Upių vystymasis

Upių raidos etapai. Upių vystymąsi lemia daugelis veiksniu vieni iš svarbesniu tai klimatas ir reljefas. Reljefą visose pasaulio dalyse daugiau ar mažiau keičia žemes plutos judesiai. Geologijos mokslas išskiria trys raidos etapus tai - morfologinė jaunystė, branda ir senatvė.
Morfologinė jaunystė. Vyrauja dugninė erozija, ypač ryški kalnuose ir plokštikalnėse. Susiformuoja gilūs slėniai su stačiais šlaitais ( plyšys, tarpeklis, kanjonas). Dažniausiai slėnių formą primena raide ,,V “ asimetrinę ir k.t formas. Jaunų upių slėnius galime išskirti tuo kad jų gylis daug kartų viršija plotį, o dugnas beveik visas užpildytas vandens srautu. Tad, vietomis susikaupiančios aliuvinės nuogulos yra laikinos, pernešamos tėkme žemupio link polaidžio metu.
Morfologinė branda. Tolimesnėse upės vystymosi stadijose stiprėja šoninė erozija, upės vaga persislenka tai į vieną, tai į kitą pusę. Susidaro upės įlinkiai – meandros 1 Pav. kurių mąstai, be to, priklauso ir nuo pirminio reljefo nelygumų, nuo upę juosiančių uolienų sudėties, nuo įvairios tektoninės diferenciacijos. Įlenktų krantų paplovimas sąlygoja prievalginių seklumų augimą išgaubtuose upės krantuose. Vyraujanti jėga šių upės įlinkių formavime yra vaginio proceso dinamika itin ryški esanti upėje Meandr (Turkija), kur ji detaliai išnagrinėta. Iš to ir kilo tarptautinis tokių įlinkių pavadinimas. Meandros budingos nedidelėms lygumų upėm. Meandru esama ir Lietuvoje ypač vaizdžios Merkio ir Nevėžio upėse esančios meandros. Atskirtoje apylankoje lieka sena vaga – senvagė, neretai virstanti ežeru. Pastarasis, potvynių metu užpildomas dumblu, užauga ir galop virsta pelke.
Upes slėnys pailgas paviršiaus įdubimas susidaręs dėl upes veiklos. Slėni iš abiejų pusių supa aukštėjantis šlaitai. Žemiausioji slėnio dalis kuria teka upė vadinama, upes vaga, o upės užliejami plotai per potvynius ir poplūdžius salpa 2 pav. Vystantis salpai, upės skerspjūvis įgauna plokščiadugnę formą. Didelių lygumų salpų upių plotis gali būti 15 – 20 km, kartais ir daugiau. Terasa, ankstesnių upių slėnių dugnų arba salpų liekanos; jos susidaro kai pažemėjusios erozijos bazei, upė įsirėžia i dugną ir i smėlio šlaitus.Susidaro terasiniai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!