„Uodega vizgina šunį“ analizė

politinės komunikacijos užkulisiai bei žiniasklaidos įtakos politikai, temos.
vizgintų šunį“.
lankiusia mokine. Kad išvengtų skandalo prezidento padėjėja pasamdo viešųjų ryšių specialistą –
Konradą Bredą. Jį pasamdžiūsią Baltųjų Rūmų darbuotoją Viniffred Aimes Konradas ramina:
„Nesijaudink, nieko čia naujo. Prezidentaujant Reiganui Beirute, žuvo du šimtai keturiasdešimt jūrų
pėstininkų. Po paros mes įsiveržėme į Grenadą. Toks veikimo būdas. Pakeisk istoriją. Pakeisk
svarbiausias naujienas. Tai – ne nauja sąvoka...“
Ši Konrado Breno kalba atspindi filmo pagrindinę mintį - kad pasiekti tikslų politikoje nesibodima
ne manipuliuoti informacija, ne ją keisti, o sukurti ją.
“Dar garsusis XX a. antros pusės medijų filosofas J. Baudrillard‘as pastebėjo, kad medijos ne
informuoja mus apie įvykius, o juos kuria.“¹
Ir Konradas Bredas sukuria – „mažą pergalingą karą“ Albanijoje, nes „...pavadinimas skamba
grėsmingai ir niekas Jungtinėse Valstijose nieko nežino apie šią šalį“. Karui sukurti pasamdomas
garbėtroška Holivudo prodiuseris. Karas kuriamas televizijos studijoje, vaidinant aktorei. Žymus
kompozitorius sukuria dainą, neapsieinama ir be „karo didvyrio“, kuris be dalyvavimo kare
„pasižymėjo“ ir vienuolės išprievartavimu, keletą metų praleido kalėjime ir kuris, akivaizdu - turi
psichikos problemų.
„Tarp visų politinės manipuliacijos technologijų dėmesio perkėlimo metodas – vienas
produktyviausių. Pagrindinis tikslas – sumažinti politiko veiksmų ar jo politinio kurso kritinį
vertinimą.“¹
¹
4
„Nepertraukiamas sąmonės atakavimas, ypač „blogomis naujienomis“, atlieka labai svarbią funkciją,
palaikant „nervingumo“ lygį. „Šitas nervingumas, nuolatinės krizės jautimas, labai padidina žmonių
įtaigumą ir labai sumažina galimybę kritiškai priimti informacija. (Kara-Murza, 2000 ).“²
2. Ar filme įžvelgiate sąsajų su realiais politiniais įvykiais? Kokiais?
2. Nors filmo pradžioje nematome įrašo, jog filmas pastatytas pagal tikrus faktus, bet nesunkiai galime
jį susieti su 1998 metais įvykusiu Jungtinių Amerikos Valstijų (Valstybių) prezidento Bilo Klintono
ir Baltųjų Rūmų stažuotojos Monikos Levinski politiniu sekso skandalu, kuris spaudoje buvo
vadinamas „Levinski skandalu“. Tiesa, nors aliuzija į „Levinski skandalą“ akivaizdi, istorija filme ir
realybėje vystėsi skirtingai. Filme prezidentas kilusiu sekso skandalu kaltinamas labai trumpai, o
mokinukė nekaltinama visai, tuo tarpu realybėje Bilui Klintonui buvo surengtos net dvi apkaltos, ir
nors galiausiai prezidentas buvo išteisintas, prarado bet kokį politinį svorį ir pasitraukė iš didžiosios
politikos. Įdomus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!