3.2 LIETUVOS UŽSIENIO PREKYBA IR NARYSTĖ ES 3.2.1. Europos Sąjunga- Lietuvos prekybos partnerė ES šiuo metu jau tapo didžiausia Lietuvos prekybos partnere, kuriai tenka apie pusė Lietuvos eksporto ir importo. Sudėjus esamų ir būsimų ES narių dalis, prekyba su šiomis šalimis sudarytų 70 procentų Lietuvos užsienio prekybos bendros apyvartos. Tačiau Lietuvos eksportą į ES labiausiai trikdo netarifiniai barjerai – kokybės standartai ir antidempingo mokesčiai. Jų taikymo grėsmė labai atbaido Lietuvos eksportuotojus. Prekybos apribojimai, atsirandantys dėl Lietuvoje gaminamų pramonės produktų sertifikatų nepripažinimo, tikriausiai bus panaikinti daugeliui gaminių, kai Lietuva susiderės dėl Protokolo dėl Europos atitikties įvertinimo. ES yra iškėlusi antidempingo bylas keliems Lietuvos gamintojams ir jiems buvo pritaikyti antidempingo muitai. Šių priemonių neigiamas poveikis neapsiriboja vien neigiamu ekonominiu poveikiu eksportui ir gerovės kilimui. Tai galima vertinti ir kaip “pavyzdinį modelį” kuriuo Lietuvos institucijos vis dažniau grindžia prekybos su NVS šalimis apribojimus. 3.2.2. Lietuvos užsienio prekybos pokyčiai, dėl integracijos į ES Iki 2004m. gegužės 1d. Lietuvos užsienio prekyba buvo reguliuojama Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais bei įvairiomis dvišalėmis ar daugiašalėmis tarptautinėmis sutartimis (laisvosios prekybos sutartys, ekonominio bendradarbiavimo sutartys). Pagrindinis užsienio prekybos reglamentavimo instrumentas buvo Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymas. Jame yra numatyti visi importo ir eksporto muitų taikymo atvejai. Antidempingo, kompensacinių ir protekcinių priemonių taikymo galimybes nustatė atitinkami Lietuvos Respublikos įstatymai. Lietuvai tapus Europos Sąjungoje nare Lietuvoje būti laikomasi Europos Bendrijos steigimo sutarties nuostatų. Pagal šią sutartį visa užsienio prekyba Europos Sąjungoje reglamentuojama vieningai. Tai reiškia, kad išoriniai muitų tarifai, antidempingo, kompensacinės, protekcinės priemonės, kvotavimas yra vieningi visoms Europos Sąjungos šalims narėms, tame tarpe tai yra taikoma ir Europos Sąjungos nare tapusiai Lietuvai. Nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į ES datos buvo perimti visi ES sutartiniai santykiai su trečiosiomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis. Tokiu būdu, užsienio prekybos režimo nustatymas deleguojamas ES Tarybai bei Europos Komisijai ir Lietuvos Respublika įsijungė į bendrąją Europos Sąjungos prekybos politikos erdvę, kur visa užsienio prekyba yra reglamentuojama vieningai. Lietuva turi užtikrinti, kad, atsižvelgiant į ekonominius interesus, Lietuvos Respublikos įsipareigojimai tarptautinėse organizacijose, taip pat pagal dvišales ir daugiašales sutartis, visiškai atitiktų Europos Sąjungos įsipareigojimus. Dėl Lietuvos tapimo ES nare, šalyje įgyvendinama užsienio prekybos politika, kuriai būdingas prekybos liberalizavimas, konkurencingumo užtikrinimas laisvos rinkos ekonomikos sąlygomis ir dvišalių bei daugiašalių santykių su kitomis valstybėmis gilinimas. Integracija ir narystė ES tapo lemiamu veiksniu, paskatinusiu trišalių susitarimų, liberalizavusių prekybą tarp Baltijos šalių, sudarymą ir dvišalių susitarimų su dauguma CELPA (Centrinės Europos Laisvosios Prekybos Asociacija) narių pasirašymą. 