Užsienio investicijos

1. Užsienio kapitalo investavimo esmė ir etapai.
1.1. Valstybės vaidmuo investiciniame procese.
1.2. Veiksniai, sąlygojantys užsienio kapitalo investicijas.
1.3. Pagrindiniai investavimo metodai.
1.4. Investavimo rizika.
1.5. Užsienio kapitalo investavimo etapai.
2. Užsienio kapitalo investavimo būdai.
2.1. Bendrų įmonių steigimas.
2.2. Užsienio kapitalo įmonių steigimas.
3. Užsienio investicijų skatinimas ir apsauga.
1. Užsienio kapitalo investavimo esmė ir etapai.
Užsienio investicijos – tai įvairių rūšių ir nuosavybės formų kapitalas, išvežtas iš vienos valstybės ir įdėtas į kitos valstybės ūkinius subjektus.
Investicijos gali būti:
1) tiesioginės – tai kapitalo įdėjimas į gamybinius ir negamybinius objektus;
2) portfelinės – įmonės akcijų ir kitų vertybinių popierių pirkimas.
Investiciniai procesai Rytų Europoje pagyvėjo VII dešimtmečio viduryje. Tuo metu Lenkija, Vengrija, Rumunija ir Bulgarija priėmė užsienio investicijų įstatymus. Vakarų partneris paprastai neturėjo teisės investuoti daugiau kaip 49 proc. įstatinio kapitalo; kai kurios valstybės reikalavo iš bendrų įmonių orientuotis tik į eksportą, veikė kiti apribojimai. Jų įvedimo priežastis aiški:
• kapitalą išvežančios ir priimančios valstybės siekė skirtingų tikslų: pirmosios: 1) prasiskverbti kelią į naujas rinkas; 2) padidinti eksportą ne tik į vieną, bet ir kitas, jai artimas šalis; 3) gauti informacijos apie gamintojų konkurencinį pajėgumą; 4) sumažinti gaminių kainą pigesnės darbo jėgos sąskaita.
Vakarų šalių investuotojų motyvų skalė rodo, kad į Rytus juos traukė ne tiek partnerių esama ekonominė padėtis, kiek numatoma galimybė įsitvirtinti mažai pažįstamose Centrinės ir Rytų Europos šalyse.
Priimančios užsienio kapitalą valstybės turėjo kiek kitokių tikslų:
1) sparčiai diegti pranašesnę technologiją;
2) pagerinti šalies užsienio prekybos balansą, pasinaudojant užsienio partnerių ryšiais, jų prekių platinimo kanalais ir reklama;
3) pateikti daugiau ir geresnių prekių vidaus rinkai;
4) perimti Vakarų įmonių gamybos organizavimo ir valdymo kultūrą.
1.1. Valstybės vaidmuo investiciniame procese.
Ypatingą vaidmenį investiciniame procese vaidina valstybė:
1) valstybė pasireiškia kaip finansiškai stipriausias investicinio proceso dalyvis (valstybė dažniausiai investuoja į stambius, pavyzdžiui, infrastruktūros objektus, kurdama palankias sąlygas mažesnių, privačių investuotojų veiklai);
2) valstybė yra investicinio proceso iniciatorė ir skatintoja. Tą ji daro leisdama atitinkamus teisinius aktus, reguliuojančius užsienio kapitalo investicijas ir ginančius investuotojų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!