Utopijos ir mokslinės fantastikos elementai Michailo Bulgakovo apysakoje "Šuns širdis"

UTOPIJOS IR MOKSLINĖS FANTASTIKOS ELEMENTAI MICHAILO BULGAKOVO APYSAKOJE “ŠUNS ŠIRDIS” Įžymus rusų rašytojas Michailas Bulgakovas apysaką “Šuns širdis” parašė 1925 metais Maskvoje, nors išleista ji buvo tik po autoriaus mirties. M. Bulgakovas (1891 – 1940) gimė Kijeve, dabartinėje Ukrainos sostinėje. Rašytojas visada domėjosi scena, mokėsi aktoriaus meno ir lankė teatro istorijos paskaitas. Pagal profesiją Jis – gydytojas, baigęs Kijevo universitetą. Daugelyje savo kūrinių M. Bulgakovas kritikuoja Sovietinę sistemą. Jo novelės ir apybraižos buvo spausdinamos įvairiuose laikraščiuose ir žurnaluose, o žymiu Rusijos dramaturgu jis tapo parašęs keletą pjesių. Pastarųjų dėka M. Bulgakovas buvo itin neigiamai vertinamas Sovietinėje spaudoje. Dėl akivaizdaus šaipymosi ir Sovietinės sistemos kritikavimo 1929 metais uždrausti visi jo darbai ir nebuvo viešinami keturiasdešimt metų. Pagal daugelį jo kūrinių pastatyti spektakliai teatre. M. Bulgakovui būdingas negailestingas požiūris į jį supantį pasaulį atsiskleidžia ir vienoje žymiausių jo apysakų “Šuns širdis”. Tai moksline fantastika pridengtas satyrinis kūrinys apie Sovietinį gyvenimą, kuriame persipina mokslinė fantastika ir socialinis gyvenimas. Ši apysaka, kartu su kitais rašytojo kūriniais buvo paskelbta nepublikuojama. Anti-Sovietinių pažiūrų “Šuns širdies” autorius - bene objektyviausias Sovietinių laikų rašytojas. Domėjęsis medicina, okultizmu ir antgamtiškumu rašytojas nevengia jų panaudoti ir savo kūriniuose. “Šuns širdis” – “nelengvas” kūrinys, nors jo siužetas gan paprastas. M.Bulgakovo apysakos herojus profesorius Preobraženskis sąmoningai nekūrė monstro ar visuomenės gelbėtojo. Jis tiesiog įsodino žmogaus hipofizės liauką šuns smegenyse ir sukūrė tai, ko visiškai nesitikėjo. Situacija absurdiška ir utopinė – profesorius su savo asistentu iš šuns “gamina” žmogų, bando išsivysčiusiam monstrui įskiepyti normalias pažiūras, kai aplinkui - visi, atrodo, nėra visiškai normalūs... Nors kūrinyje keletas nesutapimų, idėja bei mintis yra aiškios, tačiau šokiruojančios net praėjus 80 metų po kūrinio išleidimo. Net ir šiais fantastikos ir įgyvendinamų nerealių troškimų laikais visa, kas susiję su eksperimentavimu žmonių sąskaita, yra šokiruojama ir neetiška. Šuns transformacija – utopinis reiškinys. Į paprastą, valkataujantį ir skriaudžiamą gatvinį šunį įsodinta smegenų atauga keičia jį nežmonišku greičiu. Kiekvieną dieną po operacijos atgaunantis jėgas šuo pateikia siurprizų, stebinančių net patį monstro kūrėją. Pirmasis stebinantis mokslinio ekperimento rezultatas – šuo nusijuokė. Tai, kas būdinga tik žmogui, atsispindėjo gyvūne: “3 valandą dienos jis susijuokė, tai išgirdusi kambarinė Zina nualpo.” ... “Sausio 2d besišypsantis nufotografuotas su magnio blykste” (psl. 77) Tiesa, prieš tai jis pradeda keistai loti, nežmonišku greičių augti (“šuo” sveria jau 30kg), jam nuslenka plaukai, aiškiai taria “abyrat”, kas reiškia “taryba”. Profesorius Preobraženskis ir asistentas Bormentalis negali atsistebėti pavykusiu eksperimentu, tačiau juos gąsdina ateitis – jei Šarikas taip greit sužmogėja, kas bus toliau? Jie didžiuojasi padarę atradimą - juk atskleidė svarbią žmogaus smegenų funkciją: išaiškino, kad mįslinga hipofizės funkcija nulemia žmogaus pavidalą – chirurgo skalpelis sukūrė gyvenimui naują individą. Tik... ar tinkamo ekperimentui mirusio žmogaus kūną jie pasirinko..!? Akivaizdu, kad genialūs mokslininkai nesitikėjo, jog eksperimentas gali visiškai pavykti. Kitaip ar būtų tam pasirinkę alkoholiko smegenis, kurios, transformavęsi į žmogšunį jo kūrėjams pridarė tiek nereikalingų problemų. Kita vertus, mokslas įgalus sukurti superherojų, jei tik tinkamo kandidato hipofizė būtų implantuota. “Šuns širdyje” eksperimentas atsigręžė nenaudingu kampu pačiam “monstro” kūrėjui. Eksperimentas pavyko tobulai – tokio stulbinančio rezultato nesitikėta. Atsitiktinai naujasis subjektas pateko į kvailoką ir žiaurią jį supančią visuomenę, su kuria jis vėliau ir susitapatina. Mokslininkai supranta, kad jie įgalūs “gaminti” norimus “žmones”, tačiau.. ar to reikia? Juk profesorius Preobraženskis visgi gražina savo kūrinį į pradinę padėtį vėl paversdamas jį šunimi. Taip jis užsitikrina sau ramią, nors ir iš dalies saviapgaulišką, ateitį. Įdomus autoriaus požiūris į eksperimentus – jis itin tikroviškai pateikia, atrodytų, utopinius dalykus. Itin ryškus socialinis poveikis gyvūnui, kurį pradžioje atspindi pasakotojo – šuns Šariko - mintys. Jis mąsto, svarsto, vertina, aptarinėja mintyse žmonių žodžius: “Nebijokite, jis nesikandžioja. "Aš nesikandžioju?" - nusistebėjo šuo.” Dėl ko keičiasi Šarikovas? Dėl mokslo įsiskverbimo ar socialinio poveikio? Toks mokslinis eksperimentas - utopija, tad ir mano nagrinėjamuose utopijos ir mokslinės fantastikos elementuose galima dėti lygybės ženklą. Ir autorius nėra visiškai tuo tikras: juk pradžioje Šarikovo keitimasi įtakoja socialinio gyvenimo pasikeitimas, o galiausiai paaiškėja, kad tik implantuota hipotezė pakeitė jo mintis, elgseną ir fizionomiją. Žmogumi tapęs šuo taip pat supranta, kad mokslinis eksperimentas su juo buvo padarytas, todėl ir piktinasi, kad pavertę jį žmogumi mokslininkai stengiasi dar ir išugdyti marionetę. Šarikovas negali suprasti, kodėl jį operavę žmonės pagaliau neleidžia jam ramiai gyventi: “Na ko jūs visi.. Tai nesispjaudyk. Tai nerūkyk.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!