4. UŽSIENIO PREKYBOS APŽVALGA 4.1 LIETUVOS UŽSIENIO PREKYBA 1993-2000m. Kaip teigiama E.Balkevičienės ir J.Matekonienės straipsnyje ,,Lietuvos užsienio prekybos vystymosi aspektai“, Lietuvos užsienio prekybos pradžia galima laikyti prekybos liberalizavimą, kuris prasidėjo 1993m., priėmus naują muitų tarifų įstatymą ir panaikinus kiekybinius eksporto apribojimus. Ribotam laikui buvo palikti eksporto muitai tik kai kuriems vietiniams žaliavų produktams. Importui buvo nustatyti beveik vienodi ir santykinai nedideli muitai. Kartu pamažu buvo šalinami mokėjimų apribojimai. Autorių nuomone, ,,daugelio netarifinių prekybos barjerų pašalinimas ir santykinai nedideli importo muitai prisidėjo prie spartaus užsienio prekybos apimties didėjimo“. (žr. 1 pav.). 1 pav. Užsienio prekyba Lietuvoje 1993-2000m. Nagrinėjant 1993-2000m. laikotarpį (žr. 1 pav.), matyti, jog didžiausios užsienio prekybos apimtys buvo 1997m.-1998m. Tai buvo intensyvaus prekybinių ryšių plėtojimo su įvairiomis pasaulio šalimis rezultatas: 1995-1997m. laikotarpiu Lietuva pasirašė pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, konvencijas su dauguma ES valstybių, JAV bei kaimyninėmis šalimis – iš viso su 24. Iki 1997m. Lietuva daugiausiai prekiavo su NVS šalimis – apyvarta šiuo laikotarpiu sudarė vidutiniškai 44 proc. bendros užsienio apyvartos. Vis intensyviau augančius Lietuvos užsienio prekybos rodiklius neplanuotai sustabdė 1998m. rugpjūčio mėn. įvykusi Rusijos krizė bei rublio devalvavimas. Lietuvos eksportas pradėjo sparčiai mažėti, nes daugelio šalies eksportuotojų produkcija tuo metu buvo orientuota į Rytų rinkas. Be to, kaip pastebi D.Bernatonytė straipsnyje ,,Lietuvos užsienio prekybos plėtros sąlygos“, ši krizė išryškino mūsų šalies eksporto problemą: ,,daugelio įmonių nesugebėjimą aktyviai ir rezultatyviai reaguoti į išorinės aplinkos poveikius“. Juozas Bavainis savo straipsnyje ,,Lietuvos užsienio prekybos būklė ir problemos“ išskiria tokius tuo laikotarpiu Lietuvos užsienio prekybos terpę formavusius svarbiausius veiksnius: 1. Rusijos finansinė ekonominė krizė 2. Euro silpnėjimas stipraus lito fone 3. Varginančios muitinės procedūros Lietuvos įmonės susidūrė su sunkumais parduodamos savo gaminius NVS šalyse, buvo sustabdyti atsiskaitymai. Sutrikus įsipareigojimų vykdymui nemažai Lietuvos eksportuotojų bei importuotojų atsidūrė sudėtingoje situacijoje, kuri ne tik pablogino bendrus Lietuvos užsienio prekybos rodiklius (lyginant su 1998m., 1999m. užsienio prekybos apyvarta sumažėjo 18 proc.), bet ir sąlygojo gausų įmonių bankrotą, padidėjusį nedarbą šalyje. Nemažai Lietuvos įmonių į šiuos pasikeitimus reagavo reikalaudamos, kad valstybė sustiprintų vidaus rinkos apsaugą ir šitokiu būdu sušvelnintų prisitaikymo spaudimą. Kai kurios įmonės pasinaudojo šia galimybe, kad dar labiau padidintų apsaugos nuo importuojamų prekių konkurencijos lygį. Lietuvos Vyriausybė atsakė priimdama nutarimą, kuriuo nustatė keliolika apsaugos priemonių ir Ūkio ministerijoje įsteigė Krizių stebėjimo centrą. 1998m. rugsėjo 17d. priimtas nutarimas “Dėl laikinų priemonių Lietuvos prekių eksportui palengvinti, vidaus rinkai apsaugoti ir Lietuvos įmonių padėčiai joje sustiprinti”. Šios priemonės apėmė mokesčių lengvatas vietos įmonėms, garantijų teikimą, prekybos apsaugos priemones (importo muitų padidinimą žemės ūkio ir maisto prekėms, netarifinius barjerus, tokius kaip muitinės įvertinimas, gaminių kokybės standartai, privalomas sertifikavimas, antidempingo ir kompensacinės priemonės), diskriminacinę politiką vidaus rinkoje užsienio įmonių atžvilgiu (preferencinės valstybinių pirkimų taisyklės). 1998m. birželio 23d. Lietuvoje buvo priimtas įstatymas dėl antidempingo, kurio paskirtis - sudaryti teisines sąlygas ginti Lietuvos gamintojus nuo prekių importo dempingo kainomis. Tokiu būdu atsirado teisinės prielaidos kontroliuoti importo srautus. Buvo iškeltos antidempingo bylos Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos gamintojams. Vietos gamintojai ragino taikyti komercines apsaugos priemones ir gaminių kokybės standartus pigesnių produktų importui iš NVS apriboti. Jų motyvacija buvo ES praktika. Kaip pažymi J.Bavainis straipsnyje ,,Lietuvos užsienio prekybos būklė ir problemos“ , importo dinamikai daugiausiai įtakos turėję veiksniai: • Lietuvos vidaus vartojimo išlaidos • Inertiškumas (užsienio prekybos ryšiai) • Importo kainos • Lietuvos eksporto dinamika • Lietuvos vidaus investicijos • Užsienio šalių ekonomikos plėtra Eksportą labiausiai įtakojantys veiksniai buvo: • Lietuvos ekonomikos plėtra • Lietuvos eksporto kainos • Užsienio šalių ekonomikos tendencijos • Inertiškumas • Techninė ir technologinė pažanga 2000m. Lietuvos užsienio prekyba vėl pagyvėjo ir beveik pasiekė 1997-1998m. lygį. Pasak E.Balkevičienės ir J.Matekonienės, šį teigiamą pokytį sąlygojo: • Lietuvos gamintojų persiorientavimas į Vakarų šalių vartotojus. Iš dalies tokius jų veiksmus nulėmė būtinybė išgyventi žlugus Rusijos rinkoms. • Šalies užsienio politika – vyko intensyvios derybos su Pasauline Prekybos Organizacija, Lietuva buvo pakviesta derėtis dėl narystės ES. Siekdama narystės šiose organizacijose, Lietuva pradėjo keisti tarifinių ir netarifinių prekybos barjerų taikymo tvarką ir tapo patrauklesnė užsienio partneriams. Lyginant su 1996 ar 1997m., 2000m. pasikeitė pagrindinės šalys partnerės–ja tapo ES. 2000m. tiek eksportas, tiek importas iš ES sudarė daugiau nei pusę Lietuvos užsienio prekybos. Vien tik prekyba su Vokietija - apie trečdalį. 4.2 LIETUVOS UŽSIENIO PREKYBA 2002m.1 Lietuvos Respublikos eksportas į šalis, kurioms nustatytas laisvosios prekybos režimas 2002 metais sudarė 75 proc. viso eksporto, o importas iš šių šalių sudarė 71 procentą viso importo. 2002 metais Lietuvos Respublikos eksportas sudarė 20,3 mlrd. Lt, o importo apimtis buvo 28,2 mlrd. Lt, taigi užsienio prekybos balansas buvo neigiamas ir sudarė 7,9 mlrd. Lt.  Svarbiausios 2002 metų Lietuvos Respublikos eksporto rinkos: Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė (13,5 %), Rusijos Federacija (12,2%), Vokietijos Federacinė Respublika (10,3 %), Latvijos Respublika (9,6 %), Danijos Karalystė (5,0 %). Svarbiausios šalys, Lietuvos Respublikos importo partnerės, yra: Rusijos Federacija (20,1%), Vokietijos Federacinė Respublika (19,0 %), Lenkijos Respublika (6,4 %), Danijos Karalystė (4,0 %) Italijos Respublika (3,8 %). 4.3 2003 METŲ LIETUVOS UŽSIENIO PREKYBA 4.3.1 Bendri duomenys Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2003 m., palyginti su 2002 m., užsienio prekybos apyvarta padidėjo 6,5 proc., eksportas – 8,7 proc., o importas – 4,9 proc. Užsienio prekybos balansas buvo neigiamas ir, atitinkamai lyginant, jis sumažėjo 4,4 proc. 1 lentelė Lietuvos užsienio prekybos duomenys2 (pagal bendrąją prekybos sistemą) mln. litų Rodikliai 2002 m. 2003 m. Pokytis,proc. Prekybos apyvarta 48852,9 52029,9 +6,5 Eksportas 20290,7 22062,4 +8,7 iš to skaičiaus – lietuviškos kilmės 15511,0 17731,1 +14,3 Importas 28562,2 29967,5 +4,9 Balansas -8271,5 -7905,1 -4,4 Svarbiausios Lietuvos užsienio prekybos partnerės (2003m.) pagal bendrąją prekybos sistemą buvo tokios šalys: Rusija (eksportas – 10,1 proc. bendro eksporto, importas – 18,1 proc. bendro importo), toliau – Vokietija (atitinkamai 9,9 proc. ir 18,0 proc.), Latvija (9,7 proc. ir 3,8 proc.), Šveicarija (11,7 proc. ir 1,1 proc.), Lenkija (3,4 proc. ir 6,8 proc.). 4.3.2 Prekių eksportas 2003 m. didžiausia prekių dalis iš Lietuvos eksportuota į tokias šalis: Šveicariją (11,7 proc. bendro Lietuvos eksporto), Rusiją (10,1 proc.), Vokietiją (9,9 proc.) ir Latviją (9,7 proc.). Analizuojant pagal prekių skyrius (2 pav.) didžiausią Lietuvos eksporto dalį sudarė mineraliniai produktai, transporto priemonės ir įrenginiai, tekstilės medžiagos ir dirbiniai, mašinos ir elektros įrenginiai, chemijos pramonės ir jos šakų produkcija. 2 pav. Prekių eksporto struktūra 2003m. pagal prekių skyrius 4.3.3 Prekių importas 3 Daugiausia prekių pagal valstybę siuntėją į Lietuvą importuota iš tokių šalių: Rusijos (18,1 proc. bendro Lietuvos importo), Vokietijos (18,0 proc.), Lenkijos (6,8 proc.), Nyderlandų (4,1 proc.) ir Suomijos (3,9 proc.). Pagal prekių skyrius (3 pav.) didžiausią importo dalį sudarė mašinos ir mechaniniai bei elektros įrenginiai, mineraliniai produktai, transporto priemonės ir įrenginiai, chemijos pramonės ir jos šakų produkcija, tekstilės medžiagos ir dirbiniai. 3 pav. Prekių importo 2003m. struktūra pagal prekių skyrius 4.3.4 Užsienio prekybos deficitas Bendras užsienio prekybos balansas buvo neigiamas ir, atitinkamai lyginant, jo vertė sumažėjo 4,4 procento. Analizuojant užsienio prekybos deficitą pagal šalis, matyti, kad didžiausias jis buvo prekiaujant su Vokietija – 3219,4 mln. litų (sumažėjo 1,4 proc.) ir sudarė 40,7 proc. bendro Lietuvos užsienio prekybos deficito. Užsienio prekybos su Rusija deficitas sudarė 3183,1 mln. litų. Taip pat tenka pažymėti padidėjusį prekybos deficitą su Lenkija (sudarė 1279,8 mln. Lt), Suomija (848,8 mln. Lt), Ukraina (572,1 mln. Lt) ir Italija (518,6 mln. Lt). Pagal šalių grupes didžiausias prekybos deficitas buvo prekiaujant su ES ir stojančiosiomis šalimis – 6295,8 mln. litų, o jo vertė, palyginti su 2002 m., padidėjo 28,6 procento. Prekybos su NVS šalimis deficitas sudarė 3628,1 mln. litų ir, palyginti su 2002 m., padidėjo 11,1 procento. 4.4. LIETUVOS UŽSIENIO PREKYBA 2004M. 4.4.1 Bendri duomenys Statistikos departamento duomenimis, 2004 m., palyginti su 2003 m., eksportas padidėjo 21 proc., o importas – 15,8 proc. Užsienio prekybos balansas buvo neigiamas ir, palyginti su 2003 m., jis padidėjo 2,4 proc. (žiur. 2 lentelėje). 2 lentelė Lietuvos užsienio prekybos duomenys (pagal Specialiąją prekybos sistemą) Rodikliai 2003 m. 2004 m. Pokytis* mlrd. Lt mlrd. Lt proc. Prekybos apyvarta 50,7 59,8 17,9 Eksportas 21,3 25,7 21,0 Importas 29,4 34,1 15,8 Balansas -8,2 -8,4 2,4 *Apskaičiuota iš dalies įvertinus metodologinius pasikeitimus Svarbiausios Lietuvos užsienio prekybos partnerės pagal Specialiąją prekybos sistemą buvo tokios šalys: Rusija (eksportas – 9,1 proc. bendro eksporto, importas – 22,3 proc. bendro importo), toliau – Vokietija (atitinkamai: 10,2 proc. ir 16,9 proc.), Latvija (10,1 proc. ir 3,8 proc.), Lenkija (4,8 proc. ir 7,6 proc.), Prancūzija (6,3 proc. ir 3,2 proc.) ir Nyderlandai (4,8 proc. ir 4 proc.). 4.4.2. Prekių eksportas Ataskaitiniu laikotarpiu didžiausia prekių dalis iš Lietuvos eksportuota į tokias šalis: Vokietiją (10,2 proc. bendro Lietuvos eksporto), Latviją (10,1 proc.), Rusiją (9,1 proc.) ir Prancūziją (6,3 proc.). Analizuojamu laikotarpiu į ES (25) šalis (1 pav.) eksportuotų prekių vertė sudarė 66,4 proc. bendro Lietuvos eksporto, į NVS šalis – 16,2 proc., o į ELPA šalis – 6,9 proc. Prekių eksportas į ELPA šalis mažėjo dėl pasikeitusių naftos produktų eksporto (sumažėjo į Šveicariją, o didžiausia dalimi padidėjo į JAV ir Nyderlandus) krypčių. 4 pav. Lietuvos eksportas pagal šalių grupes, mlrd. Lt Analizuojant pagal prekių skyrius (5 pav.) didžiausią Lietuvos eksporto dalį sudarė mineraliniai produktai, mašinos ir elektros įrenginiai, tekstilės medžiagos ir dirbiniai, transporto priemonės ir įrenginiai, chemijos pramonės ir jos šakų produkcija. 5. pav. Prekių eksporto struktūra pagal prekių skyrius 4.4.3. Prekių importas Daugiausia prekių pagal valstybę siuntėją į Lietuvą importuota iš tokių šalių: Rusijos (22,3 proc. bendro Lietuvos importo), Vokietijos (16,9 proc.), Lenkijos (7,6 proc.), Nyderlandų (4 proc.) ir Latvijos (3,8 proc.). 2004 m. (6 pav.) iš ES šalių į Lietuvą importuotų prekių dalis sudarė 63 proc. bendro Lietuvos importo. Palyginti su 2003 m., importo iš ES ir stojančiųjų šalių vertė padidėjo 11,9 proc. Iš NVS šalių importuotų prekių dalis sudarė 26,9 proc. bendro Lietuvos importo. 6. pav. Prekių importas pagal šalių grupes, mlrd. Lt Atitinkamai lyginant importo iš jų vertė padidėjo 21 proc. Pagal prekių skyrius (7 pav.) didžiausią importo dalį sudarė mineraliniai produktai, mašinos ir mechaniniai bei elektros įrenginiai, transporto priemonės ir įrenginiai, chemijos pramonės ir jos šakų produkcija, netaurieji metalai ir jų dirbiniai. 7 pav. Prekių importo struktūra pagal prekių skyrius 4.4.4 Užsienio prekybos deficitas Bendras užsienio prekybos balansas buvo neigiamas ir, palyginti su 2003 m., jo vertė padidėjo 2,4 proc. Analizuojant užsienio prekybos deficitą pagal valstybes, matyti, kad didžiausias jis buvo prekiaujant su Rusija – 5,3 mlrd. litų ir sudarė 63 proc. bendro Lietuvos užsienio prekybos deficito. Užsienio prekybos su Vokietija deficitas sudarė 3,1 mlrd. litų. Taip pat tenka pažymėti, kad analizuojamu laikotarpiu susidarė didelis prekybos deficitas su Lenkija (1,3 mlrd. Lt), Suomija (0,9 mlrd. Lt), Kinija (0,7 mlrd. Lt), Italija (0,6 mlrd. Lt), Čekija (0,4 mlrd. Lt). Pagal šalių grupes didžiausias prekybos deficitas susidarė prekiaujant su NVS (5 mlrd. litų) ir ES šalimis (4,4 mlrd. litų). Palyginti su 2003 m., prekybos su NVS šalimis deficitas padidėjo (15 proc.), o su ES – sumažėjo (21,1 proc.) dėl sparčiau didėjusio eksporto. ____________________ IŠVADOS • PPO siekia suvienyti visas nacionalines rinkas į vieningą pasaulinę rinką, kurioje visos šalys prekiautų pagal vieningus principus ir taisykles. • Nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, keičiasi prekybos režimai, o tai turi įtakos prekių importui į Lietuvą ir eksportui iš Lietuvos. Lietuvos Respublikos įsipareigojimai tarptautinėse organizacijose, taip pat pagal dvišales ir daugiašales sutartis, turi visiškai atitikti Europos Sąjungos įsipareigojimus. Narystėsį ES kontekste Lietuvos įsipareigojimai PPO suderinami su ES įsipareigojimais PPO. • Integracija į Pasaulinę Prekybos Organizaciją bei Europos Sąjungą prisidėjo prie Lietuvos užsienio prekybos liberalizavimo, prekybinių santykių su kitomis valstybėmis plėtojimo bei užsienio prekybos apyvartos augimo. • 1998m. rugpjūčio mėn. Rusijos finansinė-ekonominė krizė sumažino mokią paklausą NVS šalyse ir privertė Lietuvos eksportuotojus bei importuotojus persiorientuoti į kitas (Vakarų) rinkas. • Lietuvos užsienio prekyba, 1999m. patyrusi didelį nuosmukį, vėliau pradeda atsigauti pasiekia 1997-1998m. lygį (didžiausią per 1993-2000m. laikotarpį). • Lietuva 1998-1999 metais įgyvendino liberalią užsienio prekybos politiką, aktyviai plėtojo dvišalius bei daugiašalius santykis su kitomis valstybėmis. Užsienio prekybos šiuo laikotarpiu, beveik prilygo šalies BVP, o tai rodo didelį Lietuvos ūkio atvirumo laipsnį. • Lyginant 2003 metų Lietuvos užsienio prekybos rezultatus su 2002 metų rezultatais, matyti, kad bendro prekių eksporto plėtra buvo intensyvesnė: eksporto vertė padidėjo 8,7 proc., o importo – 4,9 proc., todėl bendras užsienio prekybos deficitas sumažėjo 4,4 proc. Lietuvos kilmę turinčių prekių eksporto vertė padidėjo 14,3 proc., o į ES ir stojančiąsias bei ELPA šalis šių prekių eksporto dalis sudarė 82,7 procento. • Lyginant 2004 m. Lietuvos užsienio prekybos rezultatus (pagal Specialiąją prekybos sistemą) su praėjusių metų rezultatais, matyti, kad bendro prekių eksporto plėtra buvo spartesnė: eksporto vertė padidėjo 21 proc., o importo – 15,8 proc. Sparčiau nei atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu augo prekyba su ES ir NVS šalimis LITERATŪRA IR ŠALTINIAI: 1. Banaitis, J. Lietuvos užsienio prekybos būklė ir problemos. Rinkotyra, 2000, Nr.2(8), p.5-13. 2. Bernatonytė, D. Lietuvos užsienio rekybos plėtros sąlygos.- Ekonomika ir vadyba-99.– Kaunas, 1999, p.30-31. 3. Lietuvos užsienio prekybos vystymosi aspektai. Tarptautinės mokslinės konferencijos pranešimų medžiaga.- K.: Technologija, 2001.- 22-27p. 4. Pelanienė, N. Užsienio prekybos struktūra pagal šalių grupes. Rinkotyra, 2001, Nr.2(12), p.5-10. 5. Poviliūnas, A. Kaip užsienio prekyboje saugomi nacionaliniai interesai. Rinkotyra, 2001, Nr.1(11), p.44-47. 6. Užsienio reikalų ministerija. [interaktyvus]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!